Kliūva himno žodžiai: o kur dukros?
Ka­na­dai pa­tai­sius ša­lies him­ną, kad ly­ties po­žiū­riu jis tap­tų ne­utra­lus, kai ku­rios Lie­tu­vos fe­mi­nis­tės ma­no, jog tai – sti­mu­las dis­ku­tuo­ti apie tam ti­kras „Tau­tiš­kos gies­mės“ ko­rek­ci­jas. Tei­gia­ma, kad mū­sų vals­ty­bės him­no ei­lu­tė, ku­rio­je kal­ba­ma tik apie sū­nus, dis­kri­mi­nuo­ja mo­te­ris.

Himnas „O, Kanada“, sukurtas 1908 metais, netrukus turėtų skambėti kiek kitaip – vietoj eilutės „True patriot love in all thy sons command“ („Tikroji patriotiška meilė veda tavo sūnus“) bus giedama „True patriot love in all of us command“ („Tikroji patriotiška meilė veda mus visus“). Tokie pataisymai atlikti, kad ši iškilminga valstybinė giesmė nediskriminuotų nė vienos lyties.

1898 metais pirmą kartą paskelbtoje Vinco Kudirkos „Tautiškoje giesmėje“ taip pat yra eilutė, anot dalies visuomenės atstovų, akcentuojanti tik vyrų vaidmenį: „Iš praeities Tavo sūnūs / Te stiprybę semia.“ Esą tik vyrus išskiriantis tekstas atspindi XIX amžiaus nuostatas, nebeatitinkančias realijų, todėl yra taisytinas. Kiti čia problemos neįžvelgia.

Margarita Jankauskaitė: „Kliūva tai, kad yra sūnūs. Bet kur yra dukros, visiškai neaišku.“

XIX amžiaus atspindys

Menotyrininkės Laimos Kreivytės nuomone, pastaruoju metu Kanada demonstruoja esanti šiuolaikiška, visais savo piliečiais besirūpinanti valstybė. Pareigas pradėjęs eiti šios šalies premjeras Justinas Trudeau suformavo ministrų kabinetą, kuriame vyrų ir moterų yra po lygiai, ir taip parodė, jog neskirsto žmogaus gebėjimų pagal lytį. „Tokiai valstybei rūpi kiekvienas jos pilietis ir kiekviena jo raiška, kad ir kokia ji būtų. Himnas, valstybės simboliai yra visiems svarbūs. Jeigu nori, kad visi piliečiai galėtų asocijuotis su tais simboliais, turi galvoti, ką jie reiškia, kaip jie kalba skirtingiems žmonėms“, – pažymėjo ji.

Pasak L. Kreivytės, mūsų himnas turėtų atitikti šiandienos realijas, todėl reikėtų bent jau diskutuoti apie jo žodžius. Esą „Tautiškos giesmės“ nacionalistinis naratyvas, kad tradicija perduodama iš tėvų sūnums, yra ganėtinai siauras. „Puikiai suprantu, kad tai yra tam tikro laikotarpio kūrinys, atspindintis to laikotarpio nuostatas. Tačiau šiais laikais gal vertėtų pamąstyti apie kokius nors kitokius žodžius. Pavyzdžiui, jei kreipiamės tik į sūnus, tai atspindi XIX amžių. Matote, tarp signatarų irgi nėra nė vienos moters. Tada į Vyriausybę nepatvirtinta net Felicija Bortkevičienė, nes manyta, kad moteris sugadins ministrų kabineto reputaciją. Jeigu buvo toks požiūris į moteris, natūralu, kad ir himne jų nebuvo, nes, matyt, jos turėjo kurstyti šeimos židinį ir palaikyti tuos kovotojus už laisvę“, – kalbėjo ji.

L. Kreivytės teigimu, Lietuvos himne turėtų būti kalbama apie visus žmones, ne tik apie sūnus. „Yra eilutė: „Tegul tavo vaikai eina“ – gražu. Tačiau jei tik sūnūs viską daro... O kur tos dukros? Kodėl diskriminuojame moteris? Kultūriškai viską suprantu, nenoriu pasirodyti naivi, bet iš tiesų, kai giedi himną, labai aiškiai supranti, kad tai – XIX amžius, o ne dabartis. Gerbiu himną, man jis yra svarbus simbolis, bet kai giedi, girdi žodžius, o jie nėra beprasmiai, tada mintyse turi dėti sau kažkokias žvaigždutes, kaip kokioje sutartyje – žiūrėkite papildomas sąlygas. Tai nėra giedojimas visa širdimi“, – akcentavo feministė.

Vis dėlto L. Kreivytė netiki, kad artimiausiu metu „Tautiška giesmė“ galėtų būti pakoreguota ir taptų neutrali lyties požiūriu. Pokyčius ji sieja su vadinamąja tūkstantmečio karta, kuri dabar aktyviai reiškiasi priešindamasi seksualiniam priekabiavimui ir pan.

Nepastebimas indėlis

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė pažymėjo, kad problema yra daug platesnė. Apskritai maskulinizuota kalba mūsų visuomenėje palieka nematomą svarbią gyventojų grupę. „Kadangi tai nuolat kartojama, beveik nesąmoningai yra formuojama nuostata, kad vieną grupę matome kaip prisidedančią prie tėvynės gerovės kūrimo, o kita grupė tarsi nedalyvauja. Jeigu tai būtų tik himno žodžiai, tai galbūt dar kaip nors. Tačiau dėl taikomo žodyno taip yra visoje kultūroje, ir turime situaciją, kad moterų indėlis yra nepastebimas, neįvertinamas, neįtraukiamas į istorijos vadovėlius. Kartos keičiasi, o požiūris į moterų nereikšmingumą – ne“, – tikino ji.

Nuo himno sukūrimo praėjo daugiau nei šimtas metų, todėl, pasak M. Jankauskaitės, mūsų suvokimas turėtų būti gerokai pasikeitęs, o moterų ir vyrų indėlis turėtų būti vienodai įvertintas. Himne turėtų būti kalbama apie visus piliečius – skirtingų lyčių, etninių grupių atstovus, kuriančius valstybę. Todėl ji yra už tai, kad „Tautiškos giesmės“ žodžiai būtų pakoreguoti. „Kliūva tai, kad yra sūnūs. Bet kur yra dukros, visiškai neaišku, nors puikiai žinome, kad jos visą laiką labai prisideda ir dažniausiai lieka nematomos. Čia yra bėda, kuri tęsiasi šimtmečius. Mūsų laikais dukrų indėlis irgi yra labai nematomas. Visas darbas, kurį moteris atlieka neatlygintinai, atrodo nei darbas, nei reikšmingas. O tą darbą, kurį moteris atlieka viešojoje erdvėje, linkstama vertinti gerokai prasčiau. Tai rodo ir atlyginimų atotrūkiai, ir panašūs dalykai“, – pabrėžė lygių galimybių ekspertė.

M. Jankauskaitė teigė, kad Kanadoje turėjo praeiti nemažai laiko, kol galiausiai himnas buvo pakoreguotas. Mūsų šalyje, jos manymu, taip pat pravartu pradėti diskusiją dėl nacionalinės giesmės žodžių, atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad negerai, jog „Tautiškoje giesmėje“ kalbama tik apie sūnus. „Tai visiškai normali diskusija, ji parodytų, kiek esame demokratiški. Konjunktūra irgi turi atsižvelgti į šiuolaikinius procesus. Kai pradedame diskutuoti, siunčiame signalus, kad negerai, jog taip yra, atsiranda įvairių sprendimų. Juk valstybės simboliai irgi nėra kažkas, kas sukurta vieną kartą ir visiems laikams“, – aiškino ji.

Laima Kreivytė: „Mūsų himnas turėtų atitikti šiandienos realijas, todėl reikėtų bent jau diskutuoti apie jo žodžius.“

Nemato problemos

Seimo narei Ingridai Šimonytei „Tautiškos giesmės“ žodžiai nekliūva ir neatrodo diskriminuojantys kokią nors žmonių grupę. Ši tema jai atrodo truputį dirbtinė. „Tekstą parašė konkretus žmogus, konkrečiu metu. Buvo nuspręsta, kad šis tekstas yra mūsų himnas. Tiesą sakant, nei kaip moteris, nei kaip moteris, šį bei tą gyvenime pasiekusi, tikrai nesijaučiu įžeista dėl to, kad giedu „Iš praeities tavo sūnūs“. Man tai nėra dalykas, apie kurį mąstau daug ir sunkiai“, – tvirtino ji.

I. Šimonytės nuomone, šiuo metu turime gerokai didesnių problemų. Parlamentarė priminė praėjusią savaitę įsisiūbavusį seksualinio priekabiavimo Vilniaus dailės akademijoje skandalą. „Yra rimtesnių temų, apie kurias reikia moterims garsiau kalbėti. Kaip mergaitėms, atvažiavusioms iš provincijos, jeigu jų nepamokė mama, žinoti, kad tai, kaip su tavimi bando pasielgti aukščiau pagal socialinį statusą ar pareigas esantis vyriškis, nėra „taip turi būti“. Čia yra tikros temos, prie kurių mums reikia dirbti pirmiausia, o apie himną diskutuoti galiausiai“, – samprotavo politikė.

Laima Kreivytė: "Mūsų himnas turėtų atitikti šiandienos realijas, todėl reikėtų bent jau diskutuoti apie jo žodžius."

Pasigenda dėmesio valstybės kūrėjoms

Kaip ir pernai, vasario 17-ąją siūloma minėti Nacionalinę emancipacijos dieną. Primenama, kad tądien 1918 metas buvo surengta protesto akcija, per kurią reikalauta įtraukti moteris į Lietuvos Tarybą. Kaip aiškino akcijos iniciatorės, tokios progos paminėjimas visuomenei primins moterų indėlį atkuriant valstybę ir tai, kad tarp Vasario 16-osios akto signatarų moterų nėra, nes tautinio atgimimo lyderiai, nesilaikydami Didžiojo Vilniaus Seimo ir Petrapilio konferencijos nutarimų, įtvirtinusių lygias abiejų lyčių teises būsimajame Seime, neįtraukė nė vienos moters į Lietuvos Tarybą.

Rengiantis minėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį L. Kreivytė sakė itin pasigendanti dėmesio moterims, kurios prisidėjo prie mūsų šalies kūrimo. Ji minėjo, kad iš Signatarų namų išleistų knygų apie signatarus parengtas vos vienas leidinys apie veikėją moterį – F. Bortkevičienę. „Taip, tarp signatarų nebuvo nė vienos moters, bet ar jos nebuvo svarbios valstybei?“ – stebėjosi ji.

M. Jankauskaitė priminė, kad šiemet švenčiame ne tik atkurto valstybingumo šimtmetį, bet ir moterų balsavimo teisės šimtmetį. „Jeigu ne mūsų pramočių atkaklumas, šiandien apskritai negalėtume kalbėti net apie demokratinę visuomenę. Būtent jų pastangomis buvo iškovota balsavimo teisė didesnei pusei Lietuvos gyventojų. Jeigu tai nebūtų įvykę, negalėtume kalbėti apie demokratiją“, – pažymėjo ji.

Vasario 17-ąją Nacionalinėje dailės galerijoje vyks konferencija. Taip pat bus pristatyta iniciatyva supažindinti visuomenę su 100 moterų, kūrusių Lietuvos valstybę, prisidėjusių prie jos gerovės, kultūros klestėjimo.

Siūlė įrašyti Dievą

Atkūrus Nepriklausomybę himno žodžius bandyta keisti kartą. 1991 metų pabaigoje Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas (AT-AS) svarstė penkių deputatų – Vytauto Puplausko, Alfonso Svarinsko, Virgilijaus Čepaičio, Romualdos Hofertienės ir Alberto Miškinio – pasiūlymą „Tautiškos giesmės“ žodžius „Tegul saulė Lietuvoj / Tamsumas prašalina“ pakeisti į „Tegul Dievas Lietuvoj / Tamsumus prašalina“.

A. Svarinskas tąsyk aiškino, kad „šitais laikais, kai mes kovojame prieš komunistus“, tikintieji – dauguma šioje kovoje, norėjo Dievą įtraukti sau į sąjūdį, kad Dievas laimintų ir padėtų. „Pavyzdžiui, Latvijos himnas. Latvijoje protestantai, o „Dievs sveti Latvijų“ – pirmais žodžiais mini Dievą. O tada, kai V. Kudirka rašė, mes žinome, kokia buvo inteligentijos nuotaika. Taigi nenuostabu, kad V. Kudirka parašė ne liaudies nuotaika, bet inteligentų nuotaika. Taigi šitą klausimą siūlytume labai rimtai apsvarstyti. Bet sakau, jeigu bus paliktas šitas himnas, mes su tokia pat pagarba giedosime jį kaip iki šiolei“, – 1991 metais kalbėjo deputatas.

AT-AS Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos poziciją išsakęs deputatas Stanislovas Gediminas Ilgūnas tikino, kad juridiniu požiūriu autorių teisės gina V. Kudirkos tekstą. „Teisiškai neturime teisės keisti V. Kudirkos kūrinio tekstą. Galime tik atsisakyti „Tautiškos giesmės“ ir siūlyti kaip himną kitą tekstą, kito autoriaus tekstą. O revizuoti kūrinio negalime. Tai gina jurisdikcija. Toliau – moraliniu požiūriu. Revizuoti mūsų tautinio atgimimo vieno žymiausių ir tragiškiausių asmenybių V. Kudirkos, „Varpo“ redaktoriaus, varpininkų judėjimo lyderio kūrybą, manyčiau, yra amoralu“, – tąsyk kalbėjo jis.

Kad reikėtų pakoreguoti valstybės himną, yra užsiminęs ir parlamentaras Mantas Adomėnas. Pristatydamas savo idėjas Lietuvai politikas sakė, kad kuriam laikui, kol išlipsime iš krizės, turėtume pakeisti vieną „Tautiškos giesmės“ eilutę, vietoj „Iš praeities Tavo sūnūs / Te stiprybę semia“ įrašydami „Iš ateities Tavo sūnūs / Te stiprybę semia“. „Ir tai nėra tik beletristika. Iš tikrųjų yra rimtas pagrindas susirūpinti, ar mes, kaip tauta, turime ateitį“, – naujienų portalui Delfi.lt aiškino M. Adomėnas.

2012 metais kelios Lietuvos menininkės feministės surengė performansą „Po Kudirka, arba patriarchams paliepus, mums panorėjus“ ir atliko eksperimentą, kaip atrodytų moteriškas, o ne patriarchalinis himnas. „Lietuva, motyne mūsų / Tu didmočių žeme, / Iš ateities Tavo dukros / Te stiprybę semia. / Tavo vaikai jau nuėjo / Takais neveiklybės / Nieks neb'dirbs greit valdžios naudai / Ir Seimo gėrybei“ – taip skambėjo jų kūrinys. Teisėsauga menininkių atžvilgiu buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl simbolių išniekinimo.