Klaipėdoje ketinama atkurti bažnyčią su 75 metrų aukščio bokštu
Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja pri­ta­ria, kad Šv. Jo­no baž­ny­čios su bokš­tu at­kū­ri­mo Klai­pė­do­je pro­jek­tas bū­tų pri­pa­žin­tas vals­ty­bei svar­biu kul­tū­ri­niu pro­jek­tu.

„Projektas yra labai svarbus Klaipėdos miestui ir ypač Evangelikų liuteronų parapijai, siekiant atkurti evangelikų liuteronų bendruomenės maldos namus ir įamžinti parapijiečių atminimą bei atkurti paveldosauginiu požiūriu labai reikšmingą objektą – bažnyčios bokštą“, – teigiama kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko pasirašytame rašte.

Sprendimą dėl projekto pripažinimo valstybei svarbiu kultūriniu projektu turi priimti Vyriausybė.

Anot kultūros ministro, valstybei svarbaus projekto statuso suteikimas padidintų Šv. Jono bažnyčios žinomumą bei sudarytų palankesnes sąlygas pritraukti lėšų iš užsienio.

Numatoma Klaipėdos senamiesčio centrinėje dalyje, Turgaus gatvėje, iki 2027 metų gruodžio 31 dienos atstatyti originalaus dydžio ir formos Šv. Jono bažnyčią su bokštu. Statinys bus atkurtas pagal Prūsijos architekto Friedricho Augusto Stulerio (Augusto Stiulerio) dokumentaciją.

Bendra projekto vertė – 16,8 mln. eurų.

Siūlomi finansavimo šaltiniai – Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondas, Vokietijos garbės konsulo Klaipėdoje ir Vokietijos ambasados Lietuvoje lėšos, Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, kt.

Šv. Jono bažnyčia būtų pirmoji iš sugriautų Antrojo pasaulinio karo metais atstatyta bažnyčia Klaipėdoje.

Anot kultūros ministro, ši bažnyčia taptų ne tik miesto, bet viso regiono pagrindine bažnyčia, o jos atkūrimas pabrėžtų miesto priklausymą Vakarų krikščioniškajam pasauliui.

Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenė dabar neturi maldos namų, pamaldos vyksta tam nepritaikytose patalpose – buvusiame klebonijos pastate.

Be to, M. Kvietkausko teigimu, naujas kultūrinis objektas leistų pritraukti daugiau turistų.

„Šv. Jono bažnyčia būtų nekropoliu ir istorinės-kultūrinės atminties saugykla. Joje galėtų rasti amžinojo poilsio vietą palaikai iš senosios Šv. Jono bažnyčios ir kitų suardytų senųjų laidojimo vietų“, – tvirtina ministras.

Ketinama atkurti bažnyčią su 75 metrų aukščio bokštu – taip, kaip ji atrodė po 1856 – 1858 metų rekonstrukcijos. Tuomet maldos namai rekonstruoti po gaisro.

1944 metais Šv. Jono bažnyčia apgadinta karo veiksmų, sovietų valdžia jos neleido restauruoti. Apleista bažnyčia stovėjo apdegusiomis sienomis ir apgadintu stogu. Jos sienos imtos ardyti, o plytos ruošiamos antriniam naudojimui. Po kelerių metų griuvėsiais virtęs pastatas buvo galutinai nugriautas.