Kitąmet nusilenksime ir Juliui Juzeliūnui
2016-uo­sius nu­ma­to­ma pa­skelb­ti Ju­liaus Ju­ze­liū­no me­tais. Ki­tas siū­ly­mas - skir­ti juos ir oriai se­nat­vei, - ma­tyt, bus ati­dė­tas. Juk 2016-uo­sius Sei­mas jau yra pa­skel­bęs Bib­lio­te­kų, Vie­tos bend­ruo­me­nių ir Pre­zi­den­to Ka­zio Gri­niaus me­tais.

At­ei­nan­čius me­tus pa­skelb­ti J. Ju­ze­liū­no me­tais pa­siū­lė Lie­tu­vos kom­po­zi­to­rių są­jun­ga, tam pri­ta­rė ir Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­ja, Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų klu­bas, Per­sit­var­ky­mo Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nės gru­pės klu­bas. Jų ini­cia­ty­vą pa­lai­ko Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tas (ŠMKK).

Daug siūlymų

Sei­mo ŠMKK pir­mi­nin­kas Rai­mun­das Pa­liu­kas "Lie­tu­vos ži­nioms" pa­brė­žė, kad Sei­mui pri­ta­rus ki­tus me­tus skir­ti J. Ju­ze­liū­no at­mi­ni­mui, ko­mi­te­tas siū­lys Orios se­nat­vės me­tus skelb­ti 2017-ai­siais. „Juk dvie­jų as­me­ny­bių ir dvie­jų sri­čių pa­mi­nė­ji­mo per vie­nus me­tus pa­kan­ka. Dau­giau ne­rei­kė­tų nie­ko mi­nė­ti. Ta­čiau įvai­rių siū­ly­mų yra ir dau­giau“, - tei­gė par­la­men­ta­ras.

Anot R. Pa­liu­ko, jei Sei­mas 2016-uo­sius pa­skelbs dar ir Orios se­nat­vės me­tais, tai, ko ge­ro, bus sie­ja­ma su ar­tė­jan­čiais rin­ki­mais į par­la­men­tą – esą prieš rin­ki­mus pa­ger­bė se­nu­kus, kad vėl už juos bal­suo­tų.

Birutė Valionytė: „Be Juliaus Juzeliūno Sąjūdis nebūtų buvęs toks, koks buvo. Šio žmogaus nuomonė, jo vienareikšmiška, konkreti pozicija tuomet buvo labai reikšminga ir svari."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pa­si­ren­gi­mas jau pra­si­dė­jęs

Nors Sei­mas dėl siū­ly­mo 2016-uo­sius pa­skelb­ti J. Ju­ze­liū­no me­tais bal­suos tik ki­tą sa­vai­tę, kom­po­zi­to­riaus ju­bi­lie­jui jau ren­gia­ma­si. Lie­tu­vos kom­po­zi­to­rių są­jun­gos pir­mi­nin­kė Zi­ta Bru­žai­tė sa­kė, kad par­la­men­to spren­di­mas bū­tų pa­ska­ta apie šį mu­zi­ką ki­tą­met, kai bus mi­ni­mos jo gi­mi­mo 100-osios me­ti­nės, pa­kal­bė­ti pla­čiu ir iš­sa­miau. „J. Ju­ze­liū­nas iš­ug­dė iš­ti­są pro­fe­sio­na­lios mu­zi­kos kom­po­zi­ci­jos mo­kyk­lą, ku­ri tę­sia Ba­lio Dva­rio­no pra­dė­tas tra­di­ci­jas“, - kal­bė­jo Z. Bru­žai­tė.

Bend­ra­dar­biau­jant su Lie­tu­vos vals­ty­bi­niu sim­fo­ni­niu or­kes­tru no­ri­ma pa­sta­ty­ti J. Ju­ze­liū­no ope­rą „Su­ki­lė­liai“. Na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tas kom­po­zi­to­rius Ša­rū­nas Na­kas yra nu­ma­tęs su­reng­ti įdo­mią par­odą, įvai­rio­se Lie­tu­vos vie­to­se vyks J. Ju­ze­liū­no kū­ri­nių kon­cer­tai. At­ei­nan­čių me­tų Kny­gų mu­gė­je bus pri­sta­ty­ta kny­ga apie J. Ju­ze­liū­ną, or­ga­ni­zuo­ja­mos kon­fe­ren­ci­jos apie tau­ti­nę mu­zi­kos mo­kyk­lą, kom­po­zi­to­riaus in­dė­lį. „Jau su­de­rin­tos kai ku­rių ren­gi­nių, kon­cer­tų da­tos. Tad 2016-uo­sius pa­skel­bus J. Ju­ze­liū­no me­tais, es­mi­nių ren­gi­nių cik­lo po­ky­čių jau ne­tu­rė­tų bū­ti“, - ti­ki­no Z. Bru­žai­tė.

Ne­pag­rįs­tai primirštas

Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tė Bi­ru­tė Va­lio­ny­tė, pa­lai­kan­ti idė­ją at­ei­nan­čius me­tus pa­va­din­ti J. Ju­ze­liū­no me­tais, pa­brė­žė, kad kom­po­zi­to­rius bu­vo lyg ir pri­mirš­tas. Net prieš ke­le­tą me­tų Lie­tu­vo­je mi­nint 1863-ių­jų su­ki­li­mą nie­kas ne­pa­si­rū­pi­no, kad bū­tų pa­sta­ty­ta so­viet­me­čiu užd­raus­ta jo ope­ra „Su­ki­lė­liai“.

Anot B. Va­lio­ny­tės, J. Ju­ze­liū­nas bu­vo ne vien iš­ki­lus mu­zi­kas, bet ir vi­suo­me­nės vei­kė­jas, po­li­ti­kas dar tuo­met, kai Lie­tu­va žen­gė į ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mą. „Svar­biau­sias kom­po­zi­to­riaus bruo­žas - kad jis ne kal­bė­da­vo, bet im­da­vo­si įgy­ven­din­ti. Ir įgy­ven­din­da­vo“, - pri­si­mi­nė Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tė.

Po­li­ti­ko­je J. Ju­ze­liū­nas la­bai ryš­kiai at­sisk­lei­dė ša­lia to­kių po­li­ti­kos ko­ri­fė­jų kaip Vy­tau­tas Lands­ber­gis, Ro­mual­das Ozo­las, Bro­nis­lo­vas Gen­ze­lis. B. Va­lio­ny­tės nuo­mo­ne, mi­nė­ti po­li­ti­kai pa­si­žy­mė­jo sa­vo kal­bo­mis, o J. Ju­ze­liū­nas ne­mė­go daug šne­kė­ti, ta­čiau spren­di­mus da­rė čia pat ir iš kar­to juos įgy­ven­din­da­vo. Tai jis įro­dė, kai pir­mas iš­drį­so su­bur­ti Są­jū­džio ko­mi­si­ją fak­tams apie rep­re­suo­tuo­sius ir trem­ti­nius rink­ti bei api­bend­rin­ti. To­dėl J. Ju­ze­liū­no – Rep­re­si­jų Lie­tu­vo­je ty­ri­mo cen­tro ta­ry­bos pir­mi­nin­ko – veik­la pa­da­rė pra­džią ir su­kū­rė pa­grin­dą at­kur­tai vals­ty­bei rū­pin­tis rep­re­suo­tais žmo­nė­mis bei gin­ti jų tei­ses.

„Be J. Ju­ze­liū­no Są­jū­dis ne­bū­tų bu­vęs toks, koks bu­vo. Šio žmo­gaus nuo­mo­nė, jo po­zi­ci­ja bu­vo la­bai reikš­min­ga ir ypač sva­ri. Ta­da rei­kė­jo vie­na­reikš­miš­kos ir kon­kre­čios po­zi­ci­jos. Ir bū­tent J. Ju­ze­liū­nas ją tu­rė­jo. Juk kai pra­si­dė­jo dis­ku­si­jos, kad be­si­ku­rian­čiam Są­jū­džiui bū­ti­na fi­nan­si­nė par­ama, jis bu­vo tas žmo­gus, ku­ris da­vė su­ti­ki­mą Są­jū­džiui nau­do­tis jo as­me­ni­ne sąs­kai­ta, pri­siė­mė to­kią at­sa­ko­my­bę. Ta­čiau tuo­met tai bu­vo la­bai pa­vo­jin­ga“, - pa­sa­ko­jo Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tė.

To­dėl, anot jos, 100 me­tų ju­bi­lie­jus ga­lė­tų bū­ti sti­mu­las pri­si­min­ti tai, ką dau­ge­lis yra pa­mir­šę. B. Va­lio­ny­tės tei­gi­mu, at­ei­nan­čiais me­tais J. Ju­ze­liū­no at­mi­ni­mas tu­rė­tų bū­ti įpras­min­tas ne vien su­siė­ji­muo­se pa­sa­ky­to­mis kal­bo­mis, bet ir jo gy­ve­ni­mą at­sklei­džian­čia kny­ga. Gal­būt dar ir do­ku­men­ti­niu fil­mu. Juo­lab kad bu­vu­sių J. Ju­ze­liū­no bend­ra­žy­gių lai­kui bė­gant lie­ka vis ma­žiau.