KGB dvasios Seimo nepalieka
Kad Sei­mui ne­pri­trūk­tų veik­los svars­tant Vy­riau­sy­bės pa­teik­tų še­šių re­for­mų pro­jek­tus, par­la­men­ta­rus vėl bus mė­gi­na­ma su­grą­žin­ti prie lius­tra­ci­jos rei­ka­lų. Šios idė­jos ini­cia­to­rius Zbig­ne­vas Je­dins­kis vie­šai skelb­ti vi­sų su so­vie­ti­nė­mis slap­to­sio­mis tar­ny­bo­mis bend­ra­dar­bia­vu­sių as­me­nų – ir pri­si­pa­ži­nu­sių, ir šį fak­tą nu­slė­pu­sių – pa­var­des šį­kart siū­lo nuo 2019-ųjų pra­džios.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Z. Jedinskis – atkaklus politikas. Prieš devynis mėnesius Seimas be teisės tobulinti atmetė jo inicijuotą Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisą, kuria siūlyta nuo 2018 metų sausio viešai paskelbti visų asmenų, turėjusių ryšių su KGB, pavardes. Kad projektas vėl patektų į sesijos darbų programą bei posėdžio darbotvarkę, Z. Jedinskiui teko surinkti 47 bendraminčių parašus. Galima spėti, kad, be LLRA-KŠS frakcijos narių, anksčiau „išbrokuotą“ iniciatyvą parėmė „tvarkiečiai“ ir dalis valdančiųjų „valstiečių“. Pernai rugsėjį projektą palaikė 19 parlamentarų, kiti buvo prieš arba susilaikė. Tarp pritariančiųjų buvo ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Zbignevas Jedinskis: „Visuomenė turi žinoti, ką Lietuvoje veikė KGB, kas bendradarbiavo su šia organizacija.“

2015 metų birželį Seimas nusprendė, jog duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus saugomi dar 75 metus.

Apsaugotų nuo šantažo

Z. Jedinskio teigimu, šiandien žmonės dažnai girdi kalbų apie politikų, visuomenės veikėjų buvusį galimą bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau nei pagrindimo, nei to įrodančių faktų niekas nepateikia. „Esant tokiai situacijai, galima pakenkti asmens reputacijai, skleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios neįmanoma patikrinti. Visuomenė turi žinoti, ką Lietuvoje veikė KGB, kas bendradarbiavo su šia organizacija“, – tvirtino parlamentaras. Todėl, jo manymu, būtina paviešinti visus svarbiausius su šia veikla susijusius dokumentus, atskleidžiančius, kaip „ta veikla buvo įsiskverbusi ir skverbėsi į įvairias žmogaus gyvenimo sritis“.

Kadangi dalis su sovietinėmis slaptosiomis struktūromis bendradarbiavusių asmenų ėjo ar iki šiol eina aukštas pareigas valstybės valdymo ir teismų struktūrose, siūlomos nuostatos įteisinimas, anot Z. Jedinskio, padėtų užkirsti kelią galimam tų asmenų šantažui. „Tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir niekas negali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimynės valstybės agentai“, – pridūrė jis.

Tiki sveiku protu

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako nuomone, į tokius projektus apskritai nereikėtų kreipti dėmesio. „Neabejoju, kad bent jau šios kadencijos Seimas tokios nuostatos nepatvirtins“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis. Anot parlamentaro, idėjos autorius tiesiog spekuliuoja jautria tema ir, „tikėdamasis gauti politinių dividendų, daro beprasmius darbus“. V. Bako teigimu, liustracijos proceso pradžioje, renkantis kryptį, dar buvo galima apie tokius dalykus diskutuoti, o dabar tai niekam nereikalinga. „Prisipažinusiems asmenims pažadėjome, kad jų duomenys nebus atskleisti. Jei taip nutiktų, pasitikėjimas valstybe būtų sugriautas“, – pabrėžė komiteto vadovas.

NSGK vicepirmininkė konservatorė Rasa Juknevičienė taip pat mano, kad sveikas protas ir šįkart Seime nugalės – projektas bus atmestas. „Iniciatyva labai aiški. Rusijai nenaudinga, kad dalis su KGB bendradarbiavusių žmonių prisipažino, o jų pavardžių saugumą garantavo valstybė. Kremliui labai svarbu atkeršyti žmonėms, kurie deklaravo lojalumą Kovo 11-osios idealams. Todėl noras, kad jie būti pažeminti, paniekinti, kad būtų parodyta, jog ši valstybė nieko verta, nes negali jų apginti, niekur nedingo“, – sakė politikė. Anot jos, didžioji dalis archyvų po 1991 metų iš Lietuvos buvo išvežta į Rusiją, o kartu ir prarasta galimybė tuos žmones šantažuoti bei jiems atkeršyti. „Dėl to tokie politikai kaip Z. Jedinskis, deklaravęs paramą Krymo aneksijai, greičiausiai vykdo tam tikras užduotis“, – teigė R. Juknevičienė.

Nepagarba įstatymams

Pasak Liustracijos komisijos pirmininko Algimanto Urmono, tokius projektus gali teikti tik savigarbos neturintys politikai, negerbiantys valstybės įsipareigojimų. „Kaip galima paminti istorinį valstybės pasižadėjimą? Kaip galima Seimo nariams negerbti įstatymų? Jiems tereikia politinio triukšmo“, – piktinosi jis.

Spręsti, ką daryti su asmenų, kurie prisipažino buvę KGB bendradarbiai, duomenimis, politikams teko 2015-aisiais. Tada suėjo terminas, kai pagal įstatymą jie galėjo būti viešinami. Projektą inicijavusi Vyriausybė siūlė prisipažinusiuosius įslaptinti visam laikui, bet šią nuostatą pakeitė Seimo NSGK. Komitetas atkreipė dėmesį, kad informacija, atsižvelgiant į kitų NATO valstybių praktiką, negali būti neprieinama neribotą laiką, o ilgiausias įstatyme įtvirtintas įslaptinimo terminas – 75 metai. Bet jis, kaip pažymėjo NSGK, pagal galiojančius teisės aktus gali būti pratęstas.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su Lietuvos SSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Turimais duomenimis, iki 1990-ųjų balandžio 11 dienos buvo sunaikintos 36 237 agentų asmens ir darbo bylos, iš krašto teritorijos išvežtos 8539 tokios bylos. Išlikusios operatyvinės įskaitos bylos sudaro tik 0,62 proc. viso KGB archyvo. Istorikų nuomone, 1987–1989 metais Lietuvoje slapta bendradarbiauti su KGB galėjo apie 5 tūkst. žmonių. 2000-aisiais, kai buvo nustatytas savanoriško prisipažinimo apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis terminas, tai padarė 1589 asmenys.