Kęstutis Pūkas mėgino persigalvoti, bet pavėlavo
K. Pū­kas pir­ma­die­nį per VRK po­sė­dį ban­dė at­siim­ti at­sis­ta­ty­di­ni­mo par­eiš­ki­mą, aiš­kin­da­mas, kad jo tei­sės į gy­ny­bą pa­žei­džia­mos.

Seimą dėl apkaltos palikusį Kęstutį Pūką parlamente keičia pirma po brūkšnio „Tvarkos ir teisingumo“ rinkimų sąraše likusi Ona Valiukevičiūtė.

Vyriausioji rinkimų komisija pirmadienį vienbalsiai priėmė sprendimą, kuriuo tris kadencijas anksčiau parlamente dirbusiai O. Valiukevičiūtei pripažino Seimo nario mandatą.

Visus tautos atstovo įgaliojimus ji įgis po priesaikos Seime, ją turėtų duoti prasidėjus pavasario sesijai, kovo 10 dieną. O. Valiukevičiūtė parlamente dirbo tris kadencijas nuo 2004 iki 2016 metų.

VRK gavo K. Pūko bei jo advokatės Aušros Ručienės prašymą atidėti klausimo svarstymą dėl advokatės išvykos į užsienį, tačiau nuspręsta prašymų netenkinti.

Komisija pažymėjo, kad K. Pūko įgaliojimai nutraukti sausio 12 dieną Seimo nutarimu, kai politikas paskelbė atsistatydinantis. K. Pūkas šį žingsnį žengė prieš pat planuotą balsavimą dėl jo mandato panaikinimo.

K. Pūkas pirmadienį per VRK posėdį bandė atsiimti atsistatydinimo pareiškimą, aiškindamas, kad jo teisės į gynybą pažeidžiamos.

„Iš visų pusių pažeidinėjamos, kiek įmanoma, mano teisės, ir į gynybą, ir konstitucinės“, – teigė jis.

VRK vadovė Laura Matjošaitytė pažymėjo, kad K. Pūko įgaliojimai jau nutraukti – tas sprendimas priimtas Seime, ir Vyriausioji rinkimų komisija šioje situacijoje neturi įgaliojimų spręsti dėl jo statuso.

„Atsistatydinimo pareiškimas buvo pateiktas sausio 12 dieną, jis buvo patenkintas, įgaliojimai nutraukti, faktas įvykęs“, – konstatavo L. Matjošaitytė.

Komisijos nariai taip pat kėlė klausimus, kodėl K. Pūkas dėl savo įgaliojimų kreipiasi į VRK, o ne į sprendimą šiuo klausimu priėmusį Seimą. K. Pūkas laikėsi versijos, kad jo „įgaliojimai nėra iki galo nutraukti“.

K. Pūkas daugiau kaip prieš savaitę Seime svarstant jo apkaltos klausimą pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Seimas iškart priėmė nutarimą, kuriuo tenkino jo atsistatydinimo prašymą, ir nutraukė apkaltos procesą.

Seimo statutas leidžia atsistatydinti bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios. Pagal Statutą, toks pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas ir įsigalioja nuo jo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse.

Atsistatydindamas pats K. Pūkas išsaugojo galimybę kandidatuoti kituose rinkimuose. Konstitucija šiuo metu per apkaltą pašalintiems asmenims draudžia kandidatuoti į Seimą ir prezidentus. Parlamentaro mandatas būtų buvęs panaikintas, jei už tai būtų balsavę 85 Seimo nariai.

Konstitucinis Teismas K. Pūką pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Įtariama, kad Seimo narys seksualiai priekabiavo prie jo padėjėjomis norėjusių įsidarbinti ar šias pareigas ėjusių merginų.

Prokuratūra K. Pūkui yra pateikusi įtarimus dėl seksualinio priekabiavimo ir netinkamo ginklo laikymo. Dėl seksualinio priekabiavimo nukentėjusiaisiais pripažinti keturi asmenys.