Kelia klausimą dėl piktnaudžiavimo susirgimais: pacientai prašo nepagrįstai pratęsti nedarbingumo dienas, siūlo kyšius
Pikt­nau­džia­vi­mas ar sis­te­mos spra­ga? To­kį klau­si­mą ke­lia eko­no­mis­tai, ste­bė­da­mi, kaip per pa­sta­ruo­sius me­tus au­ga iš­ra­šo­mų ne­dar­bin­gu­mo la­pe­lių skai­čius. „Sod­ra“ dėl tiek su­sir­gi­mų iš­mo­ka be­veik dvi­gu­bai dau­giau lė­šų, nei tu­ri sa­vo biu­dže­te – trū­ku­mą den­gia pen­si­nin­kų pi­ni­gais. Bet So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja sa­ko, kad sis­te­mos to­bu­li­ni­mo ar per­mai­nų ne­rei­kia.

Skaičiuojama, kad bent 10 dienų per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas nedirba dėl ligos. Gautas nedarbingumo lapelis tampa tarsi čekiu valstybei – reikia mokėti išmokas.

Vien per šių metų 8 mėnesius į ligos draudimo kišenę sukrito beveik 117 milijonai, bet išmokėta kone dvigubai – 206 milijonai eurų. Laisvosios rinkos institutas pastebi, kad skirtumas paimamas iš pensininkų kišenių, o jeigu kiltų krizė – nebūtų iš ko mokėti kompensacijų.

„Iš pensijų draudimo daugiausiai yra dengiamos ligos ir nedarbo išmokos, o ta sistema taip pat yra nelabai tvari. Ji neatlaikytų artimiausios ekonominės recesijos ir tada reikėtų ieškot, iš kur paimti reikalingus pinigus“, – pastebi Laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Mitalas.

Krizės metais Lietuvoje ligų išmokos buvo sumažintos. Tą sykį statistika rodė, kad žmonės nedarbingumo lapelių reikalavo taip pat mažiau. 2015-aisiais grąžinus išmokas į prieškrizinį lygį norinčiųjų sirgti ir gauti kompensacijas skaičius vėl šoktelėjo. Auga iki pat dabar.

Medikai sako, kad tuo naudojasi išmokų siekiantys gyventojai – esą pacientai prašo nepagrįstai pratęsti nedarbingumo dienas, arba siūlo kyšius, kad būtų nustatytas nedarbingumas.

„Sodros“ atstovas sako, kad sukčiavimą užkardyti gali tik medikai. Esą jie sprendžia, ar žmogui skirti nedarbingumą. Pati „Sodra“ su sukčiais kovoja pasitelkusi stebėjimo sistemą – ji įvertina ligos istoriją, diagnozę ir laiką, kurio turėtų pakakti išgyti.

„Pateikia signalą – šie atvejai gali būti nepagrįsti. Tuomet mes po tokios atrankos turime galimybę tuos atvejus patikrinti. Sistema yra labai veiksminga, nes tokių atvejų pasitvirtina daugiau nei 80 proc.“, – teigia „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.

Tačiau sugaudyti visų sukčiaujančių „Sodrai“ neapsimoka. Vien tik komisijos siuntimas į patikrinimą atsieitų gerokai daugiau nei išmokos vertė.

Užsienio šalys į tokius sukčiavimo atvejus pažvelgė mažindamos išmokas arba keisdamos mokėjimų terminus. Pavyzdžiui, išmoka skiriama tik jeigu sergama ilgiau nei savaitę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad išmokų neketina mažinti. Esą kitąmet socialinio draudimo biudžetas bus subalansuotas.

„Nuo 2019 m. „Sodra“ nebeperveda 2 proc. punktų privatiems pensijų fondams, o tai reiškia, kad mes turime papildomą likutį, mokesčiai auga. Iš tų 2 proc. rezervo mes padidiname ligos socialinio draudimo mokesčio tarifą, įvykdome perskirstymą ir planuojame, kad 2019 m. išmokos dengs įmokas“, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Liutauras Vičkačka.

Ekonomistai pastebi, kad toks biudžeto balansas tebus vienus metus, o kitąmet tiek „Sodrai“, tiek Socialinės Apsaugos ministerijai teks vėl iš naujo ieškoti būdų kaip jį sustyguoti. Pati „Sodra“ sako, kad esama išmokų sistema labai palanki sergantiesiems, tad pasipelnyti valstybės sąskaita ir kitąmet gali suskubti ne vienas.