Kazimiera Prunskienė „valstiečiams“ neįdomi
Pir­mo­ji po ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo prem­je­rė Ka­zi­mie­ra Pruns­kie­nė ša­lies vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me ne­da­ly­vau­ja ly­giai pen­ke­rius me­tus. Į di­džią­ją po­li­ti­ką jos iš­ves­ti „vals­tie­čiai“ per vi­sus bu­vu­sios ly­de­rės li­gos me­tus taip ir ne­ra­do lai­ko jos ap­lan­ky­ti.

Sek­ma­die­nį K. Pruns­kie­nei su­eis 74-eri, o po ke­lių die­nų ji tra­di­ciš­kai su­lauks svei­ki­ni­mų Ka­zi­mie­ri­nių pro­ga. Tre­čius me­tus sū­naus Vai­do­to šei­mo­je, Šven­čio­nių ra­jo­ne esan­čio­je so­dy­bo­je, gy­ve­nan­čią bu­vu­sią prem­je­rę daž­na pro­ga ap­lan­ko į klu­bą su­si­bū­rę pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės na­riai. Tuo me­tu val­džio­je esan­tys bu­vę bend­ra­žy­giai „vals­tie­čiai“, nors tei­gia bu­vu­sią par­ti­jos ly­de­rę pri­si­me­nan­tys šil­tai, apie ga­li­mus su­si­ti­ki­mus ne­už­si­me­na.

Stip­ri mo­te­ris

K. Pruns­kie­nės du­kra Ra­sa Vait­kie­nė pri­si­pa­ži­no, kad pa­sta­rie­ji pen­ke­ri me­tai vi­sai šei­mai bu­vo la­bai su­nkūs. „Ma­mai su­sir­gus, vi­sus mus iš­ti­ko šo­kas. Bu­vo ne­leng­va su­si­tai­ky­ti su tuo, kas įvy­ko. Da­bar jau su­si­tai­kė­me, ap­sip­ra­to­me, su­si­tel­kė­me. Per tą lai­ką, kai ma­ma ser­ga, pa­tys ta­po­me ar­ti­mes­ni, bend­rau­ja­me kur kas daž­niau“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­sa­ko­jo ji.

Nors po su­nkaus in­sul­to K. Pruns­kie­nė vi­siš­kai ne­at­si­ga­vo – ne­val­do de­ši­nės ran­kos, tu­ri kal­bos su­tri­ki­mų, ta­čiau tai ne­kei­čia jos op­ti­mis­ti­nio po­žiū­rio į gy­ve­ni­mą. „Ma­ma vi­sa­da ge­ros nuo­tai­kos. Ačiū Die­vui, kad per tuos me­tus pa­vy­ko iš­veng­ti dep­re­si­jos, grau­ža­ties dėl to, kas įvy­ko. Ji kaip bu­vo, taip ir li­ko stip­rus žmo­gus, ne­rau­da dėl to, kas pra­ras­ta. Ji vi­suo­met mo­kė­jo žvelg­ti į prie­kį, už­vers­ti vie­ną pus­la­pį ir at­vers­ti ki­tą, nau­jo­je si­tua­ci­jo­je ras­ti gra­žių da­ly­kų“, – kal­bė­jo R. Vait­kie­nė. Ji pa­žy­mė­jo, kad la­bai svar­bios pa­ties li­go­nio pa­stan­gos iš­trūk­ti iš to­kios pa­dė­ties. „Ga­lė­čiau sa­ky­ti taip: kiek įde­di dar­bo, toks ir re­zul­ta­tas. Šiuo po­žiū­riu ma­ma vi­sur ir vi­siems, net kur kas jau­nes­niems li­go­niams, bu­vo pa­vyz­dys. Ji – dar­bo­ho­li­kė, ku­ri vis­ką da­ro 120 pro­cen­tų“, – pa­gy­rų ne­gai­lė­jo R. Vait­kie­nė.

Do­mi­si ak­tua­li­jo­mis

Anot duk­ters, K. Pruns­kie­nė daug lai­ko ski­ria fi­zi­niams pra­ti­mams, žiū­ri te­le­vi­zo­rių, pa­skai­to. „Dau­giau­sia žiū­ri ži­nias, įdo­mią­ją do­ku­men­ti­ką, kai ku­riuos fil­mus. Do­mi­si ak­tua­li­jo­mis, po­li­ti­ka, ta­čiau taip gi­liai, kaip anks­čiau, dėl vis­ko ne­iš­gy­ve­na. Per daug ne­ko­men­tuo­ja, bet iš vei­do iš­raiš­kos, at­odū­sių ga­li­ma su­pras­ti, ką jį ma­no apie vie­ną ar ki­tą įvy­kį“, – pa­sa­ko­jo R. Vait­kie­nė. Ji pa­si­džiau­gė, kad bet ko­kia pro­ga K. Pruns­kie­nę ap­lan­ko „se­no­ji gvar­di­ja“ – pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės na­riai. „Ža­viuo­si ir net pa­vy­džiu to­kios jų drau­gys­tės. Ket­vir­tį am­žiaus ir džiaugs­me, ir var­ge vie­ni ki­tus pri­si­me­na“, – sa­kė mo­te­ris. O kad kas nors iš da­bar­ti­nių „vals­tie­čių“ bū­tų ap­lan­kęs K. Pruns­kie­nę ar jai pa­skam­bi­nęs, ji ne­pri­si­mi­nė.

De­vy­nis anū­kus ir vie­ną proa­nū­kę tu­rin­ti bu­vu­si po­li­ti­kė į Vil­nių, duk­ters žo­džiais, at­vyks­ta la­bai re­tai – tik ypa­tin­go­mis pro­go­mis. Vie­na to­kių bu­vo žie­mą, kai te­kė­jo jos anū­kė. K. Pruns­kie­nės džiaugs­mas – me­tų ir po­ros mė­ne­sių proa­nū­kė Evi­ta. Pa­sak R. Vait­kie­nės, ne­re­tai ma­mos gim­ta­die­nis ir var­da­die­nis šven­čia­mas kar­tu. „Ji mėgs­ta gau­ti kve­pa­lų. Net ir gy­ven­da­ma kai­me ji sa­vi­mi la­bai rū­pi­na­si, ma­ni­kiū­ras jai – šven­tas rei­ka­las“, – juo­kė­si du­kra.

At­ei­nan­tį sek­ma­die­nį Ka­zi­mie­rai Pruns­kie­nei su­eis 74-eri.

Lin­ki sveikatos

Sei­mo pir­mo­ji vi­ce­pir­mi­nin­kė „vals­tie­tė“ Ri­ma Baš­kie­nė sa­kė bend­rą dar­bą su K. Pruns­kie­ne pri­si­me­nan­ti „šil­tai ir švie­siai“. Jos abi dir­bo 2004–2008 me­tų Sei­me, pri­klau­sė Vals­tie­čių liau­di­nin­kų frak­ci­jai. „Pri­si­me­nu ją kaip la­bai veik­lią, ak­ty­vią, no­rė­ju­sią daug ša­lies la­bui nu­veik­ti po­li­ti­kę. Iš tie­sų la­bai gai­la, kad mū­sų ke­liai iš­sis­ky­rė ir kad ji nu­ėjo su ki­ta par­ti­ja“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė R. Baš­kie­nė. Anot jos, K. Pruns­kie­nė par­odė, kad mo­te­rys po­li­ti­ko­je ga­li bū­ti ak­ty­vios, ma­to­mos, tu­rė­ti aukš­tus vals­ty­bės pos­tus. R. Baš­kie­nė su K. Pruns­kie­ne ne­bend­ra­vo apie aš­tuo­ne­rius me­tus, kai ši pa­li­ko tuo­me­čius „vals­tie­čius“. „Kaip ir vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms, lin­kiu K. Pruns­kie­nei ge­ros svei­ka­tos, op­ti­miz­mo, kad jai vi­suo­met sek­tų­si“, – kal­bė­jo po­li­ti­kė.

Pir­mą­ją po ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo prem­je­rę, Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­rę, Lie­tu­vos liau­dies par­ti­jos kū­rė­ją K. Pruns­kie­nę in­sul­tas pa­kir­to 2012 me­tų va­sa­rio 26-ąją, per gim­ta­die­nį. Po­li­ti­kė bu­vo pa­gul­dy­ta į San­ta­riš­kių kli­ni­kas, po par­os per­vež­ta į Vil­niaus uni­ver­si­te­ti­nę grei­to­sios pa­gal­bos li­go­ni­nę. Čia ne­uro­chi­rur­gai at­li­ko jai su­dė­tin­gą gal­vos sme­ge­nų ope­ra­ci­ją. Vė­liau K. Pruns­kie­nė bu­vo rea­bi­li­tuo­ja­ma Mask­vo­je, taip pat Lie­tu­vo­je.

Drau­gys­tė ir skyrybos

Da­bar­ti­nio „vals­tie­čių“ ly­de­rio Ra­mū­no Kar­baus­kio va­do­vau­ja­ma Lie­tu­vos vals­tie­čių par­ti­ja 2001 me­tų gruo­dį su­si­jun­gė su K. Pruns­kie­nės va­do­vau­ja­ma Nau­jo­sios de­mo­kra­ti­jos par­ti­ja, jos ly­de­rei bu­vo pa­ti­kė­tas jung­ti­nės Vals­tie­čių liau­di­nin­kų są­jun­gos (VLS) pir­mi­nin­ko pos­tas. Pats R. Kar­baus­kis jau tuo me­tu kal­bė­jo ne­ke­ti­nan­tis dau­giau da­ly­vau­ti po­li­ti­ko­je – jis at­si­sa­kė kan­di­da­tuo­ti Sei­mo rin­ki­muo­se, ku­rie vy­ko 2004 me­tais.

Bū­tent ši kam­pa­ni­ja, par­ti­jai va­do­vau­jant K. Pruns­kie­nei, „vals­tie­čiams“ bu­vo sėk­min­giau­sia iš vi­sų anks­tes­nių: jie iš­ko­vo­jo 10 man­da­tų, ta­po so­cial­de­mo­kra­tų bur­tos val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos da­li­mi. Ta­čiau 2008-ai­siais tarp K. Pruns­kie­nės ir R. Kar­baus­kio at­si­ra­do įtam­pa. Tų me­tų pra­džio­je per VLS su­va­žia­vi­mą ne­pa­sie­kęs, kad bū­tų bal­suo­ja­ma dėl pa­si­ti­kė­ji­mo juo, kaip par­ti­jos pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­ju, R. Kar­baus­kis par­eiš­kė aps­kri­tai pa­si­trau­kian­tis iš par­ti­jos. Tuo me­tu nu­ga­lė­ju­si K. Pruns­kie­nė ne­gai­lė­jo R. Kar­baus­kiui kan­džių rep­li­kų.

Ta­čiau per­ga­le K. Pruns­kie­nė gar­džia­vo­si ne­il­gai. Tais pa­čiais 2008-ai­siais VLS triuš­ki­na­mai pra­lai­mė­jo Sei­mo rin­ki­muo­se – kaip teig­ta, ne be R. Kar­baus­kio pa­stan­gų. Prieš pat Sei­mo rin­ki­mus jis „Ag­ro­kon­cer­no gru­pės“ bend­ro­vė­se iš­pla­ti­no pra­ne­ši­mą, kad pats ne­bal­suos už VLS ir ne­pa­ta­ria to da­ry­ti ki­tiems. R. Kar­baus­kis ti­ki­no ne­agi­ta­vęs prieš sa­vo bu­vu­sią par­ti­ją – tie­siog at­sa­kęs dar­buo­to­jams į nuo­lat skam­ban­tį klau­si­mą „už ką bal­suo­ti“.

Iš­kart po rin­ki­mų R. Kar­baus­kis pa­skel­bė siek­sian­tis iš­vers­ti K. Pruns­kie­nę iš par­ti­jos pir­mi­nin­ko pos­to ir taip iš­gel­bė­ti VLS nuo pra­žū­ties. Jis su­grį­žo į par­ti­ją, bet tei­gė ne­pre­ten­duo­jan­tis į pir­mi­nin­kus, esą šis pos­tas la­biau tik­tų VLS sen­bu­viui, tuo­me­čiam Ig­na­li­nos ra­jo­no me­rui, da­bar eu­ro­par­la­men­ta­rui Bro­niui Ro­pei. Vis dėl­to 2009-ųjų va­sa­rį per VLS su­va­žia­vi­mą ši kan­di­da­tū­ra ne­bu­vo iš­kel­ta. Nu­ga­lė­jęs var­žy­tis at­si­sa­kiu­sios K. Pruns­kie­nės re­mia­mą kan­di­da­tą eu­ro­par­la­men­ta­rą Gin­ta­rą Di­džio­ką, R. Kar­baus­kis grį­žo prie „vals­tie­čių“ vai­ro.