Kas nenorėtų būti senatoriumi
Gru­pe­lė vi­suo­me­ni­nin­kų ir po­li­ti­kų no­rė­tų, kad Lie­tu­vo­je at­si­ras­tų „se­na­to­riai“ ir stip­rus pre­zi­den­tas. Jie siū­lo keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją ir įkur­ti Aukš­tuo­sius Sei­mo rū­mus, o ša­lies va­do­vui su­teik­ti ga­lias bet ka­da skelb­ti pir­ma­lai­kius rin­ki­mus. Tei­si­nin­kai to­kius siū­ly­mus lai­ko tie­siog ne­rim­tais.

Sei­mui pa­teik­to­je pe­ti­ci­jo­je ir Kons­ti­tu­ci­jos straips­nių pa­kei­ti­mų pro­jek­tuo­se per­ša­ma idė­ja su­kur­ti Aukš­tuo­sius Sei­mo rū­mus, ku­riuos ga­lė­tų su­da­ry­ti 40 Sei­mo na­rių – jie esą ga­lė­tų bū­ti ren­ka­mi iš jau iš­rink­tų par­la­men­ta­rų. O pre­zi­den­tui siū­lo­ma su­teik­ti dar dau­giau ga­lių – tarp jų tei­sę bet ka­da skelb­ti re­fe­ren­du­mą. Pe­ti­ci­jos au­to­rių vi­zi­jos nė­ra nau­jie­na – to­kios ir pa­na­šios idė­jos bu­vo ke­lia­mos vos ša­liai at­ga­vus Ne­prik­lau­so­my­bę ir vė­liau.

Re­gi spe­cia­lius rinkikus

Kons­ti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mų siū­ly­to­jai – My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Sau­lius Ar­laus­kas, sig­na­ta­ras Al­gir­das End­riu­kai­tis, bu­vęs Nau­jo­sios są­jun­gos vei­kė­jas Al­gi­man­tas Ind­riū­nas, fi­lo­so­fas Kres­cen­ci­jus Stoš­kus, Tau­ti­nin­kų są­jun­gos ta­ry­bos na­rys Gin­ta­ras Son­gai­la, bu­vęs Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos dar­buo­to­jas Kęs­tu­tis Za­bors­kas ir Ka­zi­mie­ro Si­mo­na­vi­čiaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Ry­šar­das Bur­da – Sei­mui pa­teik­ta­me do­ku­men­te aiš­ki­na, kad įgy­ven­di­nus kons­ti­tu­ci­nes re­for­mas vals­ty­bė bū­tų val­do­ma ko­ky­biš­kiau.

Iš au­to­rių pa­siū­ly­mų ga­li­ma spė­ti, kad keis­ti, jų ma­ny­mu, ne itin ge­rą pa­dė­tį ga­li­ma tie­siog pa­kei­tus vie­ną ar ki­tą Kons­ti­tu­ci­jos straips­nį. Pa­vyz­džiui, įstei­gus dar vie­nus Sei­mo rū­mus. „Kan­di­da­tams į Aukš­tuo­sius Sei­mo rū­mus bū­tų nu­sta­to­mas kva­li­fi­ka­ci­nis cen­zas. Tai ska­tin­tų po­li­ti­nes par­ti­jas už­ti­krin­ti gar­bin­gų, pa­ty­ru­sių ir veik­lių po­li­ti­kų, iš­ma­nan­čių vals­ty­bės val­dy­mą, da­ly­va­vi­mą bei stra­te­gi­nių po­li­ti­nių tiks­lų įgy­ven­di­ni­mo tęs­ti­nu­mą“, – dės­to­ma do­ku­men­te.

Nors jo au­to­riai ne­paaiš­ki­na, kaip bū­tų nu­sta­to­ma bū­si­mų se­na­to­rių kom­pe­ten­ci­ja, siū­lo­ma, kad sie­kiant už­ti­krin­ti Aukš­tų­jų rū­mų na­rių po­li­ti­nę ir ins­ti­tu­ci­nę ne­prik­lau­so­my­bę nuo po­li­ti­nių par­ti­jų įta­kos Aukš­tų­jų rū­mų na­rių rin­ki­mus tiks­lin­ga pa­ti­kė­ti rin­ki­kų ko­le­gi­jai.

„Ko­le­gi­jos treč­da­lį ga­lė­tų su­da­ry­ti nau­jai iš­rink­ti Sei­mo na­riai, ku­rie ne­kan­di­da­tuo­ja į Aukš­tuo­sius rū­mus, treč­da­lį – sa­vi­val­dy­bių de­le­guo­ti rin­ki­kai ir treč­da­lį – pre­zi­den­to de­le­guo­ti žy­mūs vi­suo­me­nės at­sto­vai. Tai­gi šio „Se­na­to“ na­riais tap­tų Sei­mo na­riai, ko­le­gi­jos rin­ki­muo­se su­rin­kę dau­giau­sia bal­sų“, – svars­to­ma pe­ti­ci­jo­je.

Ma­ža to, ti­ki­na­ma, kad re­for­ma nie­ko ne­kai­nuo­tų – už­tek­tų Sei­mui su­ma­žin­ti ko­mi­te­tų skai­čių ir res­trūk­tū­ri­zuo­ti jo kan­ce­lia­ri­ją. „Daug bū­tų su­tau­py­ta ma­ži­nant ba­las­ti­nį par­la­men­ti­nio dar­bo krū­vį, kai dėl ne pir­maei­lės reikš­mės tei­sės ak­tų pro­jek­tų bei ne­pa­kan­ka­mos ko­ky­bės tei­sės ak­tų pro­jek­tų, ku­riuos rei­kia nuo­lat tai­sy­ti, svars­ty­mo švais­to­mi vals­ty­bės re­sur­sai“, – tei­gia­ma do­ku­men­te.

O Že­mie­siems Sei­mo rū­mams, ku­riuos, anot vi­zio­nie­rių, su­da­ry­tų ma­žiau­siai 81 na­rys (nors siū­lo­ma, kad juos su­da­ry­tų 101 na­rys, ne­kei­čiant da­bar esa­mo Sei­mo na­rių skai­čiaus), bū­tų pa­lik­tos pa­grin­di­nės da­bar­ti­nio Sei­mo kom­pe­ten­ci­jos.

Lie­tu­va pa­na­ši į Graikiją

Ta­čiau vien par­la­men­to re­for­ma pa­siū­ly­mų au­to­riai ne­ap­si­ri­bo­tų. Jų pa­siū­ly­muo­se dau­giau ga­lių nu­ma­ty­ta su­teik­ti pre­zi­den­tui, ku­ris esą jų tu­ri per ma­žai. „Mū­sų ša­lies pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­jos ga­li­my­bė da­ry­ti po­vei­kį Sei­mui yra pa­na­ši kaip Grai­ki­jo­je, kur pre­zi­den­tas fak­tiš­kai lie­ka pa­sy­vus sa­vai­mi­nio po­li­ti­nio pro­ce­so ste­bė­to­jas“, – pa­brė­žia­ma pe­ti­ci­jo­je.

Tai­gi siū­lo­ma pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­ją pa­vers­ti „į­ta­kin­gu mo­ra­li­niu au­to­ri­te­tu ir pa­gal Pra­ncū­zi­jos, Aus­tri­jos ir Vo­kie­ti­jos pa­vyz­dį at­lik­ti ga­lu­ti­nio po­li­ti­nio bei tei­si­nio vals­ty­bės val­dy­mo re­zer­vo funk­ci­ją“.

Pa­vyz­džiui, su­teik­ti jam tei­sę, „pa­si­ta­rus su par­la­men­to rū­mų va­do­vais, sa­vo ini­cia­ty­va ir be jo­kių for­ma­lių ap­ri­bo­ji­mų skelb­ti pir­ma­lai­kius Sei­mo rin­ki­mus, taip pat ne­var­žo­mai ini­ci­juo­ti re­fe­ren­du­mą“. Tie­sa, kaž­ko­dėl čia pat siū­lo­ma, kad pre­zi­den­tą nuo tie­sio­gi­nės at­sa­ko­my­bės už Vy­riau­sy­bės su­dė­tį rei­kia „iš­lais­vin­ti“, tai pa­lie­kant tik val­dan­čia­jai dau­gu­mai.

Žai­di­mai smė­lio dėžėje

„Tai va­di­nu su­au­gu­sių žmo­nių žai­di­mais smė­lio dė­žė­je. Vi­sa tai, kas da­bar siū­lo­ma, bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma ren­giant da­bar ga­lio­jan­čią Kons­ti­tu­ci­ją ir kons­ta­tuo­ta, kad ma­žo­sios vals­ty­bės, to­kios kaip mū­sų, pa­pras­tai ne­tu­ri dve­jų rū­mų par­la­men­to. Nes to­kie, kaip įpras­ta, stei­gia­mi, kur rei­kia at­sto­vau­ti re­gio­nams. Ši dis­ku­si­ja vy­ko prieš 20 me­tų“, – LŽ pri­mi­nė bu­vęs Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jas pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Sin­ke­vi­čius.

Mė­gi­ni­mus vėl apie tai dis­ku­tuo­ti jis įver­ti­no kaip „be­vil­tiš­kus“, mat siū­lo­mas kons­ti­tu­ci­nės re­for­mos mo­de­lis ne­pag­rįs­tas nei teo­riš­kai, nei moks­liš­kai, nei so­cia­liai. „Aiš­ku, ga­li­ma su­si­rink­ti ir kal­bė­ti apie vi­so­kias re­for­mas, kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri to­kią tei­sę. Bet iš to, kad tu­ri to­kią tei­sę, tai, ką siū­lo, ne­tam­pa iš­min­ti­mi. Šiuo at­ve­ju ne­ma­tau jo­kio rū­pi­ni­mo­si nei de­mo­kra­ti­ja, nei tei­sin­gu­mu“, – kal­bė­jo jis.

V. Sin­ke­vi­čius svars­tė, kad iš tie­sų idė­jų, nuo­mo­nių ir po­zi­ci­jų ga­li bū­ti dau­gy­bė, apie tai kal­bė­ta jau ne kar­tą. „Ta­čiau tu­ri­me ma­ty­ti val­džių ba­lan­są, ar jis iš­liks? An­tai vi­si ma­to pre­zi­den­tą kaip kon­kre­čią as­me­ny­bę, bet ne­pa­gal­vo­ja, kas bū­tų, jei­gu tas par­ei­gas ei­tų ki­tas as­muo“, – ko­men­ta­vo kons­ti­tu­ci­nės tei­sės spe­cia­lis­tas.

Siū­lė ir Ka­zys Bobelis

Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­gaus­kas, iš­gir­dęs siū­lo­mus pa­kei­ti­mus, sa­kė, kad jie – nei nau­ji, nei ne­ti­kė­ti. „Į­do­mu, koks bū­tų tas kva­li­fi­ka­ci­nis se­na­to­rių cen­zas? Ar jie bū­tų ren­ka­mi iki gy­vos gal­vos?“ – šar­ža­vo jis.

Z. Vai­gaus­kas pri­mi­nė, kad 100 se­na­to­rių tu­ri Len­ki­ja, ta­čiau Aukš­tų­jų rū­mų mo­de­lis ma­žoms vals­ty­bėms ne­tin­ka – to nė­ra nei Lat­vi­jo­je, nei Es­ti­jo­je. Ga­liau­siai apie tai, ar Lie­tu­vai rei­kia stip­raus pre­zi­den­to, dis­ku­tuo­ta pa­čio­je Ne­prik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mo pra­džio­je. 1992-ai­siais, dar prieš pri­imant Kons­ti­tu­ci­ją, dėl pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­jos at­kū­ri­mo bu­vo skel­bia­mas re­fe­ren­du­mas, ta­čiau jis ne­įvy­ko ir spren­di­mas ne­bu­vo pri­im­tas.

O pa­siū­ly­mai Lie­tu­vo­je kur­ti dve­jų rū­mų par­la­men­tą dis­ku­tuo­ti ren­giant Kons­ti­tu­ci­ją. Ir vė­liau Se­na­to kū­ri­mo idė­ja klai­džio­jo po Sei­mą. 2001-ai­siais par­la­men­ta­rų skai­čių su­ma­žin­ti nuo 141 iki 125, o vie­toj da­bar­ti­nio Sei­mo įkur­ti dve­jų rū­mų par­la­men­tą, ku­rį su­da­ry­tų 91 na­rį tu­rin­tys Tau­tos at­sto­vų rū­mai ir 31 na­rį tu­rin­tis Se­na­tas, siū­lė tuo­me­ti­niai par­la­men­ta­rai A. Ind­riū­nas ir K. Bo­be­lis.