Kas išgelbės Lietuvos žiniasklaidą?
Sau­gu­mo pa­žy­mos, tei­sė­sau­gos kal­ti­ni­mai ir Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) vyk­do­mas ty­ri­mas iš­ryš­ki­no ne tik įtar­ti­nus po­li­ti­kų ry­šius, bet ir tam ti­krų ži­niask­lai­dos prie­mo­nių pa­žei­džia­mu­mą, ne­de­ra­mus at­ski­rų žur­na­lis­tų veiks­mus ir šan­ta­žo sko­nį pri­me­nan­čias veik­las. Spe­cia­lis­tai ti­ki­na, kad su­dė­tin­ga ži­niask­lai­dos pa­dė­tis mū­sų ša­ly­je – nė­ra nau­jie­na, o ty­ri­mai jau se­no­kai ro­dė blo­gė­jan­čias ži­niask­lai­dos lais­vės ten­den­ci­jas. Tie­sa, pa­dė­tis nė­ra be­vil­tiš­ka, bet žur­na­lis­tai ir ži­niask­lai­dos prie­mo­nės pri­va­lo pa­tys sa­ve iš­trauk­ti iš ba­los. 

Prieš kelias dienas žiniasklaidą pasiekusi Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, skirta Seimo NSGK komitetui, atskleidė sudėtingus koncerno „MG Baltic“ ryšius, painius interesų voratinklius ir kai ką itin nemalonaus pačiai žiniasklaidai – atskirų žiniasklaidos priemonių pažeidžiamumą, lobistinę ir šantažą primenančią žurnalistų veiklą, abejotinus ryšius.

Gali būti, kad dalis auditorijos pakeis savo nuomonę. Daliai žiniasklaidos reikia susirūpinti savo pačių skaidrumo ir etikos standartais, juos aiškiau deklaruoti ir įgyvendinti, atsiriboti nuo tokių atvejų.

Pasak NSGK komiteto pirmininko Vytauto Bako, daugiau duomenų bus paskelbta vėliau, o ten – informacija apie penkių interesų grupių įtaką politikams bei dar daugiau žinių apie žiniasklaidos priemones. Paklausėme ekspertų ar informacija, kuria pasidalijo VSD, pakirs pasitikėjimą žiniasklaida? Taip pat, kaip turėtų reaguoti bendruomenė ir kokių žygių privalo imtis žurnalistai, kad įtarumo šešėlis, užgriuvęs atskiras žiniasklaidos priemones, nepakenktų visai bendruomenei?

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Rugilė Trumpytė sako, kad žiniasklaidos laisvės Lietuvoje mažėja. „Reporteriai be sienų“, kurie vertina žiniasklaidos laisvę visose pasaulio valstybėse, kelis metus iš eilės situaciją Lietuvoje vertina vis blogiau. Taip yra dėl politikų daromos įtakos žiniasklaidai ir pastarosios neatsparumo. Tokios tendencijos ypač pastebimos provincijoje.

„Lietuvoje yra daugiau nei 50 žiniasklaidos priemonių, kurios priklauso politikams arba valstybės tarnautojams. Kyla klausimas, kaip tokioms žiniasklaidos priemonėms pavyksta išvengti politikų įtakos, kiek jie kišasi į turinį, kokia yra redakcijų politika. Tokios viešos informacijos beveik nėra, savininkai lieka paslaptyje“, – sakė „Transparency International“ atstovė.

Ji pasakojo, kad „Transparency International“ Lietuvos biuras taip pat darė tyrimą norėdamas išsiaiškinti, kaip lėšos gaunamos iš viešojo sektoriaus lemia žiniasklaidos turinį. Pastebėta, kad žiniasklaida užsiima savicenzūra, vengia kritikuoti instituciją, iš kurios gavo pinigų viešinimui. Taip atsiranda priklausomybė nuo viešųjų finansų, savicenzūra.

Anot R. Trumpytės, pasitikėjimas žiniasklaida pastaraisiais metais krito. „Norisi iniciatyvų iš žiniasklaidos pusės, nes to stinga. Atrodo, kad žiniasklaidos priemonės nėra linkusios ieškoti kelių, kaip būtų galima kelti pasitikėjimą. Lietuvoje iki šiol neturime žiniasklaidos ombucmeno, tarkime Estijos nacionalinis transliuotojas tai turi, ir pasitikėjimas juo pakilo. Norisi, kad lietuviškoji žiniasklaida keltų sau aukštesnius tikslus“, – sakė ji.

Pasak specialistės, dabar vykstantis skandalas mums suteikia skaidrumo akimirką. „Gal kai kas ir nustebo dėl to, kas nutiko, bet daug tyrimų jau anksčiau rodė, kad yra labai glaudūs ryšiai tarp politikų, verslo, naudojami neformalūs kanalai, būdai ir pažintys siekiant daryti įtaką. Šis įvykis parodė, kaip gali būti priimami sprendimai Lietuvoje“, – sakė R. Trumpytė. Anot jos, dabar viskas yra žiniasklaidos rankose.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė sako, kad situacija nėra dramatiška. Anot jos, tai, kad mes žinome kas vyksta, žinome pažymų turinį ir problemas, kurios kankina ne tik politikus, verslą, bet ir žiniasklaidą, parodo, jog pastaroji yra laisva.

„Jei žiniasklaida nebūtų laisva – nežinotume, kas dabar vyksta, kokia tyrimo ir skandalo eiga. Dabar sudėtingiausia yra susivokti, kas yra tiesa, kur ir kokie interesai slypi. Tai nelengva, bet atsiranda šansas profesinei bendruomenei atsirinkti ir susidėlioti tam tikrus dalykus, išgryninti moralines, profesines vertybes“, – mano profesorė. Anot jos, situacija, kurią dabar stebi visa Lietuva yra palanki ir akademinei bendruomenei, tyrinėjančiai žiniasklaidą, nes studijas galima papildyti konkrečiais pavyzdžiais.

„Žiniasklaidos reputacija yra pačios žiniasklaidos rankose. Aš palaikau ėjimą pirmyn, tikėtina, kad bus atstatytos pamatinės žiniasklaidos vertybės. Tiesa, daug žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių niekada nebuvo praradę tų pamatinių vertybių“, – svarstė A. Balčytienė.

Gal kai kas ir nustebo dėl to, kas nutiko, bet daug tyrimų jau anksčiau rodė, kokie glaudūs ryšiai tarp politikų, verslo, kad yra naudojami neformalūs kanalai, būdai ir pažintys siekiant daryti įtaką.

„Kur paslydo žurnalistai? Manau ten, kur žurnalistiniai diskursai pateko į kitų žmonių rankas. Profesinių ribų saugojimas yra svarbus ir pati bendruomenė turėtų diskutuoti, kaip tai padaryti. Mūsų visuomenė yra pasimetusi ir individualizuota, žurnalistai, kaip ir visos kūrybinės organizacijos ir jų atstovai – individualistai. Visuomenės varomoji jėga yra konfliktas ir konkurencija, o politinė kultūra yra tokia, kad pati bendruomenė sunkiai randa būdą, kaip diskutuoti apie sudėtingus dalykus“, – sakė VDU profesorė.

Anot jos, nereikėtų galvoti, kad žurnalistika šiuo metu išgyvena krizę, nes taip nėra. „Tai, kas dabar vyksta nėra krizė, o iššūkis, kuris atneša naujas galimybes. Krizė buvo anksčiau, tarkime 2008–2011 metais, kai nemažai žurnalistų neteko darbo ir patraukė į viešųjų ryšių sferą. Tai buvo globalios ekonominės krizės padariniai, kurie labai stipriai veikė ir mūsų žiniasklaidą. Šiuo metu situacija yra kitokia, dabar galime stebėti drąsias profesines žurnalistų ir redakcijų ambicijas, norima atkurti profesijos prestižą, gerinti žurnalistikos vardą. Nes jei nebus žurnalistikos, nebus demokratijos ir atvirkščiai. Net ir dabartinė situacija, kuri yra sudėtinga ir komplikuota, gali padėti apsivalyti. Taip, yra sumaišties, bet svarbu nedramatizuoti situacijos ir nesakyti, kad tai – padorios žiniasklaidos pabaiga. Tikrai taip nėra“, – įsitikinusi A. Balčytienė.

Vilniaus universiteto docentas Deimantas Jastramskis sako, kad dabar vykstantys procesai nėra nereikšmingi, bet svarbu neabsoliutinti.

„Žinoma, reputacijai smūgis suduotas, bet ar tai buvo didžiulė naujiena, kad su žiniasklaida nėra viskas gerai? Kiekvienais metais yra vertinamas Lietuvos žiniasklaidos laisvės indeksas ir tokie dalykai ten atsispindėjo, jie buvo diskutuojami. Didesnių korporacijų, politikų įtaka visada jautėsi. Taigi, šiuo metu nevyksta nieko, ko nebūtume žinoję. Taip, pasitikėjimas žiniasklaida nėra aukštas, bet jis nėra ir žemas. Sunkoka vertinti tokį bendrą reiškinį kaip žiniasklaida, nes jos yra įvairios“, – svarstė D. Jastramskis.

Anot jo, dalis žmonių iš vieno įvykio gali pasidaryti išvadas apie visą žiniasklaidą, bet tokių žmonių bus visada. „Gali būti, kad dalis auditorijos pakeis savo nuomonę. Daliai žiniasklaidos reikia susirūpinti savo pačių skaidrumu, etikos standartais, reikia juos aiškiau deklaruoti ir įgyvendinti“, – sakė VU dėstytojas.

Šiuo metu žodį turėtų tarti žurnalistus vienijanti organizacija, svarbu sudėlioti taškus, nes tai – krizinės komunikacijos dalykas.

Taip, yra sumaišties, bet svarbu nedramatizuoti situacijos ir nesakyti, kad tai – padorios žiniasklaidos pabaiga. Taip tikrai nėra.

„Žurnalistams neramu, nes daugelis jų niekada nėra taikę tokių darbo metodų apie kuriuos rašoma VSD ataskaitoje. Svarbu tai deklaruoti ir nuo to atsiriboti. Bet galbūt yra dalykų, kurie trukdo tai padaryti, nes Lietuvoje yra daug susipynusių dalykų. Patiems apie save kalbėti nelengva ir tai nėra paprasta situacija“, – aiškino D. Jastramskis.

Sudėtingose situacijose Lietuvos žiniasklaida yra buvusi ir anksčiau. 2007 metais „Transparency International“ skelbė tyrimą, kuriame buvo surikiuotos žiniasklaidos priemonės, išvardyta, kiek jos linkę į korupciją. Tada, pasak specialisto, buvo daug didesnė krizė, nes lietė daugiau žiniasklaidos priemonių.