Kas gelbės tuštėjančią Lietuvą?
Nors į Lie­tu­vą su­grįž­ta dau­giau pi­lie­čių, emig­ra­ci­jos mas­tai vis dar di­de­li. Jei už­sie­nie­čiai čia vyk­tų ap­si­gy­ven­ti, o ne dirb­ti, im­ig­ra­ci­ja ga­lė­tų si­tua­ci­ją kiek pa­tai­sy­ti, ta­čiau Lie­tu­va im­ig­ran­tams nė­ra pa­trauk­li. Taip LRT.lt tvir­ti­na mig­ra­ci­jos spe­cia­lis­tai.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) prog­no­zės Lie­tu­vos de­mog­ra­fi­jai liūd­nos – 2060 me­tais ša­ly­je bus ma­žiau nei 2 mln. gy­ven­to­jų. Tai reiš­kia ne tik ma­žą gy­ven­to­jų skai­čių, bet ir dau­gy­bę so­cia­li­nių, eko­no­mi­nių prob­le­mų.

„Nors emig­ra­ci­ja iš­lie­ka aukš­ta, grįž­ta­mo­ji mig­ra­ci­ja au­ga pa­kan­ka­mai di­de­liais tem­pais. Ta­čiau nė­ra at­lik­ta ty­ri­mų, kas grįž­ta – ar pa­klau­sias spe­cia­ly­bes tu­rin­tys, no­rin­tys kur­ti šei­mas žmo­nės ar pen­si­nin­kai, o gal tie, ku­rie emig­ra­ci­jo­je tie­siog ne­pri­si­tai­kė.

Mig­ra­ci­ja de­mog­ra­fi­nę si­tua­ci­ją vei­kia tie­sio­giai ir ne­tie­sio­giai. Tai, kad daug iš­vyks­ta, yra blo­gai, bet tai, kas iš­vyks­ta, ke­lia dar di­des­nį su­si­rū­pi­ni­mą. Tarp iš­vyks­tan­čių­jų – dau­giau­siai jau­no am­žiaus žmo­nės, ku­rie ga­li dirb­ti, kur­ti šei­mas, pri­si­dė­ti prie gims­ta­mu­mo di­dė­ji­mo“, – aiš­ki­na Tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos (TMO) Vil­niaus biu­ro va­do­vė Aud­ra Si­pa­vi­čie­nė.

So­cia­li­nių ty­ri­mų cen­tro moks­lo dar­buo­to­jas Ka­ro­lis Ži­bas įvar­di­ja, kad de­mog­ra­fi­nę Lie­tu­vos pa­dė­tį tu­rė­tų gel­bė­ti gims­ta­mu­mo ska­ti­ni­mas, gy­ve­ni­mo truk­mės il­gi­ni­mas, emig­ran­tų grį­ži­mo į Lie­tu­vą ska­ti­ni­mas. Vi­sa tai bū­tų ga­li­ma pa­siek­ti ge­ri­nant gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Dar vie­nu ins­tru­men­tu pa­dė­čiai tai­sy­ti pa­šne­ko­vas lai­ko im­ig­ra­ci­ją iš tre­čių­jų ša­lių.

„A­be­jo­ju, kad gims­ta­mu­mo ska­ti­ni­mas ar gy­ve­ni­mo truk­mės il­gi­ni­mas ga­li iš­spręs­ti šiuos ra­di­ka­lius de­mog­ra­fi­nius iš­šū­kius. Ma­nau, svar­biau­sia – aiš­ki im­ig­ra­ci­jos po­li­ti­ka – dar­buo­to­jų ir jų šei­mų ska­ti­ni­mas im­ig­ruo­ti į Lie­tu­vą, už­ti­kri­nant in­teg­ra­ci­jos są­ly­gas. Taip pat svar­bu su­sig­rą­žin­ti kaip įma­no­ma di­des­nę da­lį iš­vy­ku­sių lie­tu­vių“, – kal­ba pa­šne­ko­vas.

Im­ig­ran­tams Lie­tu­va nė­ra patraukli

Pa­sak K. Ži­bo, Lie­tu­vo­je šiuo me­tu yra apie 35 tūkst. už­sie­nie­čių, iš jų ne ES pi­lie­čių – 30–32 tūkst. (kiek dau­giau nei 1 proc. vi­sos Lie­tu­vos po­pu­lia­ci­jos). Daug jų yra iš Bal­ta­ru­si­jos, Ukrai­nos, taip pat iš Ki­ni­jos, Tur­ki­jos. Pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, ES ša­lių pi­lie­čiams Lie­tu­va aps­kri­tai nė­ra pa­trauk­li, nes sa­vo at­ly­gi­ni­mais ne­ga­li­me kon­ku­ruo­ti net su Es­ti­ja ar Len­ki­ja.

„Lie­tu­va nė­ra pa­trauk­li ša­lis im­ig­ran­tams, ta­čiau po tru­pu­tį im­ig­ran­tai Lie­tu­vą at­ran­da kaip tiks­lo, o ne tran­zi­to ša­lį. Kal­bant apie dar­bo mig­ra­ci­ją, jau da­bar ma­ty­ti, kad po­kri­zi­nis dar­bo mig­ra­ci­jos srau­tas pa­sie­kė prieš­kri­zi­nį ly­gį. Tai ro­do, kad šiek tiek su­stip­rė­jus eko­no­mi­kai dar­bo rin­kos struk­tū­ra ple­čia­si. Lie­tu­vo­je im­ama pa­ste­bė­ti, kad kai ku­rie ūkio sek­to­riai iš da­lies yra pri­klau­so­mi nuo im­ig­ra­ci­jos. Tai lo­gis­ti­ka, lai­vy­bos pra­mo­nė. Gal­būt at­ei­ty­je at­si­ras dar dau­giau ūkio sek­to­rių, ku­riuo­se bus rei­ka­lin­ga dar­bo im­ig­ra­ci­ja“, – svars­to K. Ži­bas.

Sa­vo ruo­žtu A. Si­pa­vi­čie­nė at­krei­pia dė­me­sį į tai, kad dar­bo jė­gos im­ig­ra­ci­ja ga­li spręs­ti tik dar­bo jė­gos prob­le­mas, o ne de­mog­ra­fi­nes.

„Dar­bo mig­ra­ci­ja yra ki­to­kia, be to, tie dar­bo mig­ra­ci­jos skai­čiai nė­ra di­de­li, kad tu­rė­tų di­des­nę įta­ką. Tie žmo­nės čia ne­at­vyks­ta kur­ti šei­mų, jie at­vyks­ta, pa­dir­ba ir iš­vyks­ta.

Stu­den­tai, jei ga­lė­tų čia ieš­ko­ti dar­bo ir lik­ti, bū­tų pa­kan­ka­mai ge­ra eko­no­mi­ne pra­sme im­ig­ran­tų gru­pė, ta­čiau jie taip pat ne­už­si­bū­na“, – pa­žy­mi pa­šne­ko­vė.

A. Si­pa­vi­čie­nės tei­gi­mu, net jei im­ig­ran­tai ap­si­gy­ven­ti at­vyks­ta iš tų ša­lių, ku­rio­se la­bai di­de­lis gims­ta­mu­mas, jie la­bai grei­tai adap­tuo­ja­si ir pe­ri­ma ša­lies, į ku­rią at­vy­ko, de­mog­ra­fi­nės elg­se­nos nor­mas, mo­de­lius.

Jei ne­bus pa­trauk­li sa­viems, ne­bus pa­trauk­li niekam

Pa­šne­ko­vai su­tin­ka – tam, kad bū­tų ga­li­ma su­sig­rą­žin­ti jau iš­vy­ku­sius lie­tu­vius ir su­stab­dy­ti emig­ra­ci­jos srau­tus, svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį į pa­grin­di­nes šio pro­ce­so prie­žas­tis.

„Lai­ki­na emig­ra­ci­ja yra nor­ma­lus ir ne­tgi tei­gia­mas reiš­ki­nys, ta­čiau, kai ji da­ro­si vien­pu­sė, tai ro­do, kad ša­ly­je kaž­kas ne­ge­rai. To­dėl svar­bu su­si­kon­cen­truo­ti į emig­ra­ci­jos prie­žas­tis. Jos yra eko­no­mi­nės, so­cia­li­nės.

Žmo­nėms rei­kia dar­bo, iš jo jie tu­ri pra­gy­ven­ti. Žmo­nės ne­no­ri gau­ti at­ly­gi­ni­mų vo­ke­liuo­se, daug ką da­ry­ti ne­le­ga­liai, jie no­rė­tų nor­ma­laus ge­ro dar­bo su so­cia­li­ne ap­sau­ga. An­tra, so­cia­li­niai san­ty­kiai, dar­bo san­ty­kiai, kai žmo­nės jau­čia­si be­tei­siai, už juos vis­kas nu­spren­džia­ma, su jais ne­sis­kai­to­ma, yra iš­stu­mian­tis veiks­nys, ypač iš pro­vin­ci­jos. Tai ir­gi tu­rė­tų keis­tis, kad žmo­nės ge­rai jaus­tų­si Lie­tu­vo­je“, – ti­ki­na A. Si­pa­vi­čie­nė.

Pa­sak pa­šne­ko­vės, yra at­lik­ta daug ty­ri­mų ir jie liu­di­ja, kad emig­ran­tai ne­grįž­ta į ša­lį jo­je su­kur­ti ge­ro­vės, bet kai tik kas nors ša­ly­je pra­de­da ju­dė­ti tei­gia­ma link­me, emig­ran­tai bū­na pir­mie­ji, ku­rie prie tų po­ky­čių pri­si­de­da.

„Aiš­ki stra­te­gi­ja, kur mes ju­da­me, kaip nuo to si­tua­ci­ja tu­rė­tų pa­ge­rė­ti, ga­lė­tų ska­tin­ti grįž­ti emig­ran­tus. Iš­vy­ku­sie­ji kar­tais pra­ran­da ry­šį su Lie­tu­va, to­dėl no­rė­da­mi grįž­ti, jie su­si­du­ria su dau­gy­be prob­le­mų. La­bai svar­bu, kad bū­tų kaž­koks cen­tras, kur jie ras­tų vi­są in­for­ma­ci­ją vie­no­je vie­to­je. Kaip tik to­kį cen­trą šiuo me­tu su vy­riau­sy­be ir bai­gia­me kur­ti“, – kal­ba A. Si­pa­vi­čie­nė.

Sa­vo ruo­žtu K. Ži­bas tei­gia pa­si­gen­dan­tis aiš­kių de­mog­ra­fi­nės ir mig­ra­ci­jos po­li­ti­kos gai­rių: „Jau 2014 me­tais bu­vo pa­tvir­tin­tos mig­ra­ci­jos po­li­ti­kos gai­rės, šiuo me­tu ren­gia­ma už­sie­nie­čių in­teg­ra­ci­jos stra­te­gi­ja. Šio­je vie­to­je Lie­tu­vos vals­ty­bė jau šiek tiek ju­da į prie­kį. Kal­bant apie de­mog­ra­fi­nę po­li­ti­ką, ma­nau, kad ji bū­ti­na jau šian­die­ną, į ją tu­rė­tų bū­ti in­teg­ruo­ta mig­ra­ci­jos po­li­ti­ka, kaip vie­nas iš pa­grin­di­nių kom­po­nen­tų.“