Karininkų viltys dūžta ties valdžios slenksčiu
Iš bu­vu­sių tar­ny­bi­nių bu­tų va­ro­mi pir­mie­ji ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos ka­ri­nin­kai, ko­vo­jan­tys, kad vals­ty­bė te­sė­tų anks­čiau duo­tą pa­ža­dą leis­ti juo­se gy­ven­ti ir po tar­ny­bos, pra­ran­da vil­tį. Nors jų tei­ses at­ku­rian­čioms įsta­ty­mo pa­tai­soms šį pa­va­sa­rį pri­ta­rė Sei­mas, klau­si­mas įstri­go Vy­riau­sy­bė­je, tai­gi, šios ka­den­ci­jos par­la­men­ta­rų grei­čiau­siai ne­bus aps­vars­ty­tas.

„Su­si­da­ro įspū­dis, kad šį klau­si­mą no­ri­ma blo­kuo­ti. Ko­dėl taip vyks­ta, rei­kė­tų ver­tin­ti iš is­to­ri­nės pers­pek­ty­vos: ko­dėl bu­vo pri­im­ti spren­di­mai per­duo­ti bu­tus Tur­to ban­kui su juo­se gy­ve­nan­čiais at­sar­gos ka­ri­nin­kais, ko­dėl Tur­to ban­kas ne­ra­do ga­li­my­bės leis­ti tiems žmo­nėms įsi­gy­ti juos leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis, pa­ga­liau ko­dėl bu­vo pa­mirš­tas vals­ty­bės įsi­pa­rei­go­ji­mas ka­riš­kiams, tar­na­vu­siems Lie­tu­vai pir­mai­siais Ne­prik­lau­so­my­bės me­tais“, – ste­bė­jo­si ka­den­ci­ją bai­gian­tis Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Pa­ulaus­kas.

Šį pa­va­sa­rį jis įre­gis­tra­vo Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­mis sie­kia­ma įtvir­tin­ti ga­li­my­bę ka­riams, at­lie­kan­tiems tar­ny­bą, iš­leis­tiems į at­sar­gą ar­ba per­kel­tiems į di­mi­si­ją, su ku­riais tar­ny­bi­nių gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų nuo­mos su­tar­tys bu­vo su­da­ry­tos iki 2001 me­tų sau­sio 1 die­nos, pri­va­ti­zuo­ti nuo­mo­ja­mus bu­tus, jau pra­ra­du­sius tar­ny­bi­nių sta­tu­są. Ši ga­li­my­bė bū­tų su­tei­kia­ma tiems, ku­rie nė­ra pa­si­nau­do­ję Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo nuo­sta­ta įsi­gy­ti vals­ty­bės ar­ba sa­vi­val­dy­bės bu­tų fon­do gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas iki su­da­rant tar­ny­bi­nių bu­tų nuo­mos su­tar­tis ir ne­tu­ri nuo­sa­vų. Šiam pro­jek­tui Sei­mas po pa­tei­ki­mo pri­ta­rė pa­sku­ti­nę šio pa­va­sa­rio se­si­jos die­ną – bir­že­lio 30-ąją.

Įžvel­gia vilkinimą

„Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos (KAM) va­do­vai – esa­mi ir bu­vu­sie­ji – ne­pri­ta­ria ma­no pro­jek­tui. Tai bū­tų nie­ko, nes pa­tai­sas pri­sta­čiau Sei­me ir joms bu­vo pri­tar­ta bend­ru su­ta­ri­mu. Bet ta­da par­la­men­ti­nis Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas (TTK) pa­siū­lė jį pa­skir­ti kaip pa­pil­do­mą, svars­tant pro­jek­tą, ir iš kar­to nu­ta­rė pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. O mes ži­no­me, kaip Vy­riau­sy­bė sku­ba ra­šy­ti iš­va­das. Tai­gi, su­pra­tau, kad tai bu­vo pa­da­ry­ta sie­kiant vil­kin­ti klau­si­mo svars­ty­mą“, – įsi­ti­ki­nęs A. Pa­ulaus­kas.

"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Pa­sak jo, jei Vy­riau­sy­bė su­skub­tų pa­teik­ti sa­vo po­zi­ci­ją, o Sei­mo TTK ne­dels­tų jos aps­vars­ty­ti, at­sar­gos ka­ri­nin­kų bu­tų klau­si­mą spė­tų iš­spręs­ti dar šios ka­den­ci­jos Sei­mas. Ta­čiau, A. Pa­ulaus­ko ma­ny­mu, to­kia ti­ki­my­bė – la­bai ne­di­de­lė.

„At­kur­ti tei­sin­gu­mą pir­mų­jų Ne­prik­lau­so­my­bės ka­ri­nin­kų at­žvil­giu bū­tų ypa­tin­gai svar­bu. Aš pri­ta­riu, kad tar­ny­bi­niai bu­tai – tai at­gy­ve­na, ta­čiau ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl žmo­nėms, ku­riems bu­vo ža­dė­ta juos su­teik­ti, vė­liau ne­leis­ta jų net pri­va­ti­zuo­ti. Da­bar at­sar­gos ka­ri­nin­kai va­ro­mi į gat­vę, nes dau­ge­lis jų tie­siog ne­tu­ri kur iš­si­kraus­ty­ti“, – tei­gė po­li­ti­kas.

Ini­cia­ty­vą per­žiū­rė­ti šiuo me­tu eg­zis­tuo­jan­čias tei­sės nor­mas, pa­nai­ki­nu­sias at­sar­gos ka­ri­nin­kų tei­sę į tar­ny­bi­nius bu­tus, ska­ti­na ir tai, kad anks­čiau da­liai ka­ri­nin­kų bu­vo leis­ta pri­va­ti­zuo­ti tar­ny­bi­nes pa­tal­pas. 1996 me­tais gru­pei ka­ri­nių oro pa­jė­gų ka­ri­nin­kų kraš­to ap­sau­go mi­nis­tro įsa­ky­mu bu­vo su­teik­ta tei­sė pri­va­ti­zuo­ti bu­vu­sį Kau­no 2-osios sta­ty­bi­nin­kų mo­kyk­los bend­ra­bu­tį, pa­vers­tą tar­ny­bi­niais bu­tais. Kaip ma­ty­ti iš to me­to su­tar­čių, 2–4 kam­ba­rių bu­tai 21 ka­ri­nin­kui bu­vo par­duo­ti už 900–1500 li­tų (260–435 eu­rus).

Pa­ža­dą da­vė valstybė

Ga­ran­ti­ją, kad bai­gę tar­ny­bą ga­lės to­liau gy­ven­ti tar­ny­bi­niuo­se bu­tuo­se, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jams su­tei­kė 1992 me­tais pri­im­tas ir iki 2001-ųjų ga­lio­jęs Ci­vi­li­nis ko­dek­sas, nu­ma­tęs tar­ny­bi­nės gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos nuo­mi­nin­ko, iš­ėju­sio į se­nat­vės pen­si­ją, tei­sę bū­ti iš­kel­din­tam iš tar­ny­bi­nių pa­tal­pų tik su­tei­kiant ki­tą gy­ve­na­mą­ją pa­tal­pą. To­kia pa­ti nuo­sta­ta at­sis­pin­dė­jo ir 1993 me­tų rug­sė­jo 14 die­ną pri­im­ta­me Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­me.

„At­lei­džiant ti­kro­sios kraš­to ap­sau­gos tar­ny­bos ka­ri­nin­kus į at­sar­gą (di­mi­si­ją), ne­iš­kel­di­na­ma iš Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos tar­ny­bi­nių gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų ne­su­tei­kus ki­tų gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų, jei­gu jie iš­tar­na­vo kraš­to ap­sau­gos sis­te­mo­je ne ma­žiau kaip 10 me­tų“, – bu­vo nu­ma­ty­ta šia­me tei­sės ak­te.

Ta­čiau 2009-ai­siais bu­vo ap­sisp­ręs­ta įsta­ty­mus tai­ky­ti at­ga­li­ne da­ta: KAM pa­skel­bė at­si­sa­kan­ti tar­ny­bi­nių bu­tų fon­do, o juo­se gy­ve­nan­tiems at­sar­gos ka­ri­nin­kams, ti­kė­ju­siems vals­ty­bės jiems duo­tu pa­ža­du, nu­ro­dė iš­si­kraus­ty­ti. Ka­riš­kių bu­tai (daž­nu at­ve­ju – su juo­se gy­ve­nan­čiais žmo­nė­mis) 2012 me­tais bu­vo per­duo­ti Tur­to ban­kui.

„Vals­ty­bė, prieš dau­giau kaip du de­šimt­me­čius skir­da­ma ka­ri­nin­kams ir jų šei­moms tar­ny­bi­nius bu­tus, ga­ran­ta­vo, kad pa­si­bai­gus tar­ny­bai jie ga­lės ten lik­ti gy­ven­ti. Da­bar šie žmo­nės dėl tų bu­tų pri­vers­ti ko­vo­ti auk­cio­nuo­se. Ta­čiau dau­gu­ma jų yra to­kio am­žiaus, kad jiems su­dė­tin­ga kon­ku­ruo­ti su as­me­ni­mis, par­eiš­ku­siais no­rą nu­si­pirk­ti bu­vu­sius tar­ny­bi­nius bu­tus. Pra­di­nė kai­na auk­cio­nuo­se – apie 40–50 tūkst. eu­rų. Da­bar iš­ky­la grės­mė, kad ka­ri­nin­kai pra­ras vie­nin­te­lį gy­ve­na­mą­jį būs­tą“, – tei­gė A. Pa­ulaus­kas.

Par­duo­da su žmonėmis

At­sar­gos ka­ri­nin­kų bu­tai auk­cio­nuo­se par­da­vi­nė­ja­mi be skru­pu­lų. 2014-ųjų spa­lį Kau­ne bu­vo par­duo­tas vi­sas na­mas, ku­ria­me esan­čiuo­se tar­ny­bi­niuo­se bu­tuo­se gy­ve­no at­sar­gos ka­ri­nin­kai su šei­mo­mis – žmo­nės pa­sa­ko­jo iki pa­sku­ti­nės mi­nu­tės bu­vę ra­mi­na­mi pa­ža­dais, kad kiek­vie­nas ga­lės iš­si­pirk­ti sa­vo būs­tą. Ta­čiau auk­cio­ne pa­aiš­kė­jo, kad at­si­ra­du­siam pi­ni­gin­gam pir­kė­jui par­duo­da­mas vi­sas pa­sta­tas. Ki­lus skan­da­lui, KAM spren­di­mą par­duo­ti šį pa­sta­tą grin­dė sie­kiu pa­pil­dy­ti sa­vo biu­dže­tą, be to, ar­gu­men­ta­vo, jog įsta­ty­mai ne­nu­ma­to ga­li­my­bės ka­riams, taip pat ir bu­vu­siems ka­riuo­me­nės kū­rė­jams, nau­do­tis tar­ny­bi­niu bu­tu il­ges­nį lai­ką.

Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas kons­ta­ta­vo, kad auk­cio­no re­zul­ta­tai – tei­sė­ti. Ta­čiau šį spren­di­mą anu­lia­vo Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis tei­si­mas (LAT) – jo tei­sė­jų ko­le­gi­ja par­eiš­kė, kad skel­biant auk­cio­ną ne­at­siž­velg­ta į tai, jog da­ly­je bu­tų gy­ve­na į at­sar­gą iš­ėję ka­ri­nin­kai, ku­riems nu­sta­ty­tas 35–40 proc. dar­bin­gu­mo ly­gis, taip pat ne­pil­na­me­čiai vai­kai, be to, iš kar­to par­duo­tas vi­sas na­mas, o ne at­ski­ri bu­tai. LAT kons­ta­ta­vo, kad žmo­gaus tei­sė į būs­tą ir jo ne­lie­čia­my­bę yra svar­bes­nė nei vals­ty­bės in­te­re­sas kuo bran­giau par­duo­ti jai pri­klau­san­tį tur­tą. Auk­cio­no re­zul­ta­tus nu­ro­dy­ta anu­liuo­ti.

Ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se at­sar­gos ka­ri­nin­kų gy­ve­na­mi bu­tai par­duo­da­mi po vie­ną. Sos­ti­nės Sa­lo­mė­jos Nė­ries gat­vė­je sto­vin­čia­me mo­no­li­ti­nia­me va­di­na­ma­ja­me ka­ri­nin­kų na­me li­ko ke­lias­de­šimt dar ne­par­duo­tų bu­tų, ku­riuo­se gy­ve­na Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jai. Iš ki­tų ka­ri­nin­kai, kaip tei­gia­ma, ne­at­lai­kę spau­di­mo, iš­si­kraus­tė, da­lis bu­tų auk­cio­nuo­se at­si­dū­rė su gy­ven­to­jais.

„Bai­siau­sia, jog gy­ven­to­jai net ne­bu­vo in­for­muo­ti, kad jų bu­tai par­duo­da­mi. Pa­vyz­džiui, to­kio­je pa­dė­ty­je at­si­dū­rė pir­ma­sis Iš­mi­na­vi­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­kas – žmo­gus, Ne­prik­lau­so­my­bės pra­džio­je vyk­dęs iš­skir­ti­nį dar­bą. Jam te­ko per­si­kel­ti į so­do na­me­lį“, – apie si­tua­ci­ją pa­sa­ko­jo at­sar­gos ka­ri­nin­kai.