Karingumas derintas su diplomatišku žodžiu
Lie­tu­vo­je įpras­tas pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės, kaip ka­rin­gos, tie­siai kal­ban­čios po­li­ti­kės, įvaiz­dis per šiuos me­tus įsit­vir­ti­no ir tarp­tau­ti­nė­je are­no­je. Ki­ta ver­tus, vi­daus po­li­ti­ko­je vals­ty­bės va­do­vės el­ge­sys ir to­nas ta­po pa­ste­bi­mai dip­lo­ma­tiš­kes­ni.

Pra­dė­da­ma an­trus pa­sku­ti­nės pre­zi­den­ta­vi­mo ka­den­ci­jos me­tus D. Gry­baus­kai­tė iš­ski­ria ke­lis svar­biau­sius dar­bus: ša­lies gy­ny­bos, an­ti­ko­rup­ci­nius, struk­tū­ri­nių re­for­mų, eko­no­mi­nio au­gi­mo ir so­cia­li­nės pa­žan­gos klau­si­mus. Po­li­ti­kai ir po­li­to­lo­gai pa­brė­žia, kad pre­zi­den­tės veik­los vek­to­rių ne­abe­jo­ti­nai keis ir ar­tė­jan­tys Sei­mo rin­ki­mai.

Įtemp­ta darbotvarkė

D. Gry­baus­kai­tė ne kar­tą yra sa­kiu­si, kad pir­ma pre­zi­den­ta­vi­mo ka­den­ci­ja bu­vo skir­ta eko­no­mi­kos kri­zei, jos pa­da­ri­niams su­val­dy­ti ir Lie­tu­vos ener­ge­ti­niam sa­va­ran­kiš­ku­mui už­ti­krin­ti. Ša­lies va­do­vės an­tros ka­den­ci­jos pra­džią pa­ženk­li­no grės­min­gi geo­po­li­ti­niai po­ky­čiai re­gio­ne. „Tai bu­vo nau­jų iš­šū­kių me­tai, par­ei­ka­la­vę grei­tų spren­di­mų, už­ti­kri­nan­čių vals­ty­bės sau­gu­mą, - sku­biai di­din­ti gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mą, ka­riuo­me­nės plė­trą, at­nau­jin­ti pri­va­lo­mą­ją ka­ro tar­ny­bą“, - in­for­ma­vo pre­zi­den­tės spau­dos tar­ny­ba.

Pa­brė­žia­ma, kad gy­ny­bos sri­ty­je per me­tus pa­siek­ta dau­giau pa­žan­gos nei per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį: Lie­tu­va ga­vo pa­pil­do­mų ga­ran­ti­jų iš NA­TO, su­stip­ri­no bend­ra­dar­bia­vi­mą su są­jun­gi­nin­kais, ėmė­si rea­lių prie­mo­nių in­for­ma­ci­nio sau­gu­mo sri­ty­je, mū­sų ša­lies ini­cia­ty­va vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos pri­ori­te­tu ta­po ener­ge­ti­nio sau­gu­mo už­ti­kri­ni­mas. „E­ko­no­mi­nė si­tua­ci­ja sta­bi­li, ta­čiau rei­kia dau­giau Vy­riau­sy­bės dė­me­sio ūkio au­gi­mui, in­ves­ti­ci­joms pri­trauk­ti ir nau­joms dar­bo vie­toms kur­ti. Tik tuo­met ge­ro­kai, o ne mi­ni­ma­liai pa­di­dė­tų pen­si­jos, al­gos, nyk­tų so­cia­li­nė at­skir­tis“, - ak­cen­ta­vo ša­lies va­do­vės Spau­dos tar­ny­bos at­sto­vai.

Pra­si­de­dant an­triems šios ka­den­ci­jos me­tams D. Gry­baus­kai­tės dar­bot­var­kė­je tarp svar­biau­sių­jų iš­lie­ka vals­ty­bės gy­ny­bos, an­ti­ko­rup­ci­niai, struk­tū­ri­nių re­for­mų, eko­no­mi­nio au­gi­mo ir so­cia­li­nės pa­žan­gos klau­si­mai. Pre­zi­den­tė tei­gia no­rin­ti ma­ty­ti Lie­tu­vą tvir­tai ei­nan­čią sa­va­ran­kiš­kos, skaid­rios, pa­sau­ly­je ger­bia­mos, de­mo­kra­tiš­kos ir kiek­vie­nam žmo­gui tei­sin­gos vals­ty­bės ke­liu.

Prieš­aki­nės li­ni­jos - ne mums

Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­kas Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis pra­ėju­sius pre­zi­den­tės dar­bo me­tus ver­ti­no tei­gia­mai. Anot jo, D. Gry­baus­kai­tė ak­ty­viai reiš­kė­si tiek už­sie­nio, tiek vi­daus po­li­ti­ko­je. Ša­lies va­do­vė esą su­for­ma­vo tei­sin­gą Lie­tu­vos po­zi­ci­ją dėl si­tua­ci­jos Ukrai­no­je ir Ru­si­jos ag­re­si­jos. Vi­daus po­li­ti­kos lau­ke, teik­da­ma įsta­ty­mų pro­jek­tus, ve­tuo­da­ma Sei­mo pa­lai­min­tas tam ti­kras pa­tai­sas, pre­zi­den­tė taip pat bu­vo ak­ty­vi.

Vis dėl­to V. Ma­zu­ro­niui užk­liu­vo tai, kad D. Gry­baus­kai­tė, lai­ky­da­ma­si griež­tos po­zi­ci­jos Ru­si­jos at­žvil­giu, sie­kė bū­ti ki­tų ša­lių prieš­aky­je. „Ban­dy­mas bū­ti prie­ky­je vi­sų, ma­no nuo­mo­ne, yra svars­ty­ti­nas. Pri­nci­pi­nė po­zi­ci­ja tei­sin­ga ir ją rei­kia gin­ti. Ta­čiau ar mes, kaip vals­ty­bė, gau­na­me mak­si­ma­lios nau­dos im­da­mie­si ly­de­rys­tės šio­je sri­ty­je? Di­de­lis klau­si­mas“, - pa­žy­mė­jo jis. „Dar­bie­čių“ ly­de­riui taip pat ne­priim­ti­na pre­zi­den­tės lai­ky­se­na dėl švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tru ne­pat­vir­tin­to Sei­mo pir­mo­jo vi­ce­pir­mi­nin­ko Vy­do Ged­vi­lo, jai ne­įti­ku­sių vi­ce­mi­nis­trų.

V. Ma­zu­ro­nis įsi­ti­ki­nęs, kad per ki­tus an­tros ka­den­ci­jos me­tus D. Gry­baus­kai­tės lau­kia ne­ma­žai iš­šū­kių. Vie­nas jų - ki­tą­met vyk­sian­tys Sei­mo rin­ki­mai, po jų pre­zi­den­tė tu­rės pa­skir­ti nau­ją prem­je­rą ir Vy­riau­sy­bę.

Įtam­pos nebeliko

Sei­mo So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos frak­ci­jos se­niū­nė Ire­na Šiau­lie­nė pa­žy­mė­jo, kad ir an­trą ka­den­ci­ją pre­zi­den­tė li­ko ak­ty­vi, tei­kė daug įsta­ty­mų ini­cia­ty­vų. Ryš­ki fi­gū­ra, pir­miau­sia - Ukrai­nos klau­si­mu, D. Gry­baus­kai­tė bu­vo ir tarp­tau­ti­nė­je are­no­je.

I. Šiau­lie­nės tei­gi­mu, pre­zi­den­tės san­ty­kiai su prem­je­ru yra nor­ma­lūs, tad da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų dirb­ti vi­są ka­den­ci­ją. Tarp D. Gry­baus­kai­tės ir val­dan­čių­jų par­ti­jų dėl kan­di­da­tų į mi­nis­trus, vi­ce­mi­nis­trų per­so­na­li­jų ar ki­tų da­ly­kų tvy­ro­ju­si įtam­pa esą at­slū­go. Tai, kad Sei­mas at­me­tė ke­lias ša­lies va­do­vės į aukš­tus pos­tus siū­ly­tas kan­di­da­tū­ras, pa­vyz­džiui, tei­sė­jo Ne­ri­jaus Mei­lu­čio į ge­ne­ra­li­nius pro­ku­ro­rus, ne­va tė­ra nuo­mo­nių iš­sis­ky­ri­mas, ne­iš­ven­gia­mas de­mo­kra­ti­nė­se vals­ty­bė­se.

Rei­tin­gai nebeslegia

Opo­zi­ci­nio Li­be­ra­lų są­jū­džio pir­mi­nin­kas Eli­gi­jus Ma­siu­lis at­krei­pė dė­me­sį, kad D. Gry­baus­kai­tė el­gia­si kiek lais­viau nei per pir­mą ka­den­ci­ją: „Pre­zi­den­tės ne­bes­le­gia po­li­ti­nių rei­tin­gų naš­ta, ir tai jai lei­džia bū­ti dar ener­gin­ges­nei, ak­ty­ves­nei, kal­bė­ti tie­siai."

Dau­giau­sia įta­kos D. Gry­baus­kai­tės veik­lai pa­sta­ruo­ju me­tu tu­rė­jo geo­po­li­ti­niai iš­šū­kiai, ka­ras Ukrai­no­je ir Grai­ki­jos fi­nan­si­nės prob­le­mos. Pre­zi­den­tė daug dė­me­sio ir lai­ko sky­rė Lie­tu­vos po­zi­ci­joms įvai­rio­se tarp­tau­ti­nė­se ins­ti­tu­ci­jo­se for­muo­ti. Anot E. Ma­siu­lio, vi­daus po­li­ti­ko­je ji pa­siun­tė aiš­kų sig­na­lą, kad su šia Vy­riau­sy­be ne­sie­ja di­de­lių po­ky­čių.

Klau­sia­mas apie pa­sta­bas pre­zi­den­tei, E. Ma­siu­lis sa­kė, kad kri­ti­kos D. Gry­baus­kai­tei ga­li­ma pa­žer­ti dėl ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro sky­ri­mo is­to­ri­jos: sku­bo­to kan­di­da­tū­ros tei­ki­mo, pa­si­rink­to kan­di­da­to. Ne­abe­jo­ti­nos įta­kos ša­lies va­do­vės veik­lai, li­be­ra­lo ma­ny­mu, tu­rės ar­tė­jan­tys Sei­mo rin­ki­mai. „Pre­zi­den­tė gy­vens nau­jų rin­ki­mų ir su tuo su­si­ju­sios nau­jos Vy­riau­sy­bės lau­ki­mu. Gal­būt koks nors po­ky­tis ar ak­ty­ves­nis jos vaid­muo at­si­ras jau po 2016 me­tų rin­ki­mų“, - svars­tė jis.

Svei­ki konf­lik­tai naudingi

Sei­mo di­džiau­sios opo­zi­ci­nės Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) frak­ci­jos se­niū­no pir­mo­jo pa­va­duo­to­jo Jur­gio Raz­mos tei­gi­mu, pre­zi­den­tės ir par­la­men­to san­ty­kiai per šiuos me­tus ta­po ra­mes­ni, san­tū­res­ni, pa­si­kei­tė ir ša­lies va­do­vės bend­ra­vi­mas su Sei­mo pir­mi­nin­ke Lo­re­ta Grau­ži­nie­ne.

„Ir me­ti­nis pre­zi­den­tės pra­ne­ši­mas bu­vo la­bai tai­kus, be jo­kio ka­te­go­riš­ku­mo. Gal kiek le­mia tai, kad tai jau an­tra ka­den­ci­ja ir ne­be­rei­kia ryš­kes­niais veiks­mais bei kal­bo­mis mo­bi­li­zuo­ti rin­kė­jų bū­si­miems rin­ki­mams. O gal, kaip sa­ko­ma, san­ty­kiai na­tū­ra­liai ap­siš­li­fa­vo“, - dės­tė kon­ser­va­to­rius.

Nors bū­ta tam ti­krų pa­aš­trė­ji­mo at­ve­jų (vi­ce­mi­nis­trų juo­da­sis są­ra­šas, kai ku­rių mi­nis­trų sky­ri­mas), į di­des­nę val­dan­čio­sios dau­gu­mos ir pre­zi­den­tės konf­ron­ta­ci­ją tai ne­pe­rau­go. „Svei­ki konf­lik­tai net nau­din­gi. Prob­le­mų nu­ty­lė­ji­mas, už­ku­li­si­nis kal­bė­ji­mas ken­kia kur kas la­biau“, - pri­dū­rė J. Raz­ma.

Pa­sak jo, opo­zi­ci­jos ir ša­lies va­do­vės ry­šiai ne­bu­vo itin ak­ty­vūs. „Ne­bent iš­oriš­kai ga­lė­da­vo at­ro­dy­ti, kad kai ka­da esa­ma lyg ir bend­ro spren­di­mo, kai pre­zi­den­tė ką nors kri­tiš­kiau pa­sa­ky­da­vo ar pa­da­ry­da­vo val­dan­čių­jų at­žvil­giu. Bet tai tik for­ma­lūs su­ta­pi­mai, o ne ko­kie nors su­de­rin­ti veiks­mai“, - tvir­ti­no TS-LKD at­sto­vas.

J. Raz­mos nuo­mo­ne, pre­zi­den­tei ne­trū­ko ak­ty­vu­mo ste­bint, ko­kius tei­sės ak­tus pri­ima Sei­mas, ir pa­čiai tei­kiant jų pro­jek­tus. Po­li­ti­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad D. Gry­baus­kai­tė pa­ti ini­ci­ja­vo ne­ma­žai jau­trius prob­le­mi­nius klau­si­mus reg­la­men­tuo­jan­čių pro­jek­tų, tuo tik par­ody­da­ma, jog „y­ra di­na­miš­kes­nė, la­biau ge­ban­ti rea­guo­ti į si­tua­ci­ją ne­gu Sei­mo struk­tū­ros“.

Pro­fe­sio­na­liai ba­lan­sa­vo

Po­li­to­lo­go Ber­na­ro Iva­no­vo žo­džiais, per šiuos me­tus pre­zi­den­tė su­for­ma­vo sa­vi­tą bend­ra­vi­mo su val­dan­čiai­siais ir opo­zi­ci­ja mo­de­lį. „Tas san­ty­kis pa­si­reiš­kia tuo, kad ji ge­ba pro­fe­sio­na­liai ba­lan­suo­ti pa­lai­ky­da­ma san­ty­kius ir su vie­nais, ir su ki­tais. Tai ge­rai. Pre­zi­den­tė tar­si sie­ja sa­ve su esan­čių­jų val­džio­je lai­mė­ji­mais, Vy­riau­sy­bės po­li­ti­ka. Kar­tu ji at­si­ri­bo­ja nuo prob­le­mų, ku­rios na­tū­ra­liai ky­la val­dan­tie­siems, skan­da­lin­gų si­tua­ci­jų, ge­ba or­ga­niš­kai pa­lai­ky­ti opo­zi­ci­ją. Ma­ny­čiau, tai vy­kęs san­ty­kių mo­de­lis, ku­riuo at­ei­ty­je gal­būt ga­lės nau­do­tis ir ki­ti pre­zi­den­tai“, - LŽ aiš­ki­no po­li­ti­kos eks­per­tas.

Pa­sak B. Iva­no­vo, ne­ma­žai pre­zi­den­tei pri­ski­ria­mų vi­daus po­li­ti­kos nuo­pel­nų ne jos as­me­ni­nis in­dė­lis, o dau­giau - Vy­riau­sy­bės. „Ša­lies va­do­vės nuo­pel­nas - brėž­ti gai­res, for­muo­ti tam ti­krą vi­zi­ją“, - kal­bė­jo po­li­to­lo­gas.

Jo nuo­mo­ne, di­džiau­sia už­sie­nio po­li­ti­kos prob­le­ma, ku­rios nie­kaip ne­drįs­ta­ma spręs­ti, - san­ty­kiai su Len­ki­ja. Anot eks­per­to, vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­ga įtam­pa su­kur­ta dėl ke­lių rai­džių. "Pa­mirš­ta­me, kad Len­ki­jos po­li­ti­nė­je dar­bot­var­kė­je mū­sų klau­si­mas yra gal 25-as, o mū­sų dar­bot­var­kė­je Len­ki­jos klau­si­mas tu­rė­tų bū­ti pir­mas. Nes mū­sų eko­no­mi­nis, po­li­ti­nis svo­ris ne­pa­ly­gi­na­mas. Ne­ver­ta kur­ti prob­le­mų dėl nie­ko. Ypač tu­rint gal­vo­je po­li­ti­nius iš­šū­kius. No­rė­čiau pa­lin­kė­ti, kad mū­sų pre­zi­den­tė tap­tų ta, ku­ri iš­spręs­tų vi­sas prob­le­mas su kai­my­ne Len­ki­ja, nes ji mums la­bai ar­ti­ma ne tik is­to­riš­kai, bet ir men­ta­li­te­to, pa­sau­lė­žiū­ros po­žiū­riu“, - sa­kė po­li­to­lo­gas.

Įvaiz­dis su­stip­rė­jo

B. Iva­no­vas su­ti­ko, kad per pir­mus an­tros ka­den­ci­jos me­tus D. Gry­baus­kai­tės, kaip ka­rin­gos va­do­vės, įvaiz­dis dar la­biau su­stip­rė­jo ne tik Eu­ro­po­je. „Kur­da­ma kie­tos as­ke­tiš­kos pre­zi­den­tės įvaiz­dį ji bu­vo nuo­sek­li. Ir tai ti­kriau ge­riau, nei gar­sė­ti kaip po­pu­lis­ti­niam va­do­vui“, - pa­brė­žė jis.

Pa­sak eks­per­to, ypač stip­rus D. Gry­baus­kai­tės, kaip „Ry­tų po­li­ti­nio vek­to­riaus“ ži­no­vės, au­to­ri­te­tas. „Va­ka­rų ša­lys ir jų po­li­ti­kai ne­tu­ri su­pra­ti­mo apie da­bar­ti­nę Ru­si­ją, so­vie­ti­nį, men­ta­li­nį pa­vel­dą, nuo­skau­das dėl im­pe­ri­jos žlu­gi­mo. Šiuos da­ly­kus jiems rei­kia nuo­lat aiš­kin­ti ir pri­min­ti“, - ne­slė­pė B. Iva­no­vas.

Be Vo­kie­ti­jos kanc­le­rės An­ge­los Mer­kel, su šia už­duo­ti­mi ge­riau­siai su­si­do­ro­ja bū­tent D. Gry­baus­kai­tė. Ta­čiau kar­tais, anot po­li­to­lo­go, pre­zi­den­tės kal­bo­se no­rė­tų­si gir­dė­ti „dau­giau svei­ko komp­ro­mi­so ir ma­žiau ka­te­go­riš­ku­mo“. Ypač svars­tant pa­sta­ruo­ju me­tu vie­ną svar­biau­sių Eu­ro­po­je prob­le­mų dėl im­ig­ran­tų kvo­tų.

Trū­ko dė­me­sio vi­daus bėdoms

Po­li­to­lo­gės Li­di­jos Ša­ba­je­vai­tės ma­ny­mu, pir­mus pre­zi­den­tės an­tros ka­den­ci­jos me­tus ga­li­ma ver­tin­ti kon­tro­ver­siš­kai. Esą pa­grin­di­nes sa­vo funk­ci­jas už­sie­nio po­li­ti­ko­je D. Gry­baus­kai­tė iš tie­sų vyk­dė la­bai ener­gin­gai, gal net per daug ka­rin­gai. Ta­čiau vi­daus gy­ve­ni­me jos bal­sas ir įta­ka bu­vo ge­ro­kai per ma­ži. „Ga­li­ma ma­ny­ti, kad ak­cen­tuo­jant už­sie­nio po­li­ti­ką, vi­sas grės­mes žmo­nių dė­me­sys bu­vo nu­krei­pia­mas nuo gau­sių vi­daus prob­le­mų“, - LŽ sa­kė eks­per­tė.

L. Ša­ba­je­vai­tės tei­gi­mu, pre­zi­den­tės ir val­dan­čio­sios dau­gu­mos san­ty­kiai per šiuos me­tus ta­po kiek ra­mes­ni. „Mi­nis­trų sky­ri­mas ne­bu­vo aud­rin­gas. Ma­ty­ti, kad ne­sis­ten­gia­ma aš­trin­ti pa­dė­ties“, - kal­bė­jo po­li­to­lo­gė. Ta­čiau sa­vo „ka­ri­nin­kiš­ko to­no ir sti­liaus“ ša­lies va­do­vė ne­iš­si­ža­dė­jo. „Jei­gu bū­tų kal­ba­ma žmo­giš­kes­ne, švie­ses­ne kal­ba, ma­nau, tai bū­tų pri­im­ti­niau di­des­nei da­liai vi­suo­me­nės“, - pa­žy­mė­jo L. Ša­ba­je­vai­tė.

. . .

Pir­mų an­tros ka­den­ci­jos me­tų (2014 07 12-2015 07 12) D. Gry­baus­kai­tės dar­bų apž­val­ga

Pa­teik­ta 14 įsta­ty­mų pro­jek­tų.

8 įsta­ty­mai grą­žin­ti Sei­mui svars­ty­ti pa­kar­to­ti­nai.

Pa­teik­ta Sei­mui ra­ti­fi­kuo­ti 18 tarp­tau­ti­nių tei­sės ak­tų.

Pa­si­ra­šy­ta 750 įsta­ty­mų.

Pa­skir­ta 20 nau­jų tei­sė­jų ir 24 tei­sė­jai į aukš­tes­nės pa­ko­pos teis­mus.

Pa­skir­ti 3 teis­mų pir­mi­nin­kai, 2 teis­mų pir­mi­nin­kų pa­va­duo­to­jai ir 6 teis­mų sky­rių pir­mi­nin­kai.

At­leis­ti 29 tei­sė­jai (2 jų – už tei­sė­jo var­do pa­že­mi­ni­mą).

34 už­sie­nio vals­ty­bių ir tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vų ir par­ei­gū­nų vi­zi­tai į Lie­tu­vą.

94 su­si­ti­ki­mai su už­sie­nio ša­lių at­sto­vais, 36 iš jų – su pre­zi­den­tais, 23 – su prem­je­rais, 7 – su par­la­men­tų pir­mi­nin­kais, 16 – su tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų ir ins­ti­tu­ci­jų va­do­vais.

Pa­skir­ta 20 Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rių.

Pri­im­ti 33 už­sie­nio ša­lių am­ba­sa­do­rių ski­ria­mie­ji raš­tai.

31 vi­zi­tas į už­sie­nį.

24 in­ter­viu Lie­tu­vos ži­niask­lai­dai ir 10 spau­dos kon­fe­ren­ci­jų; 37 in­ter­viu už­sie­nio ži­niask­lai­dai.

Pa­sa­ky­ta 71 kal­ba.

At­sa­ky­ta į 5396 ša­lies gy­ven­to­jų laiš­kus.

Šal­ti­nis: Pre­zi­den­tės spau­dos tarnyba