Kariai prabilo apie nelygybę dėl priedų
Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mo­je jau ku­rį lai­ką ver­da ais­tros dėl pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos ka­riams mo­ka­mų but­pi­ni­gių ir ke­lion­pi­ni­gių. Ne­ly­gia­ver­čiais sa­ve lai­kan­čių ka­rių ne­pa­si­ten­ki­ni­mas esa­ma tvar­ka iki šiol ne­bu­vo pra­si­ver­žęs į vie­šu­mą. Ta­čiau da­lis jų no­rų ir pa­gei­da­vi­mų jau svars­to­mi Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ka­bi­ne­tuo­se.

Ka­riai, ne­pa­ten­kin­ti da­bar­ti­ne but­pi­ni­gių ir ke­lion­pi­ni­gių mo­kė­ji­mo tvar­ka, sa­vo prie­kaiš­tų dėl dar 1998 me­tų gruo­džio 8 die­ną pri­im­to Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo vie­šai ne­reiš­kia, nes bi­jo pa­tek­ti į aukš­tes­nių va­dų ne­ma­lo­nę.

Pri­klau­so nuo laipsnio

Šis do­ku­men­tas reg­la­men­tuo­ja prie­dų mo­kė­ji­mą. Pa­gal nu­ta­ri­mo nuo­sta­tas but­pi­ni­gių dy­dis pri­klau­so nuo pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos ka­rio laips­nio - kuo jis aukš­tes­nis, tuo di­des­ni but­pi­ni­giai. Šių lė­šų pa­skir­tis - kom­pen­suo­ti iš­lai­das, su­si­ju­sias su gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų iš­lai­ky­mu.

Šei­mas tu­rin­tiems ge­ne­ro­lams ir ad­mi­ro­lams, ku­riems ne­su­teik­tas tar­ny­bi­nis bu­tas, ir tiems, ku­riems ne­at­ly­gi­na­mos ke­lio­nės iš gy­ve­na­mo­sios vie­tos į tar­ny­bą ir at­gal iš­lai­dos, kiek­vie­ną mė­ne­sį ski­ria­ma po maž­daug 173 eu­rus. Ana­lo­giš­kus kri­te­ri­jus ati­tin­kan­tiems vy­res­nie­siems ka­ri­nin­kams ten­ka po 115 eu­rų but­pi­ni­gių. Be­veik po 87 eu­rus kas mė­ne­sį mo­ka­ma jau­nes­nie­siems ka­ri­nin­kams, po 70 eu­rų - pus­ka­ri­nin­kiams, vy­res­nie­siems ei­li­niams, vy­res­nie­siems jū­rei­viams. Ma­žiau­sia su­ma - 52 eu­rais - tu­ri ten­kin­tis ka­riai ir jū­rei­viai.

Bū­tent but­pi­ni­gių sky­ri­mas, kai at­siž­vel­gia­ma į ka­ri­nius laips­nius, ir pik­ti­na že­mes­nio ran­go pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos ka­rius, juo­lab kad tu­rin­tie­ji aukš­tes­nį laips­nį gau­na ir di­des­nį at­ly­gi­ni­mą. Anot jų, to­kia tvar­ka su­ku­ria pa­grin­dą at­si­ras­ti dis­kri­mi­na­ci­jai. Esą pa­gal Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mą per­ša­si iš­va­da, kad aukš­tes­nio ran­go as­me­nims būs­to iš­lai­ky­mas kai­nuo­ja dau­giau.

Tei­sin­ga tik popieriuje

Su LŽ bend­ra­vę pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos ka­riai ne­pa­ten­kin­ti ir da­bar­ti­ne ke­lio­nių iš­lai­dų kom­pen­sa­vi­mo tvar­ka. Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­me nu­ro­dy­ta, kad tuo at­ve­ju, kai ka­riai tar­ny­bos vie­to­vė­je ne­tu­ri gy­ve­na­mo­jo būs­to ir nė­ra ga­li­my­bės ar ne­tiks­lin­ga jų ve­žio­ti į tar­ny­bos vie­tą ir at­gal tar­ny­bi­niu trans­por­tu, kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras sa­vo įsa­ky­mu ga­li leis­ti jiems at­ly­gin­ti va­ži­nė­ji­mo ke­lei­vi­niu trans­por­tu (iš­sky­rus tak­si) iš­lai­das. Jei­gu ka­riai nau­do­ja­si nuo­sa­vu trans­por­tu, ke­lio­nės iš­lai­dos jiems ga­li bū­ti kom­pen­suo­ja­mos pa­gal kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tro pa­tvir­tin­tus ta­ri­fus.

„Vis­kas at­ro­do lyg ir tei­sin­ga, kol nė­ra tai­ko­ma rea­ly­bė­je. Daž­nai bū­na taip, kad ra­jo­ne gy­ve­nan­čiam as­me­niui iki dar­bo yra ar­čiau ne­gu gy­ve­nan­čia­jam mies­te. Ta­čiau tas, ku­ris kas­dien ta­me pa­čia­me mies­te tu­ri nu­va­žiuo­ti po 25 ki­lo­me­trus, ke­lion­pi­ni­gių ne­gaus, o tas, ku­riam iš ra­jo­no iki dar­bo te­rei­kia nu­kak­ti ke­le­tą ki­lo­me­trų, kom­pen­sa­ci­jos su­lauks“, - pa­sa­ko­jo LŽ pa­šne­ko­vai.

Jų tei­gi­mu, ke­lio­nės iš­lai­dos tu­rė­tų bū­ti den­gia­mos at­siž­vel­giant ne į gy­ve­na­mą­ją vie­to­vę, o į at­stu­mą iki tar­ny­bos vie­tos.

Šį tą ža­da keisti

Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Fi­nan­sų ir biu­dže­to de­par­ta­men­to at­sto­vai per Stra­te­gi­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos ir vie­šų­jų ry­šių de­par­ta­men­to dar­buo­to­jus LŽ per­da­vė, kad mi­nis­tro nu­sta­ty­ta tvar­ka pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos ka­riams kom­pen­suo­ja­mos ke­lio­nės iš­lai­dos, kai at­stu­mas iš gy­ve­na­mo­sios vie­tos į tar­ny­bą ir at­gal yra ne di­des­nis kaip 120 ki­lo­me­trų. Nu­sta­ty­tas ke­lio­nės nuo­sa­vu trans­por­tu vie­no ki­lo­me­tro at­ly­gi­na­mų iš­lai­dų dy­dis - 0,06 eu­ro.

Kol kas šios tvar­kos pa­kei­ti­mų ne­nu­ma­to­ma da­ry­ti. Ta­čiau jau svars­to­ma, kaip bū­tų ga­li­ma keis­ti but­pi­ni­gių sky­ri­mo sis­te­mą. „Siek­da­ma už­ti­krin­ti sklan­des­nį ka­rių ro­ta­vi­mą, Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja svars­to but­pi­ni­gių mo­kė­ji­mo sis­te­mos to­bu­li­ni­mo klau­si­mą. Nu­ma­to­mais pa­kei­ti­mais (pa­to­bu­li­ni­mais) sie­kia­ma su­kur­ti so­cia­liai tei­sin­ges­nę, orien­tuo­tą į veiks­nius, da­ran­čius įta­ką būs­to iš­lai­ky­mo iš­lai­dų dy­džiui, sis­te­mą. Par­en­gus nau­jas nuo­sta­tas, bus kei­čia­mi ir ati­tin­ka­mi tei­sės ak­tai“, - dės­to­ma LŽ at­siųs­ta­me at­sa­ky­me.

Lei­džia įsta­ty­mas?

Ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus tar­ny­bos pa­ta­rė­jo vie­šie­siems ry­šiams Val­do Damb­ra­vos tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je gau­na­mos pa­ja­mos pa­ten­ka į Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­me pa­tei­kia­mą so­cia­li­nės pa­dė­ties apib­rė­ži­mą. LŽ duo­me­ni­mis, tar­ny­ba ga­lė­tų nag­ri­nė­ti kraš­to ap­sau­gos sis­te­mo­je ga­lio­jan­čią tvar­ką, jei­gu ji ne­bū­tų įtvir­tin­ta įsta­ty­mu. V. Damb­ra­va pri­pa­ži­no, kad kon­tro­lie­rius yra ga­vęs skun­dų dėl įsta­ty­mų, ku­rie gal­būt ne­ati­tin­ka ly­gių ga­li­my­bių pri­nci­pų. Tuo­met bu­vo at­lie­ka­mi iš­sa­mūs ir ne vie­ną mė­ne­sį tru­kę ty­ri­mai.

„At­krei­pia­me dė­me­sį, kad dis­kri­mi­na­ci­ja dėl įvai­rių pa­grin­dų (ir dėl so­cia­li­nės pa­dė­ties) tam ti­krais at­ve­jais ga­li bū­ti pa­tei­si­na­ma, ir tai reg­la­men­tuo­ja­ma įsta­ty­mais. Tai­gi Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­me nu­ma­ty­ta kon­kre­ti iš­im­tis dėl as­mens so­cia­li­nės pa­dė­ties. Ne­ži­no­da­mi vi­sų ap­lin­ky­bių ne­ga­lė­tu­me im­tis ver­tin­ti šios si­tua­ci­jos“, - raš­tu LŽ at­sa­kė V. Damb­ra­va.