Karaliaučiuje mažėja erdvės lietuvių kalbai
Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je spar­čiai ma­žė­ja ga­li­my­bių vai­kams mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos net per po­pa­mo­ki­nius už­siė­mi­mus. Vien šie­met fa­kul­ta­ty­vų ne­be­li­ko Ne­ste­ro­vo ir Slavs­ko ra­jo­nų mo­kyk­lo­se.

Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio drau­gi­jos pir­mi­nin­kas Gin­ta­ras Ska­ma­ro­čius „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­sa­ko­jo, jog moks­lo me­tų pra­džio­je Ne­ste­ro­vo ra­jo­no mo­kyk­lo­se vei­kė du fa­kul­ta­ty­vai, ku­riuo­se vai­kai ga­lė­jo pa­pil­do­mai mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos. To­kie fa­kul­ta­ty­vai vei­kė ir pen­kio­se Slavs­ko ra­jo­no mo­kyk­lo­se. Ta­čiau moks­lo me­tų vi­du­ry­je jie bu­vo pa­nai­kin­ti. Tad šiuo­se ra­jo­nuo­se ne­li­ko nė vie­nos mo­kyk­los, ku­rio­je vai­kai iš lie­tu­vių šei­mų ga­lė­tų mo­ky­tis gim­to­sios kal­bos.

„Ten­den­ci­ja vie­na – ga­li­my­bių vai­kams mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos ma­žė­ja“, – pa­žy­mė­jo G. Ska­ma­ro­čius.

Pra­ėju­sių moks­lo me­tų pra­džio­je Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je vei­kė 21 švie­ti­mo įstai­ga, ku­rio­je mo­ko­ma lie­tu­vių kal­bos. Tai dau­giau­sia bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­los, ku­rio­se vai­kai ga­lė­jo pa­si­rink­ti lie­tu­vių kal­bos ir et­no­kul­tū­ros ar­ba lie­tu­vių kal­bos ir mu­zi­kos mo­ko­muo­sius da­ly­kus, taip pat Liud­vi­ko Rė­zos li­tua­nis­ti­nė sek­ma­die­ni­nė mo­kyk­la. Kai kur bu­vo kla­sės, ku­rio­se ves­tos lie­tu­vių kal­bos pa­mo­kos, o So­vets­ko vai­kų dar­že­ly­je vei­kė vi­sa lie­tu­viš­ka vai­kų gru­pė.

Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je gy­ve­na apie 10 tūkst. lie­tu­vių, lie­tu­vių kal­bos mo­kė­si apie 900 vai­kų.

„Ne­kal­ti­nu tų dvie­jų ra­jo­nų val­džių, nes, kaip įsi­ti­ki­nau bend­rau­da­mas su jų va­do­vais, ne nuo jų pri­klau­so, bū­ti ar ne lie­tu­vių kal­bos fa­kul­ta­ty­vams. Šiuos rei­ka­lus da­bar spren­džia sri­ties ad­mi­nis­tra­ci­ja. Jos Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos val­di­nin­kai pri­ima spren­di­mus“, – aiš­ki­no G. Ska­ma­ro­čius.

Trūks­ta mo­ky­to­jų

„Lie­tu­vos ži­nių“ kal­bin­tas Ka­li­ning­ra­do sri­ties lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­jų aso­cia­ci­jos va­do­vas Alek­sas Bart­nin­kas įvar­di­jo dar vie­ną prie­žas­tį, dėl ku­rios ma­žė­ja ga­li­my­bių vai­kams mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos.

„Y­ra ra­jo­nų, ku­riuo­se ne­be­li­ko lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­jų. Anks­čiau ne­ma­žai mo­ky­to­jų iš Lie­tu­vos – Pa­gė­gių, Tau­ra­gės, Vil­ka­viš­kio, Ky­bar­tų va­ži­nė­da­vo į pa­mo­kas sri­ties mo­kyk­lo­se, ta­čiau jų la­bai su­ma­žė­jo. Anks­čiau at­va­žiuo­da­vo 14–15 mo­ky­to­jų, da­bar – 3–4. Sa­vo kraš­te lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­jų ne­be­tu­ri­me“, – ti­ki­no jis.

Anot A. Bart­nin­ko, mo­ky­to­jai iš Lie­tu­vos ne­be­no­ri va­ži­nė­ti į Ka­li­ning­ra­do sri­tį, nes ne­be­ga­li sa­vo as­me­ni­niais au­to­mo­bi­liais kirs­ti vals­ty­bės sie­nos be ei­lės. Vyk­ti vi­suo­me­ni­niu trans­por­tu su­nkiai įma­no­ma. Be to, ir nuo­la­ti­nės pa­sie­nio pro­ce­dū­ros, įvai­rios pa­ti­kros at­bai­do pe­da­go­gus nuo ke­lio­nių.

Iš­au­gęs nepasitikėjimas

Nors vie­tų, ku­rio­se Ka­li­ning­ra­do sri­ties vai­kai ga­lė­tų mo­ky­tis lie­tu­viš­kai, ma­žė­ja, ta­čiau, kaip tvir­ti­no Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­nis kon­su­las Ka­li­ning­ra­de Ole­gas Skin­ders­kis, po­rei­kis mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos ne­din­go. Tai esą įro­do kon­su­la­te vei­kian­ti sa­vait­ga­li­nė mo­kyk­lė­lė. Į pa­mo­kas jo­je su­si­ren­ka apie 40 vai­kų ir jie mo­ko­si ne tik lie­tu­vių kal­bos, bet ir et­no­kul­tū­ros, su­pa­žin­di­na­mi su lie­tu­vių tra­di­ci­jo­mis.

Olegas Skinderskis: „Net Lietuvos ir Kaliningrado srities ilgalaikio bendradarbiavimo taryba nebuvo susirinkusi jau penkerius metus."/URM nuotrauka

„Gai­la, kad lie­tu­vy­bės puo­se­lė­ji­mo pro­ce­sas per lai­ką, kai Ka­li­ning­ra­do sri­ties va­do­vy­bė ne­pa­lai­kė tin­ka­mų san­ty­kių su Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jo­mis, pe­rau­go į ne­or­ga­ni­zuo­tą lyg­me­nį“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė O. Skin­ders­kis.

Anot jo, to­kiai si­tua­ci­ja įta­kos ga­lė­jo tu­rė­ti ne tik su­pras­tė­ju­si geo­po­li­ti­nė si­tua­ci­ja, bet ir sri­ties val­džią pa­sie­kian­ti iš­kreip­ta in­for­ma­ci­ja apie Lie­tu­vo­je už­da­ro­mas ru­siš­kas mo­kyk­las.

Siū­lo at­nau­jin­ti dialogą

Ge­ne­ra­li­nis kon­su­las tei­gė, kad tiek Lie­tu­vai, tiek Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je gy­ve­nan­tiems mū­sų tau­tie­čiams ak­tua­lūs klau­si­mai ne­ga­li bū­ti spren­džia­mi, nes nė­ra dia­lo­go tarp Lie­tu­vos ir Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ties val­džios.

„Net Lie­tu­vos ir Ka­li­ning­ra­do sri­ties il­ga­lai­kio bend­ra­dar­bia­vi­mo ta­ry­ba ne­bu­vo su­si­rin­ku­si jau pen­ke­rius me­tus. To­dėl su­si­ti­kau su Ka­li­ning­ra­do sri­ties švie­ti­mo mi­nis­trės par­ei­gas lai­ki­nai ei­nan­čia Svet­la­na Tru­se­nio­va, kad bū­tų pra­dė­ta kal­bė­tis spren­di­mų pri­ėmė­jų lyg­me­niu – tarp mi­nis­te­ri­jų. Ji pa­ti­ki­no ne­ma­tan­ti tam jo­kių kliū­čių“, – tvir­ti­no O. Skin­ders­kis.

Anot G. Ska­ma­ro­čiaus, iš­ki­lu­sios prob­le­mos dėl lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mo bu­vo ap­tar­tos šį mė­ne­sį vy­ku­sia­me VII Ka­li­ning­ra­do sri­ties re­gio­nų par­tne­rių fo­ru­me. Su jo­mis su­pa­žin­din­ti Ka­li­ning­ra­do sri­ties ad­mi­nis­tra­ci­jos va­do­vai, Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Alek­sand­ras Udal­co­vas, Eu­ro­pos Są­jun­gos am­ba­sa­do­rius Ru­si­jo­je Vy­gau­das Ušac­kas.

„Ma­nau, kad ne tik rei­kė­tų at­kur­ti bu­vu­sią si­tua­ci­ją, bet ir su­teik­ti lie­tu­vių kal­bai sri­ties mo­kyk­lo­se už­sie­nio kal­bos sta­tu­są. Pa­da­ry­ti tai bū­ti­na ne­ati­dė­lio­jant – jau nuo rug­sė­jo“, – kal­bė­jo G. Ska­ma­ro­čius.

Idė­ja po idėjos

Prieš me­tus tuo­me­tė švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Aud­ro­nė Pi­trė­nie­nė bu­vo iš­kė­lu­si idė­ją Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je įkur­ti lie­tu­viš­ką bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lą. Svars­ty­ta, kad to­kia įstai­ga ga­lė­tų veik­ti So­vets­ke ar Ne­ma­ne.

Bu­vo ap­ta­ria­mos ga­li­my­bės iš pra­džių įkur­ti pra­di­nę mo­kyk­lą, ku­ri vė­liau ga­lė­tų iš­aug­ti iki gim­na­zi­jos. Ta­čiau pa­si­kei­tus Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos va­do­vy­bei prie to­kios idė­jos su­beg­rįž­ta.

O. Skin­ders­kis „Lie­tu­vos ži­nioms“ aiš­ki­no, kad tai bu­vo su­nkiai įgy­ven­di­na­mas su­ma­ny­mas, ne­pa­rem­tas rea­liu įver­ti­ni­mu. Mat tam, kad to­kia mo­kyk­la bū­tų stei­gia­ma, rei­kia ne tik iš­siaiš­kin­ti, kiek rea­liai vai­kų no­rė­tų jo­je mo­ky­tis, bet ir at­siž­velg­ti į Ru­si­jos tei­si­nę ba­zę bei ge­rai aps­kai­čiuo­ti, kiek kai­nuo­tų to­kią įstai­gą iš­lai­ky­ti.

„Y­ra op­ti­mis­tiš­kes­nis va­rian­tas – steig­ti ku­ria­me nors pa­sie­nio mies­te ša­lia ko­kios nors ug­dy­mo įstai­gos Lie­tu­vių na­mų fi­lia­lą ar sky­rių, ku­ria­me ir ga­lė­tų mo­ky­tis Ka­li­ning­ra­do sri­ties lie­tu­vių vai­kai“, – tei­gė ge­ne­ra­li­nis kon­su­las.

Ke­lia nuostabą

Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša be­sik­los­tan­čią si­tua­ci­ją Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je pa­va­di­no ne­nor­ma­lia. Anot jo, apie ją in­for­muo­tas ir prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis. „Pa­dė­tis la­bai liūd­na, nes ne tik mo­kyk­lų, ku­rio­se vai­kai ga­lė­tų bū­ti mo­ko­mi lie­tu­vių kal­bos, ma­žė­ja, bet ir su­da­ro­mos įvai­rios kliū­tys tvar­ky­ti mums at­min­ti­nas vie­tas“, – kal­bė­jo E. Jo­vai­ša. Jis pa­žy­mė­jo, kad švęs­ti mū­sų vals­ty­bės šven­čių jau ne­beį­lei­džia net į Čis­ty­je Pru­duo­se (Tol­min­kie­my­je) esan­tį Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio me­mo­ria­li­nį mu­zie­jų, jau ne­kal­bant apie ki­tus mū­sų kraš­tui svar­bius ob­jek­tus.

Par­la­men­ta­ro tei­gi­mu, toks kai­my­nės ša­lies rea­ga­vi­mas į lie­tu­vių kul­tū­ri­nę veik­lą Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je ne­su­vo­kia­mas. „Kas bū­tų, jei dėl san­ty­kių su Ru­si­ja var­žy­tu­me mū­sų ša­ly­je gy­ve­nan­čių ru­sų tau­ty­bės as­me­nų kul­tū­ri­nę veik­lą bei no­rą skai­ty­ti, ra­šy­ti ru­siš­kai? Tai bū­tų ver­ti­na­ma kaip dis­kri­mi­na­ci­ja. Bet kai jie var­žo, dis­kri­mi­na­ci­jos tar­si ir nė­ra“, – ste­bė­jo­si E. Jo­vai­ša.