Kapinių skaitmenintojai įveda tvarką
Vir­tua­lio­je erd­vė­je su­kau­pia­ma vis dau­giau duo­me­nų apie ka­pi­nes – jų skait­me­ni­ni­mas vi­so­je ša­ly­je vyk­do­mas jau sep­ty­ne­rius me­tus. Kai ku­rių vie­to­vių gy­ven­to­jams da­bar jau leng­viau spręs­ti or­ga­ni­za­ci­nes prob­le­mas lai­do­jant mi­ru­siuo­sius, ieš­kant pa­lai­do­ji­mo vie­tų ar tvar­kant ka­pa­vie­tes.

Neseniai buvo pranešta, kad ką tik buvo baigtos skaitmeninti bendros Birštono ir Prienų bei šiame rajone esančios Pakuonio miestelio kapinės. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rima Zablackienė akcentavo, kad kapaviečių aprašymo, užfiksavimo fotografijose, kartografavimo ir įkėlimo į virtualią erdvę nauda neabejotina, tad bus siekiama suskaitmeninti visas veikiančias Prienų rajono kapines.

Vis labiau įsitikinama, kad, pavyzdžiui, prieš penkerius metus suskaitmeninus Panevėžio rajono Raguvos miestelio kapines, gerokai palengvėjo seniūnijos specialistų darbas, sumažėjo rūpesčių laidojantiems artimuosius.

Pasitelkia vietos žmones

Prienų rajone kapinės skaitmenintos savivaldybės atstovų ir šią idėją pasiūliusių verslininkų bendromis pastangomis. „Kai kapinių skaitmeninimo idėja buvo pristatyta visoms šalies savivaldybėms, ja susidomėjome ir jau įgyvendinome, tam išleista 15 tūkst. eurų“, – sakė Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Zablackienė. Skaitmeninti Prienų kapinių buvo kviečiami muziejininkai, bibliotekininkai, moksleiviai. „Surašyti visas ant paminklų esančias pavardes, atlikti kiekvienos kapavietės inventorizaciją yra pasirengę ir patys skaitmenintojai, tačiau už tai tektų mokėti iš savivaldybės biudžeto“, – teigė merijos valdininkė. Anot jos, vietos žmonių surinktus duomenis apie kiekvieną kapavietę skaitmenintojams beliko įkelti į interneto erdvę.

Pakuonio seniūnė Nijolė Averkienė pripažino, kad kruopščiai apžiūrėti kiekvieną kapavietę, į popierių surašyti ant paminklo esančias pavardes, nubraižyti kapinių planą buvo visos vasaros darbas. Ji teigė, kad sunkiausia buvo aprašyti tas kapavietes, kurių paminklų įrašai seni, sunkiai įskaitomi. Ne vieną ant paminklo iškaltą neįskaitomą palaidoto asmens pavardę teko šifruoti gretinant ją su vaikų ar giminaičių pavardėmis. „Kapinės tik ką baigtos skaitmeninti, bet nauda jau akivaizdi – žinome apie palaidotuosius, apie tai, kiek kurioje kapavietėje yra laisvų vietų“, – pasakojo seniūnė.

Suskaitmeninus kapines, virtualioje erdvėje galima nesunkiai susirasti artimųjų ar pažįstamų kapus.„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka.

Trunka apie metus

Kapinių skaitmeninimo paslaugą šalies savivaldybėms siūlančios UAB „Kapinių valdymo sprendimai“ atstovas Andrius Trunovas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad Lietuvos kapinės skaitmeninamos pagal Latvijoje sukurtą skaitmeninimo modelį. Ši bendrovė oficialiai atstovauja 2013 metais Latvijoje sukurtai kapinių skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistemai „Cemety“ – ji skirta informacijai apie kapines kaupti, saugoti ir tvarkyti. Ja gali naudotis ne tik gyventojai, bet ir kapinių prižiūrėtojai – specialiai jiems sukurtas atskiras portalas duomenims apie kapus administruoti. Jame saugomi ne tik duomenys apie palaidotus žmones, bet ir kapavietę prižiūrinčius asmenis. Anot A. Trunovo, UAB „Kapinių valdymo sprendimai“ daugiausia dėmesio skiria miestų kapinėms skaitmeninti.

„Bendradarbiaujame su 20 savivaldybių, tad kiekvienoje jų po šios vasaros bus suskaitmeninta bent po kelerias kapines“, – tikino jis. Šiai bendrovei užsakyti kapinių skaitmeninimo paslaugą pirmosios ryžosi Druskininkų ir Molėtų, vėliau – Kaišiadorių, Kelmės, Šilutės, Jurbarko, Kaišiadorių, Panevėžio bei minėta Prienų savivaldybė. A. Trunovas tvirtino, kad suskaitmeninti vienas kapines, pasitelkus tai daryti norinčius kiekvienos vietovės žmones, prireikia apie metų.

Atliekant kapinių skaitmeninimą randama apie dešimtadalį apleistų kapaviečių – jose, jei neatsilieps ten palaidotų mirusiųjų artimieji, bus galima atlikti naujus laidojimus. Tai padės taupyti mokesčių mokėtojų pinigus, kuriuos tektų skirti kapinių plėtrai.

„Atlikdami kapinių skaitmeninimą randame maždaug dešimtadalį apleistų kapaviečių – jose, jei neatsilieps ten palaidotų mirusiųjų artimieji, bus galima atlikti naujus laidojimus“, – sakė jis ir pabrėžė, kad tai padės taupyti mokesčių mokėtojų lėšas, kurias tektų skirti kapinių plėtrai. Be to, kai duomenys apie kiekvieną suskaitmenintą kapavietę įkelti į interneto erdvę, mirusiųjų artimieji internetu gali užsakyti kapų tvarkymą šią paslaugą atliekančiose įmonėse. Jie turi galimybę sutaupyti laiko.

Neabejotina nauda

Kapines mūsų šalyje skaitmenina ir asociacijos Lapkričio 2-osios draugijos atstovai. Ši asociacija jau suskaitmenino 106 kapines įvairiose Lietuvos vietose. Asociacijos vadovas Valdas Kaminskas teigė, kad kapinės skaitmeninamos paprastai pasitelkus savanoriaujančius studentus arba vietos moksleivius. „Imamės skaitmeninti mažas kapinaites, šį darbą akademinis jaunimas atlieka vasarą rengiamų ekspedicijų metu“, – pasakojo jis. Anot V. Kaminsko, asociacijos Lapkričio 2-osios draugijos prieš septynerius metus pradėtas kapinių skaitmeninimas vykdomas vis intensyviau, vis daugiau savivaldybių užsako šią paslaugą.

Panevėžio rajono Raguvos seniūnas Juozas Skorulskis prisiminė, kad prieš penkerius metus pakvietė Lapkričio 2-osios draugijos narius, ir jie drauge su savanoriaujančiais studentais skaitmenino miestelio kapines. „Kapinių skaitmeninimo nauda – neabejotina, tuo įsitikiname kone kasdien“, – pabrėžė jis.