Kankinimas procesu: nuleista kraujo byla
Po Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) veiks­mų Na­cio­na­li­nio krau­jo cen­tro (NKC) va­do­vė Joa­na Bi­kul­čie­nė bu­vo at­leis­ta iš par­ei­gų pa­čios pra­šy­mu. Ji tei­gia ne­pa­žei­du­si jo­kių tei­sės ak­tų ir ra­gi­na ty­ri­mą spar­tin­ti, ta­čiau pro­ce­sas ver­tas Fran­zo Kaf­kos plunks­nos.

NKC vadovę J. Bikulčienę STT sulaikė 2018 metų balandžio pradžioje, likus kiek daugiau nei pusmečiui iki penkerių metų vadovo kadencijos pabaigos. Visą šį laikotarpį, kaip matyti iš viešai skelbiamų įstaigos veiklos ataskaitų, NKC rodikliai buvo geri, pats Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas Aurelijus Veryga viešai gyrė ir centrą, ir vadovę, ypač už neatlygintinos donorystės plėtrą.

Tačiau centro vadovė įtarta piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, prekyba poveikiu ir veikimu bendrininkų grupėje, organizuojant ir padedant stambiu mastu imtis komercinės ir profesinės veiklos, neturint licencijos. Paskelbta, kad J.Bikulčienė įtariama 3 tonų likutinės kraujo plazmos pardavimu UAB „Solis tribus“, įmonei, neturinčiai plazmos gamybos licencijos, Lietuvos rinkos monopolizavimu šios bendrovės naudai. Esą jokia kita įmonė neturėsianti teisės rinkti Lietuvoje kraujo plazmos ir teikti gydymo įstaigoms iš jos pagamintų preparatų (vaistų), didelės vertės kyšio siūlymu Latvijos piliečiui, kad šis paveiktų Latvijos kraujo centro vadovę ir sveikatos apsaugos ministrę sudaryti minėtai įmonei monopolines sąlygas veikti Latvijoje. Tai esą padaryta už kyšį.

Reziuomuoti galima paprastai: NKC plazma neparduota ir stovi centro kieme, kitiems parduoti galima, STT tyrimas įstrigęs, o A. Verygos kontora aiškiau paaiškinti negali, nors vienus smerkia, o kitus laimina.

Nuo tyrimo pradžios praėjo dešimt mėnesių, tačiau galo jam nematyti. J. Bikulčienė redakcijai teigė, kad visi įtarimai yra absurdiški ir ji yra suinteresuota, kad tiesa kuo greičiau išaiškėtų. Nors ji aktyviai bendradarbiauja su tyrėjais, vienintelis rezultatas – pavyko atgauti dalį kratos metu iš namų paimtų asmeninių daiktų, įrodžius, kad tai nėra kyšiai.

Ministras nekomentuoja

J. Bikulčienė NKC vadove tapo laimėjusi konkursą 2013 metų pabaigoje, o iki darbo kraujo donorystės įstaigose aštuonerius metus praleido Valstybės saugumo departamente (VSD). Iki jos vadovavimo tiek NKC, tiek jau neveikiančio privataus UAB „Kraujo donorystės centras“ vadovai neišvengė skandalų dėl kraujo plazmos realizavimo, iš dalies dėl to net buvo keičiami kraujo donorystę reglamentuojantys įstatymai. Atrodytų, buvo padaryta viskas, kad Kraujo centro vadovo kėdė nebūtų tokia karšta.

Tačiau J.Bikulčienė redakcijai teigė, kad viskas gražiai atrodo tik teisės aktuose. Iš tikrųjų kraujo donorystė sveikatos sistemoje yra podukros vietoje.

„Kraujo tarnyba rūpėjo gal tik buvusiam ministrui Vyteniui Andriukaičiui. Ministerijos tarnautojai net nustebdavo, kad kraujo centras išsilaiko iš kraujo realizavimo ir atliekamų kraujo tyrimų, o nėra finansuojamas iš biudžeto. Per daugiau nei keturis mano vadovavimo metus iš SAM nepavyko gauti net gyvybiškai kraujo donorų aptarnavimui reikalingų patalpų, jas NKC buvo priverstas nuomotis komercinėmis kainomis. Optimizuota NKC struktūra, viešieji pirkimai organizuoti taip, kad kai kurių prekių kainos sumažėjo kelis kartus, dirbama buvo nenuostolingai, NKC tapo geidžiama darboviete, jokių priekaištų dėl centro veiklos iš SAM neturėjome. Todėl man nesuprantamas ministro Aurelijaus Verygos viešas pareiškimas, prasidėjus procesui, kad kraujo centro veikla jam seniai kėlė įtarimų“, – teigė J.Bikučienė.

Paprašius komentaro, kaip ministras vertina dabartinę NKC situaciją, kodėl centro veikla kėlė įtarimų, kokie jie buvo ir kokių veiksmų ėmėsi ministerija bei pats ministras, SAM atstovė spaudai Lina Šriūbienė atsakė, kad renka informaciją konsultuodamasi su ministerijos korupcijos prevencijos padaliniu. Po ilgų konsultacijų į elektroninį paštą atskriejo vienos iš ministro patarėjų Vilmos Srogės atsakymas: „Labai svarbu yra tai, jog šis atvejis parodė, kad visuomenė, t.y. žmonės, kurie aukoja savo kraują kitų gyvybėms gelbėti, sugeba atskirti donorystės idėją ir prasmę nuo organizacinių, valdymo ar veiklos spragų.“

Susiklosčiusi situacija, kaip pripažįsta V. Srogė, turėjo neigiamos įtakos visuomenės nuomonei, tačiau dėl to donorų skaičius, anot patarėjos, nesumažėjo. Atsakyme nepaaiškinta, kokia konkrečiai Kraujo centro veikla, kaip viešai teigė pats ministras, seniai kėlė įtarimų. Kalbama tik apie kažkokius neaiškumus dokumentuose. Nei pats ministras, nei joks ministerijos ekspertas taip ir nepaaiškino žmonėms, kas ta likutinė plazma ir ar ji parduota, ar ne, ir ką ministerija nuveikė, kad ši sritis būtų reglamentuota taip, kad kraujo centro vadovai neliktų atpirkimo ožiais.

Visgi, SAM ministras, per savo patarėją pasidalina NKC ateities perspektyvomis. Planas tipiškai „valstietiškas“ – centralizacija.

„Numatyta sujungti į vieną instituciją NKC bei Nacionalinį transplantacijos biurą (atsakingą už organų donorystę, – red. past). Planuojama, kad tokia įstaiga savo veiklą pradėtų iki 2020 m. sausio 1 d.“, – rašoma SAM atsakyme. Kam kergti dvi skirtingas funkcijas atliekančias institucijas, panašias tik pagal žodį „nacionalinis“, neaišku, bet palikime tai bendrai šios valdžios centralizavimo manijai.

Prie NKC stovintys sunkvežimiai-šaldikliai irgi įrodo, kad plazmos tiek daug, kad ji netelpa NKC saugykloje, tenka laikyti automobiliuose. ? Alinos Ožič (LŽ) nuotr.

Kas ką pavogė?

J. Bikulčienei vienas iš esminių pareikštų įtarimų buvo tas, kad ji neva neteisėtai pardavė 3 tonas likutinės kraujo plazmos. Taigi – kas ta plazma ir kur ji dingo?

Donoro kraujas visas ligoniui neperpilamas – iš jo paruošiami trys komponentai – eritrocitai, trombocitai ir plazma. Nepanaudota dalis, dar vadinama likutine kraujo plazma, gali būti perdirbama į kraujo vaistinius preparatus. Pagal galiojančius teisės aktus kraujo donorystės įstaiga gydymui nepanaudotą plazmą pirmiausia siekia perdirbti į kraujo vaistinius preparatus pagal gamybos sutartį kitose valstybėse ir į Lietuvą įvežti registruotus kraujo vaistinius preparatus. Tokios gamybos sutarties sudaryti nepavykus, šviežiai šaldyta plazma teisėtai gali būti parduodama pagal sutartį, kai už ją atsiskaitoma pinigais ar registruotais kraujo vaistiniais preparatais.

Net ir šiuo metu NKC yra paskelbtas viešas kvietimas visiems ES valstybių plazmos frakcionuotojams dalyvauti viešajame kraujo plazmos realizavime. Žodžio pardavimas akivaizdžiai vengiama, bet esmė ta pati.

Tuo tarpu, praėjus 10 mėnesių nuo J. Bikulčienės sulaikymo, oficialiai, nors ir pro sukąstus dantis, paaiškėjo, kad kraujo plazma išvis nebuvo parduota. Tai, kitais žodžiais, viešai pripažino pats ministras A. Veryga. Prie NKC stovintys sunkvežimiai-šaldikliai irgi įrodo, kad plazmos tiek daug, kad ji netelpa NKC saugykloje, tenka laikyti automobiliuose. Priverstinė komercija

NKC, kaip pabrėžia jo buvusi vadovė J. Bikulčienė, iš esmės yra priverstas užsiimti komercine farmacine veikla, kad realizuotų nuo paimto kraujo likusią ligoninėms nereikalingą kraujo plazmą, kitaip, liaudiškai tariant, ją reikėtų išpilti, be to, tai papildomos pajamos, be kurių centras žlugtų.

Būtent todėl, anot jos, dar 2013 m. pabaigoje trims metams pasirašyta plazmos pardavimo sutartis su slovakų kompanija IMUNA, NKC atrodė kaip išsigelbėjimas. Centro skolos tada buvo milžiniškos, pasibaigusio galiojimo kraujo plazma prieš tai buvo utilizuojama kaip pavojinga medicininė atlieka.

SAM, kaip teigia J. Bikulčienė ir kiti šaltiniai NKC, niekada plazmos realizavimo bėdos nerūpėjo. Net paprašius SAM puslapyje paplatinti informaciją apie tai, kad NKC ieško plazmos pirkėjų, SAM, pasak centro darbuotojų, atsisakė tokią paslaugą suteikti. NKC tada gavo atsakymą, kad ministerija neužsiima komercija.

Pasibaigus sutarčiai su slovakais, 2017 metais NKC viešai paskelbė apie ketinimą parduoti plazmą, nors teisės aktai nereglamentuoja, kur ir kaip ieškoti plazmos pirkėjų. Preparatų gamintojų šis pardavimas nesudomino, dalyvavo tik tie patys slovakai ir ikiteisminio tyrimo iniciatoriaus Aleksandro Cesasso Latvijos įmonė SIA „Baltijas Terapeutiskais Serviss“. Pastarasis pasiūlė didesnę kainą nei slovakai. Nors plazmos pardavimo sąlygose buvo nurodyta, kad pirkėjas dar iki kainos pasiūlymo privalo atlikti NKC plazmos kokybės auditą, kad galėtų ją realiai įvertinti. A.Cesass tik po to pradėjo jam ruoštis, todėl procesas užsitęsė. Pasak šaltinių NKC, iš pirmą kartą kraują davusių donorų paimtą plazmą, kuri sudaro apie trečdalį viso kiekio, jis išbrokavo kaip netinkamą, reikalavo, kad NKC savo lėšomis tą plazmą išrūšiuotų bei atliktų papildomus laboratorinius tyrimus.

KGB verslo stilius

„Tuomet nusprendėme visai atsisakyti plazmos pardavinėjimo ir sutarties nepasirašėme. Neturėdami valstybės garantuoto finansavimo, priėmėme UAB „Solis tribus“ pasiūlymą, kuris ne tik pasiūlė už plazmą didžiausią kainą, bet ir įsipareigojo pagaminti būtent iš lietuviškos plazmos vaistus, juos užregistruoti Lietuvoje ir su NKC, kaip partneriu, dalyvauti viešuosiuose ligoninių skelbiamuose pirkimuose, remti neatlygintiną donorystę. Apie jokias monopolines sąlygas minėtai įmonei net kalbos negali būti, to neleidžia Lietuvos įstatymai. Kuo daugiau tiekėjų, tuo vaistų kaina mažesnė, taigi, būtų taupomos PSDF lėšos. Jei valstybė, kaip įprasta kitose ES šalyse, likutinės plazmos realizavimo klausimą spręstų strategiškai, nebūtų jokios komercijos. Tuomet nebūtų ir istorijų, kai nepatenkintas tiekėjas neina į teismą, o rašo skundus į SAM ir STT“,– teigė J.Bikulčienė.

Šiuo atveju latvis kreipėsi į STT ir buvusi NKC vadovė buvo apkaltinta pardavusi kraujo plazmą. Kitas jai pareikštas įtarimas, esą ji siūlė kyšį verslininkui, kad šis paveiktų Latvijos kraujo centro vadovę ir ministrę sukurti UAB „Solis tribus“ monopolines veiklos sąlygas kaimyninėje šalyje.

„Kaip galėjau paveikti verslininką ir pasiūlyti jam kyšį, už dalykus, kuriuos spręsti yra net ne ministrės, o parlamento galioje? Be to, sėdint prie vieno pietų stalo kartu su juo, Latvijos kraujo centro direktore ir sveikatos apsaugos ministerijos atstovu? Atvirkščiai, latviams buvo įdomi Lietuvos teisinė sistema, užkardanti monopolijas. Gal ir į šoną detalė, bet labai iškalbinga... latviai neseniai išviešino KGB archyvą, ne visi duomenys iššifruoti, bet tarp jų minimas Aleksandras Cesass – agentas Vladimiras,“ – nurodo J. Bikulčienė

Prieš porą savaičių, neapsikentusi, jos nuomone, vykdomo ikiteisminio tyrimo vilkinimo, J.Bikulčienė pati oficialiai kreipėsi į STT ir Generalinę prokuratūrą / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotr.

Prieš porą savaičių, neapsikentusi, jos nuomone, vykdomo ikiteisminio tyrimo vilkinimo, J.Bikulčienė pati oficialiai kreipėsi į STT ir Generalinę prokuratūrą / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotr.

Kreipėsi į pareigūnus

Prieš porą savaičių, neapsikentusi, jos nuomone, vykdomo ikiteisminio tyrimo vilkinimo, J.Bikulčienė pati oficialiai kreipėsi į STT ir Generalinę prokuratūrą dėl to kaip Kraujo donorystės, Farmacijos ir kiti įstatymai bei plazmos realizavimą reglamentuojantys teisės aktai traktuojami jos ir kitų subjektų atžvilgiu.

„Šiuo metu NKC tinklapyje yra paskelbtas likutinės plazmos aukcionas, todėl, siekiant nustatyti tiesą, tyrimas turėtų neleisti NKC plazmos parduoti ir išvežti iš Respublikos teritorijos, kol nerado tų, neva mano parduotų trijų tonų likutinės plazmos. Jeigu tyrimas mano, kad plazmos gamybos licencija yra reikalinga ir jos pardavimas be šios licencijos yra nusikalstama veika, o taip pat turi duomenų, kad plazmą aš pardaviau, ir tuo pagrindu nenutraukia ikiteisminio tyrimo mano atžvilgiu, tuomet pareiškiu, kad: STT ir prokuratūra turėtų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2017 m. pirmoje pusėje Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų parduotos likutinės kraujo plazmos Vokietijos įmonei „In.vent Diagnostica GmbH“, kuri neturi plazmos gamybos licencijos,“ – rašoma pareiškime.

Kauno klinikų kraujo centras neturi plazmos gamybos licencijos, bet šio kraujo centro plazma yra parduota, už ją buvo atsiskaityta. Maža to, kaip nurodoma, sveikatos apsaugos ministras A.Veryga išdavė leidimą parduotą plazmą išvežti iš Lietuvos. J. Bikulčienė teigia norinti standartų vienodumo ir aiškumo.

„Parašiau šį pareiškimą, nes neturiu kito kelio paviešinti absurdo, kuris vyksta, nors puikiai žinau, kad plazmos pardavimas nėra licencijuojama veikla ir Kauno klinikos plazmą pardavė teisėtai, nes to teisės aktai nedraudžia,“ – sako ji.

Sausio 14 dieną STT atsakė, kad ikiteisminis tyrimas dėl Kauno klinikų parduotos plazmos įmonei, neturinčiai gamybos licencijos, nebus pradėtas, nes teisės aktai nebuvo pažeisti. Vadinasi, licencijos vieniems reikia, kitiems nereikia. Reziuomuoti galima paprastai: NKC plazma neparduota ir stovi centro kieme, kitiems parduoti galima, STT tyrimas įstrigęs, o A. Verygos kontora aiškiau paaiškinti negali, nors vienus smerkia, o kitus laimina.