Kalėjimų realybė: „valstybė“ valstybėje kol kas neišardoma
Iš vie­šu­mon iš­ki­lu­sių skan­da­lin­gų fak­tų pa­aiš­kė­jo, kad si­tua­ci­ja kai ku­rio­se ša­lies įka­li­ni­mo įstai­go­se yra tra­giš­ka: val­džią tu­ri ne par­ei­gū­nai, o nu­teis­ti or­ga­ni­zuo­tų gau­jų na­riai, pa­žei­džia­miau­si ka­li­niai pa­ti­ria žiau­rų smur­tą, pa­ty­čias, re­ke­tą, „zo­no­je“ lais­vai lie­ja­si al­ko­ho­lis, pla­ti­na­mi kvai­ša­lai. Nors „iš vir­šaus“ ža­da­mos per­mai­nos, pri­pa­žįs­ta­ma, kad įveik­ti me­tų me­tus ka­lė­ji­muo­se kles­tin­čias še­šė­li­nes tai­syk­les ne­bus leng­va.

Interneto portalo Delfi paskelbtas straipsnių ciklas apie tai, kas pastaraisiais metais vyko Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, greičiausiai atskleidė ne tik šios, bet ir ne vienos kitos Lietuvos įkalinimo įstaigos realybę. Kaip rašė Delfi, Pravieniškėse įkalinti ypač pavojingi Kauno nusikaltėliai susibūrė į nusikalstamą susivienijimą ir perėmė valdžią.

Elvinas Jankevičius: „Kol pataisos namuose nebus įrengtos kamerų tipo patalpos, nebus taip paprasta užkardyti nuteistųjų subkultūrą.“

Jie, o ne kalėjimo administracija spręsdavo, kuriam bausmę atliekančiam nuteistajam lemta priklausyti aukščiausiajai kalėjimo kastai, o kuriam – žemesnei. Net šešerius metus pataisos namus valdę nusikaltėliai vadovavosi nerašytomis taisyklėmis. Joms pakluso ir čia dirbantys pareigūnai (įtariama, kad kartu su nusikaltėliais veikė šiuose pataisos namuose dirbęs Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis specialistas Evaldas Baronėnas).

Pravieniškių namų kasdienybe tapo narkotikai, alkoholis, žudynės, kalinių luošinimas. Situacijos čia kol kas nesugebama suvaldyti. Be to, panaši padėtis gali būti susiklosčiusi ir kitose įkalinimo įstaigose. Prieš kelis mėnesius pora kalinių feisbuke tiesiogiai transliavo savo išgertuves iš Kybartų pataisos namų, kalėjimuose per kratas nuolat randama draudžiamų daiktų ir panašiai.

Įsišaknijo sovietinė subkultūra

Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, bausmių vykdymo sistema atkūrus nepriklausomybę perėmė kone visą sovietinę subkultūrą ir per beveik tris dešimtmečius nekito. „Ten yra tokia sistema, kai nuteistieji gyvena iš esmės lokalinėse zonose judėdami laisvai, be apribojimų, nėra kamerų sistemos, ir per kelis dešimtmečius įsišaknijusi sovietinė subkultūra. Su panašiomis problemomis susiduria visos pataisos įstaigos Lietuvoje“, – sakė jis.

Klausiamas, ar po naujo smurto proveržio Pravieniškių pataisos namuose laikinasis jų vadovas Dainius Sušinskas gali toliau eiti pareigas, S. Skvernelis aiškino, kad dalis nusikaltimų kalėjimuose nėra atsitiktiniai, o daromi priešinantis pokyčiams, siekiant pareigūnų, administracijos pakeitimo, galbūt norint juos įbauginti. „Todėl čia nėra vienareikšmiško pasakymo, kad tai nesusitvarkė ar padėties nekontroliavo įstaigos vadovas. Pagal teisinį reglamentavimą, jei kyla klausimų, į juos atsakys ikiteisminis tyrimas. Tačiau vienareikšmiškų išvadų daryti tikrai negalima“, – pabrėžė premjeras.

Iš vieno kalėjimo – į kitą

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tvirtino, kad su kalinių subkultūra įkalinimo įstaigose nebus taikstomasi. „Teisingumo ministerija ir Kalėjimų departamentas siekia, kad iš bausmių vykdymo įstaigų būtų išgyvendintos nuteistųjų pasaulio nerašytos taisyklės, kai mušami kiti nuteistieji ar priešinamasi prižiūrėtojams. Dėl kiekvieno tokio atvejo bus pradedami ikiteisminiai tyrimai“, – žadėjo jis.

Bandant suvaldyti situaciją Pravieniškių pataisos namuose iš pirmojo sektoriaus, kuriame bausmę atlieka neigiamą įtaką darantys nuteistieji, praėjusią savaitę 20 nuteistųjų buvo perkelti į Alytaus pataisos namus. Artimiausiomis savaitėmis tai bus padaryta dar su 180 nuteistųjų. Taip pat planuojama stiprinti Pravieniškių pataisos namų vadovybę ir padidinti kriminalinės žvalgybos pareigūnų skaičių.

E. Jankevičiaus teigimu, visos baudžiamosios bylos dėl smurto panaudojimo įkalinimo įstaigose bus perduotos teismui, todėl kaltais pripažintiems asmenims pailgės bausmės atlikimo terminas. Be to, nusikaltimą įkalinimo įstaigose padariusiems asmenims netaikomas lygtinis paleidimas. „Kol pataisos namuose nebus įrengtos kamerų tipo patalpos, nebus taip paprasta užkardyti nuteistųjų subkultūrą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas ir gresianti nauja bausmė yra tinkamas atkirtis tvarką pažeidinėjantiems nuteistiesiems“, – pažymėjo ministras.

Viršų ima kalinių valdžia

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė Agnė Širinskienė sakė, kad atskleistos per visą beveik 30 metų nepriklausomybės laikotarpį įkalinimo įstaigose susikaupusios problemos. Kas leido šalies kalėjimuose suklestėti subkultūroms ir nežabotam šešėliniam gyvenimui? „Greičiausiai reikėtų klausti ankstesnių ministrų ir vyriausybių, kodėl jie ne tik kad leido suklestėti, bet iš tikrųjų beveik nesiėmė jokių priemonių, kurios įkalinimo įstaigose padėtų užtikrinti skaidrumą. Visi puikiai žinome, kad, tarkime, ryšio blokavimo aparatūra buvo seniai pirkta ir dėl jos vis kildavo problemų. Nebuvo kontroliuojami ir kiti dalykai. Net nebuvo atliekamas auditas, bent jau tokio masto kaip dabar. Matyt, tam tikri ydingi ryšiai tarp kalinių grupių ir prižiūrėtojų ar kalėjimo vadovybės tiesiog buvo toleruojami ankstesnių vyriausybių“, – svarstė parlamentarė.

A. Širinskienės manymu, Vyriausybės ir teisingumo ministro „principo reikalas“ sutvarkyti kalėjimų sistemą taip, kad joje būtų jaučiama valstybės, o ne kalinių valdžia. Anot jos, deja, iš pavienių epizodų galima suprasti, kad dabar kai kur kalinių valdžia, o ne teisės aktų paisymas ima viršų. „Pertvarkos, kurios pradėtos vykdyti, ypač naujajam ministrui pradėjus vadovauti Teisingumo ministerijai, turi būti tęsiamos. Tiek ministro, tiek Pravieniškių pataisos namų laikinojo vadovo aktyvumas ir veiksmai, mano manymu, suteikia tam tikrų lūkesčių, kad situacija ten keisis“, – aiškino ji.

Vis dėlto, nepaisant Pravieniškėse atliktų kratų, perkeltų kalinių, įkalinimo įstaigoje nepavyksta užkardyti smurto tarp nuteistųjų. A. Širinskienė pakartojo, kad problemos yra įsisenėjusios, matyti, kad kai kurie šių pataisos namų pareigūnai bendradarbiavo su kalinčiaisiais. „Turiu negerą nuojautą, kad kai kurie jų greičiausiai tebebendradarbiauja su kaliniais, padeda jiems įsinešti draudžiamų daiktų ir kitų dalykų. Matyt, turės keistis dalis pareigūnų, kurie dirba toje įkalinimo įstaigoje“, – kalbėjo Seimo TTK pirmininkė.

Alinos Ožič nuotrauka

A. Širinskienės teigimu, greičiausiai rugsėjo pirmosiomis savaitėmis, vykdydami parlamentinę kontrolę, Seimo TTK nariai vyks į Pravieniškių pataisos namus, kad galėtų vietoje įvertinti situaciją. Taip pat gali būti lankomasi ir kitose labiausiai probleminėse įkalinimo įstaigose.

Viską reikia keisti iš esmės

Seimo TTK vicepirmininkas Stasys Šedbaras taip pat mano, kad „tradicijos“ mūsų šalies kalėjimuose užsiliko nuo sovietinių laikų. Prie to prisideda tai, kad įkalinimo įstaigos yra ne kamerų, o vadinamųjų lagerių tipo, kai kaliniai gali laisvai judėti tam tikroje teritorijoje, o prižiūrėtojams dėl to sunkiau kontroliuoti situaciją.

Pasak S. Šedbaro, pertvarkant kalėjimų sistemą iki šiol iš esmės padarytas vienintelis žingsnis – ji iš vidaus reikalų sistemos žinios perduota teisingumo sistemai. „Daugiau į šią sistemą nebuvo padaryta jokių ypatingų investicijų. Net į žmones, nors tai taip pat yra jautri sritis. Tarp nusikaltėlių, ypač organizuotų, sukasi nemaži pinigai. Kai jie pakliūva į kalėjimą, kas gali paneigti, jog jie nusiperka dalį darbuotojų, kad šie kuo nors patarnautų, atneštų, – svarstė jis. – Kitas dalykas – apie Lukiškių kalėjimą kalbama jau dešimtmečius, niekas nesikeičia. Kitur irgi ta lagerių sistema, lyg ir kai kas nors norėtų, kad taip būtų. Galbūt ir nusikalstamas pasaulis nori, kad būtų taip, bei galbūt daro įtaką žmonėms, kurie priima sprendimus.“

Agnė Širinskienė: „Vyriausybės ir teisingumo ministro „principo reikalas“ sutvarkyti kalėjimų sistemą taip, kad joje būtų jaučiama valstybės, o ne kalinių valdžia.“

S. Šedbaras prisiminė pokalbį su padėtį išmanančiu žmogumi apie mobiliojo ryšio blokavimo įrangą kalėjimuose. Esą įsigyta labai gera Izraelyje pagaminta įranga. „Vienoje įkalinimo įstaigoje ji veikia, kitoje – ne. Tai, matyt, jau vadovų ir sistemos, o ne pačios įrangos klausimas. Dabar vienas po kito aprašyti atvejai Marijampolėje, Alytuje, Pravieniškėse galėtų supurtyti ir sistemą, ir ministrą pirmininką, ir ministrą. Premjeras puikiai gaudosi toje situacijoje, todėl tikiuosi, kad pagaliau bus pradėta investuoti ir į šią sritį“, – konstatavo Seimo TTK vicepirmininkas.

Reformuojant kalėjimų sistemą, S. Šedbaro nuomone, pirmiausia reikėtų peržiūrėti finansavimą ir daugiau investuoti į joje dirbančius žmones, pertvarkyti pataisos namų patalpas, iš esmės keisti probacijos sistemą taip, kad ji realiai padėtų kitokį kelią norintiems rinktis žmonėms.