Kalbos komisija ragina sukurti mokymo tinklą pabėgėliams
Ruo­šian­tis pri­im­ti pa­bė­gė­lius, Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja ra­gi­na su­kur­ti vals­ty­bi­nės kal­bos mo­ky­mo tink­lą sa­vi­val­dy­bė­se ir par­eng­ti įvai­rių sri­čių pe­da­go­gus mo­ky­ti lie­tu­vių kal­bos at­vy­kė­lių vai­kus.

Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Dai­va Vaiš­nie­nė penk­ta­die­nį sa­kė, kad šio­je sri­ty­je Lie­tu­va ga­lė­tų pa­si­mo­ky­ti iš Skan­di­na­vi­jos.

„Skan­di­na­vi­jos vals­ty­bė­se yra la­bai ge­rai iš­plė­to­tas tink­las – be­ne vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se yra ga­li­my­bė mo­ky­tis na­cio­na­li­nės, ofi­cia­lio­sios kal­bos, su­da­ro­mos są­ly­gos su­si­tar­ti su darb­da­viais, jei no­ri­ma mo­ky­tis, lan­ky­ti kal­bų kur­sus. Lie­tu­vo­je to­kio tink­lo, to­kios inf­ras­truk­tū­ros kol kas ne­tu­ri­me. Tad ši si­tua­ci­ja bū­tų la­bai ge­ras pa­grin­das mąs­ty­ti apie to­kio tink­lo su­kū­ri­mą Lie­tu­vo­je“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė D.Vaiš­nie­nė.

Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad Ruk­los Pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo cen­tre šiuo me­tu vyk­do­mi 190 va­lan­dų kal­bos kur­sai. To­kia kur­sų truk­mė su­tei­kia pa­ma­ti­nes lie­tu­vių kal­bos ži­nias, lei­džian­čias su­si­kal­bė­ti „bui­ti­niu lyg­me­niu“. Ta­čiau su­trum­pi­nus pir­mi­nės pa­bė­gė­lių in­teg­ra­ci­jos truk­mę iki tri­jų mė­ne­sių, anot jos, ne­iš­ven­gia­mai tu­rės trum­pė­ti ir kal­bos kur­sai, o kal­bos mo­ky­mas per­si­kel­ti į sa­vi­val­dy­bes.

„Lie­tu­vių kal­ba yra rei­ka­lin­ga ne tik bend­rau­ti su ki­tais, lie­tu­vių kal­ba yra rei­ka­lin­ga, jei no­ri­ma ras­ti ir dar­bą“, – pa­brė­žė ji.

D.Vaiš­nie­nės tei­gi­mu, cen­trai, ku­riuo­se už­sie­nie­čiai ga­li iš­mok­ti lie­tu­vių kal­bos, yra did­mies­čiuo­se esan­čiuo­se uni­ver­si­te­tuo­se, toks cen­tras vei­kia ir Vi­sa­gi­ne. Šiuo­se cen­truo­se pa­bė­gė­liai esą ir ga­lė­tų bū­ti mo­ko­mi, o esant po­rei­kiui, ir pa­tys pe­da­go­gai ga­lė­tų at­vyk­ti į kai ku­rias sa­vi­val­dy­bes.

Anot ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kės, Lie­tu­va tu­ri spe­cia­lis­tų, ku­rie bū­tų pa­si­ren­gę mo­ky­ti pa­bė­gė­lius net ir ne­mo­kan­čius va­di­na­mo­sios „tar­pi­nės“ kal­bos, pa­vyz­džiui, ang­lų, ru­sų, pra­ncū­zų – tai da­ro­ma pa­si­tel­kiant įvai­rias vaiz­di­nes prie­mo­nes. Kas kon­kre­čiai vyk­dy­tų kal­bos kur­sus sa­vi­val­dy­bė­se, tu­rė­tų nu­spręs­ti Vy­riau­sy­bė­je šiuo me­tu vei­kian­ti ko­mi­si­ja pa­bė­gė­lių klau­si­mams.

„Ži­no­ma, grei­čiau­siai bus pa­si­telk­ti ir tie žmo­nės, ku­rie anks­čiau yra at­vy­kę ir jau yra iš­mo­kę lie­tu­vių kal­bos“, – svars­tė D.Vaiš­nie­nė.

Ra­gi­na reng­ti pedagogus

Ji taip pat pa­brė­žė bū­ti­ny­bę par­eng­ti ir pe­da­go­gus pa­bė­gė­lių vai­kų pri­ėmi­mui bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se. Pa­sak ko­mi­si­jos va­do­vės, mo­ky­ti lie­tu­vių kal­bos tu­rė­tų bū­ti ren­gia­mi įvai­rių da­ly­kų pe­da­go­gai.

„Tu­ri bū­ti pa­si­ren­gu­si ir mo­kyk­los bend­ruo­me­nė, jei kal­ba­me apie vai­kus, t.y. ne tik lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­jos tu­ri mo­ky­ti lie­tu­vių kal­bos, bet vi­sų da­ly­kų mo­ky­to­jai, ma­ty­da­mi kla­sė­je vai­kus, ku­rie yra ne­gim­ta­kal­biai ir pra­sčiau mo­ka lie­tu­vių kal­bą, tu­rė­tų skir­ti dau­giau dė­me­sio mo­ky­da­mi ne tik da­ly­ko, bet ir lie­tu­vių kal­bos. Tai bū­tų ge­ras po­žiū­ris, ku­ris yra įsit­vir­ti­nęs Aus­tri­jo­je“, – sa­kė ji.

VLKK va­do­vė už­si­mi­nė, kad Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja yra svars­čiu­si, jog pe­da­go­gams mo­kant pa­bė­gė­lių vai­kus ga­lė­tų tal­kin­ti ir pa­dė­jė­jai.

„Kiek ži­nau, bu­vo kal­ba­ma ir apie pa­dė­jė­jus, ku­rie ga­lė­tų ša­lia tų vai­kų bū­ti ir pa­dė­ti. Bet, tur­būt, jei bus gau­ses­ni srau­tai, ne tiek daug tu­ri­me, ku­rie ga­lė­tų vers­ti iš lie­tu­vių į ara­bų kal­bas, tur­būt čia yra bė­da“, – sa­kė D.Vaiš­nie­nė.

Ji sa­kė, kad Aus­tri­jo­je vo­kie­čių kal­bos ne­mo­kan­tys moks­lei­viai dve­jus me­tus da­ly­vau­ja pa­mo­ko­se kar­tu su ki­tais moks­lei­viais, bet nė­ra ver­ti­na­mi – tuo pat me­tu jie vi­sus dve­jus me­tus in­ten­sy­viai mo­ko­mi vo­kie­čių kal­bos.

„Ži­no­ma, tai ga­lė­tų bū­ti ir Lie­tu­vo­je, bet tai pri­klau­so nuo mo­kyk­lų pa­si­ren­gi­mo: kaip bus ren­gia­mi kal­bos mo­kė­ji­mo kur­sai, kaip pa­skui bus įtrau­kia­mas moks­lei­vis į da­ly­kų pa­mo­kas“, – sa­kė ji.

Pa­sak D.Vaiš­nie­nės, pa­na­ši me­to­di­ka jau tai­ko­ma Vil­niaus Lie­tu­vių na­muo­se, kur pri­ima­mi lie­tu­vių kil­mės už­sie­nie­čiai: čia ku­rį lai­ką taip pat mo­ko­ma tik lie­tu­vių kal­bos ir tik po to vai­kai per­ke­lia­mi į kla­ses.

Per prie­var­tą nemokys

Švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nis­trė Na­tal­ja Is­to­mi­na BNS tei­gė, kad be 190 va­lan­dų lie­tu­vių kal­bos kur­sų Ruk­lo­je su­au­gu­siems pa­bė­gė­liams nu­ma­to­mi ir 40 va­lan­dų kur­sai su­si­pa­ži­ni­mui su Lie­tu­vos kul­tū­ra, ku­rių „daž­niau­siai pa­kan­ka pir­mi­niam re­zul­ta­tui“. Dar Ruk­lo­je iki­mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kai bus iš­kart lei­džia­mi kar­tu į vie­ną gru­pę su lie­tu­viais. Ji pa­tvir­ti­no, kad lie­tu­vių kal­bos kur­sus su­au­gu­siems pla­nuo­ja­ma tęs­ti ir sa­vi­val­dy­bė­se, tie­sa, tik did­mies­čių – jei pa­bė­gė­liai ap­si­gy­vens ma­žes­niuo­se mies­te­liuo­se, esą bus ieš­ko­ma ga­li­my­bių kar­tą per sa­vai­tę juos nu­vež­ti į cen­trą ir kur­sus vyk­dy­ti in­ten­sy­viau. Ta­čiau ne vi­si to ga­li no­rė­ti.

„Bu­vau nu­vy­ku­si į Lu­kiš­kių ka­lė­ji­mą, kur yra be­rods 22 už­sie­nie­čiai, ir jie ne vi­si no­ri, ne­ga­li­me per prie­var­tą sa­ky­ti – jūs mo­ky­ki­tės lie­tu­vių kal­bos. Kaip ro­do Pa­bė­gė­lių cen­tro pa­tir­tis, ma­žiau­sia prob­le­ma yra su vai­kais, jie mo­ko­si, bet su­au­gę kar­tais at­si­sa­ko“, – si­tua­ci­ją pa­aiš­ki­no N.Is­to­mi­na.

Anot jos, mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kai bus pus­me­tį mo­ko­mi vien lie­tu­vių kal­bos, po to jie bus mo­ko­mi vi­sų da­ly­kų lie­tu­viš­kai kar­tu su lie­tu­vių vai­kais kla­sė­se, ta­čiau pa­gal in­di­vi­dua­lią prog­ra­mą.

„Bū­tų ge­riau­sia, kad tai bū­tų be­tar­piš­kas bend­ra­vi­mas su mo­ky­to­ju, nes ver­tė­jas rei­ka­lin­gas tik ofi­cia­liuo­se ren­gi­niuo­se, jis tik ap­sun­ki­na kal­bos iš­mo­ki­mą – vai­kas ži­no, kad ver­tė­jas ga­li iš­vers­ti ir ne­sis­ten­gia iš­mok­ti kal­bos. Dau­gu­ma mū­sų pe­da­go­gų yra pa­jė­gūs, pa­si­ti­kė­ki­me jais, bet mes pla­nuo­ja­me, kad or­ga­ni­zuo­si­me mo­ky­to­jams tam ti­krus kur­sus, nes jų, ypač mu­sul­mo­nų, rei­ka­la­vi­mai vi­sai ki­to­kie, ypač ki­toks po­žiū­ris į vai­ką, į mo­ky­mo­si pro­ce­są“, – sa­kė ji.

Mo­ky­to­jų padėjėjai

Pa­sak N.Is­to­mi­nos, kon­sul­ta­ci­jos su sa­vi­val­dy­bių Švie­ti­mo sky­riais bei kur­sai pe­da­go­gams pla­nuo­ja­mi gruo­džio pra­džio­je. Ne­pai­sant be­tar­piš­ko mo­ky­mo, pe­da­go­gams esą ke­ti­na­ma steig­ti nau­jus pa­dė­jė­jų eta­tus.

„Pla­nuo­ja­me, jei­gu kla­sė­je yra toks vai­kas, kad mo­kyk­lo­je bū­tų bent vie­nas ma­žiau­siai mo­ky­to­jo pa­dė­jė­jas, gal ir dau­giau. Vis­kas pri­klau­so nuo lė­šų – jau pa­tei­kė­me Vy­riau­sy­bei lė­šų po­rei­kį“, – sa­kė vi­ce­mi­nis­trė.

BNS šal­ti­nių mi­nis­te­ri­jo­je ži­nio­mis, įver­ti­nus, jog per dve­jus me­tus su pa­bė­gė­liais ga­lė­tų at­vyk­ti iki 700 vai­kų, me­tams mo­ky­to­jų pa­dė­jė­jų eta­tams Vy­riau­sy­bės pra­šo­ma skir­ti 200 tūkst. eu­rų.

Pa­sak N.Is­to­mi­nos, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos pla­nuo­ja­muo­se pa­bė­gė­lių in­teg­ra­vi­mo cen­truo­se Vil­niu­je, Kau­ne ir Klai­pė­do­je pa­dė­ti mig­ran­tams pa­si­ren­gę 12 sa­va­no­rių, va­di­na­mų­jų kul­tū­ri­nių tar­pi­nin­kų, ku­rie mo­ka lie­tu­vių, ang­lų bei ara­bų kal­bas.

Ver­ti­mams – iš­ma­nios priemonės

Tuo me­tu VLKK va­do­vė žur­na­lis­tams pa­brė­žė ir dar vie­ną mo­ty­va­ci­nę prie­mo­nę, šiuo me­tu tai­ko­mą Es­ti­jo­je: čia ki­ta­kal­biams, ku­rie lan­ko es­tų kal­bos kur­sus už sa­vo pi­ni­gus, yra kom­pen­suo­ja­ma 100 eu­rų, jei jie iš­lai­ko ofi­cia­liai pa­tvir­tin­tą vals­ty­bi­nės kal­bos eg­za­mi­ną. Anot jos, to­kia prie­mo­nė taip pat bū­tų „pa­pil­do­ma mo­ty­va­ci­ja“ Lie­tu­vo­je mo­kan­tis vals­ty­bi­nės kal­bos už­sie­nie­čiams, ta­čiau tai, anot jos, ne­bū­tų ak­tua­lu pa­bė­gė­liams, ku­rių kal­bos kur­sams lė­šas tu­rė­tų nu­ma­ty­ti vals­ty­bė.

Ji in­for­ma­vo, kad šiuo me­tu yra su­kur­ta ne­ma­žai ne­mo­ka­mų iš­ma­nių prie­mo­nių, skait­me­ni­nių iš­tek­lių, ku­rie pa­de­da mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos. Kaip pa­vyz­dį ji pa­mi­nė­jo pa­žan­gias au­to­ma­ti­nio ver­ti­mo prog­ra­mas, ku­rios ga­lė­tų bū­ti tai­ko­mos sa­vi­val­dy­bėms ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms pa­tei­kiant in­for­ma­ci­ją at­vyks­tan­tiems ki­ta­kal­biams. To­kios prie­mo­nės jau „ver­čia“ teks­tus iš lie­tu­vių į ang­lų bei pra­ncū­zų kal­bas, taip pat ke­ti­na­ma jas pri­tai­ky­ti ver­ti­mams į ru­sų, len­kų bei vo­kie­čių kal­bas. Šį ins­tru­men­tą ke­ti­na dieg­ti Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė.

Pie­tų Eu­ro­pai su­si­dū­rus su pa­bė­gė­lių antp­lū­džiu, Lie­tu­va įsi­pa­rei­go­jo per dve­jus me­tus pri­im­ti 1105 pa­bė­gė­lius iš to­kių ša­lių kaip Si­ri­ja, Ira­kas ir Eri­trė­ja.