Kalbos institutui siekia valstybės garantijų
Gru­pė Sei­mo na­rių siū­lo pa­keis­ti Lie­tu­vių kal­bos ins­ti­tu­to (LKI) sta­tu­są – su­teik­ti jam na­cio­na­li­nio var­dą. Tam pri­ta­ria ir LKI va­do­vy­bė, pri­mi­nan­ti apie ban­dy­mus ins­ti­tu­tą pa­nai­kin­ti ar pri­jung­ti prie ki­tų įstai­gų.

Anot Na­cio­na­li­nio lie­tu­vių kal­bos ins­ti­tu­to įsta­ty­mo pro­jek­tą par­en­gu­sių par­la­men­ta­rų, LKI ta­pus na­cio­na­li­niu, bū­tų su­da­ry­tos pa­lan­kes­nės są­ly­gos puo­se­lė­ti vals­ty­bi­nę kal­bą. Tuo me­tu švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Aud­ro­nė Pi­trė­nie­nė abe­jo­ja to­kio su­ma­ny­mo pa­grįs­tu­mu ir ti­ki­na, kad ins­ti­tu­to sta­tu­so pa­kei­ti­mas var­gu ar at­neš­tų ko­kių nors es­mi­nių per­mai­nų jo veik­lo­je.

Tap­tų svarbesnis

Mi­nė­to įsta­ty­mo pro­jek­tą par­en­gęs par­la­men­ta­ras Kęs­tu­tis Dauk­šys LŽ tei­gė, kad lie­tu­vių kal­bos ir na­cio­na­li­nės kul­tū­ros puo­se­lė­ji­mas tam­pa vis ak­tua­les­nis, Lie­tu­vai in­teg­ruo­jan­tis į Eu­ro­pos Są­jun­gos ir vi­so pa­sau­lio ša­lių kul­tū­rą. To­dėl ir siū­lo­ma LKI su­teik­ti na­cio­na­li­nio ins­ti­tu­to sta­tu­są, taip pa­brė­žiant jo svar­bą vi­suo­me­nei, iš­sau­gant kal­bos iden­ti­te­tą.

„Bū­tų pa­lan­kes­nės są­ly­gos ug­dy­ti ir puo­se­lė­ti vals­ty­bi­nę kal­bą, spręs­ti kal­bos nor­mi­ni­mo klau­si­mus, for­muo­ti lie­tu­vių kal­bos ty­ri­mo ir var­to­ji­mo stra­te­gi­ją bei tak­ti­ką, vyk­dy­ti moks­li­nius lie­tu­vių kal­bos is­to­ri­jos ir tar­mių, lek­si­kos ir lek­si­kog­ra­fi­jos, ter­mi­no­lo­gi­jos, gra­ma­ti­kos, ono­mas­ti­kos, mo­kyk­li­nės li­tua­nis­ti­kos, kal­bos kul­tū­ros ir so­cio­ling­vis­ti­kos bei ki­tus ty­ri­mus“, – aiš­ki­no Sei­mo na­rys.

Anot jo, Na­cio­na­li­nis lie­tu­vių kal­bos ins­ti­tu­tas, ku­riam bū­tų pri­skir­tos mi­nė­tos funk­ci­jos, ne­dub­liuo­tų Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos. Mat ši la­biau už­sii­ma ad­mi­nis­tra­ci­ne veik­la – pri­žiū­ri, kaip lai­ko­ma­si vals­ty­bi­nės kal­bos sta­tu­są įtvir­ti­nan­čių tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mų, kal­bos nor­mi­ni­mu. Tuo me­tu ins­ti­tu­tas ir to­liau bus orien­tuo­tas į kal­bos ty­ri­nė­ji­mą, ki­tus moks­li­nius dar­bus.

Iš­li­ki­mo garantas

LKI di­rek­to­rė pro­fe­so­rė dr. Jo­lan­ta Za­bars­kai­tė LŽ tei­gė pri­ta­rian­ti, kad ins­ti­tu­tui bū­tų su­teik­tas na­cio­na­li­nio sta­tu­sas. „Ins­ti­tu­to sta­tu­są rei­kia stip­rin­ti, nes da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja yra grės­min­ga. Bū­ta ne vie­no ban­dy­mo LKI pa­nai­kin­ti ar pri­jung­ti prie moks­lo įstai­gų ar į vie­ną su­jung­ti ke­tu­ris ins­ti­tu­tus“, – pa­žy­mė­jo ji.

Anot J. Za­bars­kai­tė, gal ir bū­tų ga­li­ma taip elg­tis, jei ne­vyk­tų in­for­ma­ci­niai, ideo­lo­gi­niai ka­rai, o vals­ty­bės sau­gu­mas bū­tų vi­siš­kai už­ti­krin­tas. Esą da­bar Lie­tu­vo­je pa­dė­tis yra vi­siš­kai ki­to­kia, daug įtam­pos esa­ma ir iš­orė­je. To­dėl ins­ti­tu­tas, ku­ris yra at­sa­kin­gas už kal­bos ty­ri­mus, sklai­dą ir kal­bos iš­tek­lių kau­pi­mą, pri­va­lė­tų tu­rė­ti už­ti­krin­tą vie­tą tarp moks­lo įstai­gų, kad ne­lik­tų jo­kios ter­pės spe­ku­lia­ci­joms.

„Y­ra la­bai liūd­nas pa­vyz­dys Lat­vi­jo­je, kai bu­vo su­nai­kin­tas Lat­vių kal­bos ins­ti­tu­tas, iš pra­džių jį pri­jun­giant prie uni­ver­si­te­to, o vė­liau iš vi­so jį su­jun­giant su Is­to­ri­jos, Fi­lo­so­fi­jos ins­ti­tu­tais. Ne­no­rė­tu­me, kad mū­sų ins­ti­tu­tą iš­tik­tų to­kia pat da­lia, kaip ir kai­my­nų lat­vių“, – kal­bė­jo J. Za­bars­kai­tė.

Ti­ki­si pritarimo

Idė­jai LKI su­teik­ti na­cio­na­li­nio ins­ti­tu­to sta­tu­są pri­ta­ria ne­ma­žai par­la­men­ta­rų – įsta­ty­mo pro­jek­tą sa­vo par­ašais par­ėmė Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to (ŠMKK) pir­mi­nin­kas „dar­bie­tis“ Rai­mun­das Pa­liu­kas, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų frak­ci­jos at­sto­vai Va­len­ti­nas Stun­dys ir Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis, li­be­ra­lė Da­lia Tei­šers­ky­tė, „tvar­kie­tis“ Pe­tras Gra­žu­lis, so­cial­de­mo­kra­tė Ma­ri­ja Auš­ri­nė Pa­vi­lio­nie­nė, „vals­tie­tė“ Ri­ma Baš­kie­nė, Miš­riai Sei­mo na­rių gru­pei pri­klau­san­tis Li­nas Bal­sys, „dar­bie­tis“ Vy­das Ged­vi­las. To­dėl ti­ki­ma­si, jog Sei­me šio pro­jek­to svars­ty­mas il­gai ne­už­si­tęs. Nau­ją­jį sta­tu­są LKI ga­lė­tų įgy­ti jau nuo ki­tų me­tų pra­džios.

At­ei­ty­je na­cio­na­li­nio ins­ti­tu­to sta­tu­są no­ri­ma su­teik­ti ir dar trims ins­ti­tu­tams – Kul­tū­ros, fi­lo­so­fi­jos ir me­no, Lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros ir tau­to­sa­kos bei Lie­tu­vos is­to­ri­jos. „Pra­dė­si­me nuo LKI. Tai jiems pa­dė­tų net gau­ti di­des­nį fi­nan­sa­vi­mą, at­si­ras­tų ir dau­giau vi­suo­me­nės dė­me­sio, nes yra bū­ti­na iš­sau­go­ti tai, ką tu­ri­me sa­vi­to – mū­sų kal­bą ir mū­sų kul­tū­rą. Bet pir­miau­sia rei­kia iš­sau­go­ti tas struk­tū­ras, ku­rios šias sri­tis ty­ri­nė­ja“, – ti­ki­no K. Dauk­šys.

Audronė Pitrėnienė: „Šiandien jokios grėsmės institutui, kad reikėtų keisti jo statusą, nematau." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Abe­jo­ja būtinybe

Apie ko­le­gų par­la­men­ta­rų ini­cia­ty­vą LŽ kal­bin­ta Sei­mo na­rė, švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė A. Pi­trė­nie­nė pri­si­pa­ži­no pir­mą kar­tą apie ją gir­din­ti. „Nei su ma­ni­mi, nei su mi­nis­te­ri­ja to­kio su­ma­ny­mo kol kas nie­kas ne­de­ri­no“, – sa­kė ji.

Mi­nis­trės tei­gi­mu, iki šiol jai net nie­kas ne­mi­nė­jo, kad yra ren­gia­mas Na­cio­na­li­nio lie­tu­vių kal­bos ins­ti­tu­to įsta­ty­mo pro­jek­tas, nors pats LKI pri­klau­so bū­tent Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos ku­ra­vi­mo sri­čiai.

A. Pi­trė­nie­nė pa­sa­ko­jo, kad tam ti­kros bai­mės dėl LKI bei ki­tų svar­bių ins­ti­tu­tų li­ki­mo bū­ta, kai Sei­me bu­vo ap­ta­ria­mos ga­li­my­bės šias moks­lo įstai­gas pert­var­ky­ti iš vals­ty­bi­nių į vie­šą­sias, ta­čiau Sei­mo ŠMKK tam ne­pri­ta­rė.

„Šian­dien jo­kios grės­mės ins­ti­tu­tui, kad rei­kė­tų keis­ti jo sta­tu­są, ne­ma­tau. Ne­ži­nau, ar rei­kė­tų ko­kios nors pert­var­kos, ne­bent – iš kar­to keis­ti vi­sų moks­lo ins­ti­tu­tų sta­tu­są. Bet ir tai da­ry­ti bū­ti­ny­bės kol kas ne­ma­tau“, – kal­bė­jo mi­nis­trė.