Kalbininkas Antanas Smetona: kodėl „žydas“ – tinkamas, o „negras“ – ne?
„Či­go­nas, ne­gras, žy­das yra nor­ma­lūs lie­tu­viš­ki tau­to­var­džiai ar­ba ra­sės pa­va­di­ni­mas“, – įsi­ti­ki­nęs kal­bi­ni­nin­kas An­ta­nas Sme­to­na. Siū­ly­mus to­kių žo­džių ne­var­to­ti ir keis­ti ki­tais jis va­di­no pseu­do­ko­rek­tiš­ku­mo vi­ra­žais.

Pastaruoju laikotarpiu plačiai paplito nuomonė, kad „čigoną“ derėtų vadinti „romu“, o vietoj žodžio „negras“ vartoti „juodaodis“ ar „afroamerikietis“. Tačiau A. Smetonos nuomone, nieko daryti nereikia, galima vartoti žodžius, kurie lietuviams – įprasti.

„Mano galva, tai yra normalūs lietuviški žodžiai. Kodėl? Mes absoliutiname kai kuriuos kalbos dalykus. Jei amerikiečiai turi vieną ne politkorektišką žodį, manome, kad ir pas mus jis turi būti toks. Taip nėra. Pagaliau, tai – nė nelogiška“, – teigė kalbininkas.

A. Smetona argumentavo pavyzdžiais, kad jei amerikiečiams „negras“ yra netinkamas žodis, lygiai toks pats netinkamas žodis rusų kalboje yra „žydas“ (rusai vartoja „jevrei“ – red.). Tad kalbininkas stebėjosi: jei lietuvių kalboje „žydas“ yra tinkamas žodis, kodėl „negras“ – ne? Tai jis vadino nesąmone. „Tai yra kultūriniai skirtumai“, – tikino A. Smetona.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus iliustracija

Kalbininkas priminė apie frazeologizmą „literatūrinis negras“, kurio nebūtų kaip pakeisti. Dar yra eiliuotas pasakojimas vaikams „Jonas pas čigonus“, kurio autorius – Kazys Binkis. A. Smetona klausė, ką reikėtų su juo daryti – išmesti ar perrašyti? O dar yra saldumynas, kuris vadinamas „negro bučinukas“, – tęsė A. Smetona.

Beje, kalbininkas priminė, kad net Lietuvos aukščiausiasis teismas paskelbė nutartį, kurioje išaiškinamas žodžio „negras“ reikšmė.

„Žodžio „negras“ etimologinė reikšmė lietuvių kalboje istoriniu, socialiniu-kultūriniu požiūriu neturi niekinančio, žeminančio atspalvio, nes lietuvių tauta nenaudojo Afrikos gyventojų vergoviniam darbui, nebuvo įstatymais įteisintos diskriminacijos, segregacijos, nebuvo ir socialinio konflikto dėl odos spalvos bei priklausymo kitai rasei“, – rašoma teismo nutartyje.

A. Smetona kritiškai atsiliepė ir apie žodį „neįgalus“, kai jį siūloma vartoti vietoj „invalidas“. Teigė, kad „neįgalus“ tėra žodžio „invalidas“ vertimas. „Kažkodėl išverstas jau yra gerai“, – stebėjosi kalbininkas.

Apie „psuedokorektiškumo viražus“ dr. A. Smetona kalbėjo šią savaitę per paskaitą „Kalba ir mes – dangus griūva!“ Vilniaus universitete. Per ją, apžvelgdamas dabartinį kalbos būvį, kalbinininkas argumentavo, kad niekada anksčiau negyvenome taip gerai ir mūsų kalba niekada taip neklestėjo, kaip dabar.