Kaktomuša dėl migracijos susitarimo
Lie­tu­vos ke­ti­ni­mas pa­si­ra­šy­ti Jung­ti­nių Tau­tų (JT) su­si­ta­ri­mą dėl mig­ra­ci­jos su­kė­lė ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ban­gą. Ne­pri­tar­ti šiam pa­ktui par­agi­no bū­rys Sei­mo na­rių, gru­pė vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų ren­ka par­ašus po pro­tes­to pe­ti­ci­ja. Val­džios at­sto­vai įsi­ti­ki­nę, kad ais­tras kai­ti­na pa­skleis­ta ne­tei­sin­ga in­for­ma­ci­ja.

Nepaisydama kai kurių šalių nuogąstavimo dėl didėsiančių nelegalios migracijos srautų, Lietuva ketina paremti JT susitarimą dėl migracijos. Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, jokių teisinių pasekmių šis susitarimas nesukels, o valstybės ir toliau galės vykdyti savo migracijos politiką. Tačiau ministro argumentai Seimo narių neįtikino. Parlamente registruoti dviejų rezoliucijų projektai, raginantys nepritarti JT susitarimui dėl migracijos.

Diskusija truko porą metų

L. Linkevičiaus teigimu, diskusijos dėl migracijos problemų vyksta porą metų. „Manome, kad pasiekti susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos – visų interesas“, – BNS sakė ministras. Pasak jo, susitarimas suteiktų galimybę daryti įtaką tiems procesams, o ne nuo jų atsiriboti. Kartu L. Linkevičius pabrėžė, kad jokių dokumentų nebus pasirašoma. „Tai nėra tarptautinė sutartis, ir jokių teisinių pasekmių nenumatoma. Aiškiai pabrėžiama, kad nacionalinis suverenitetas bus išlaikytas. Mes turime savo teisės viršenybę bei su migracija tiesiogiai ir netiesiogiai susijusius įstatymus“, – teigė ministras. Jo manymu, viešojoje erdvėje aistros kilo dėl neteisingos informacijos, kad šalys esą bus įpareigotos tikslinti migracijos įstatymus.

Pasak L. Linkevičiaus, susitarimą, kuris bus pasirašomas gruodžio 10–11 dienomis Maroke, planuoja paremti apie 180 JT valstybių, o priėmus sprendimą „pasekmės yra tokios pačios visoms šalims“. Ministras užsiminė, kad Lietuva kartu su keliomis kitomis Europos Sąjungos valstybėmis planuoja priimti pareiškimą, paaiškinantį poziciją dėl šio JT susitarimo. Kol sprendimas nepriimtas, įvardyti šių šalių jis teigė negalintis.

Jungtinių Tautų migracijos paktą atmeta Lenkija, Jungtinės Valstijos, Australija, Vengrija, Austrija, Čekija. Bulgarija taip pat yra linkusi paktą atmesti. Estijoje diskusijos dėl šio dokumento sukėlė politinę krizę. Pakto kritikės nuogąstauja, kad siūlomos nuostatos neleistų vykdyti griežtos imigracijos politikos.

17 visuomeninių Lietuvos organizacijų prieš kelias dienas atviru laišku kreipėsi į šalies vadovus, ragindamos nepasirašyti tokio susitarimo. Internete po tokia peticija renkami parašai.

Sukeltų daug problemų

Spaudos konferenciją vakar surengę Seimo nariai konservatoriai susitarimą dėl migracijos vadino „keistu ir pavojingu dokumentu“. Pasak Užsienio reikalų komiteto nario Audroniaus Ažubalio, pritarimas jam ne tik neduotų jokios praktinės naudos Lietuvai, bet ir ateityje keltų riziką valstybei pačiai priimti sprendimus migracijos srityje. „Ypač kelia nerimą tarptautinėje teisėje neegzistuojančio „migranto“ kategorijos įvedimas bei sutartyje sutapatinamos migranto, pabėgėlio ir nelegalaus imigranto sąvokos – joms suteikiamas vienodas teisinis statusas, taip paneigiant esminius šių sąvokų skirtumus“, – pažymėjo A. Ažubalis.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininko Stasio Šedbaro teigimu, Lietuva nepritardama sutarčiai nepaneigia solidarumo principo, nes jau vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus. Siūlomas susitarimas, anot jo, tik apriboja legalios migracijos galimybes. „Lietuvos ir Europos interesas yra efektyvus esamų procedūrų vykdymas, o ne papildomų, neaiškių įsipareigojimų, kurie tik gilins migracijos krizę, priėmimas“, – aiškino parlamentaras. Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Lauryno Kasčiūno, migracijos politiką būtina reguliuoti ir planuoti. Tačiau siūlomos formuluotės ir sprendimai sukeltų problemų Vakarų valstybėms, nes tokių nuostatų įgyvendinimas sukurtų papildomų paskatų imigruoti. „Raginame nepritarti minėtai sutarčiai tol, kol jos poveikis Lietuvos ekonominiam, socialiniam ir nacionaliniam saugumui bus išsamiai išanalizuotas, aptartas ir sulauks plataus politinio pritarimo“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Perdėtos baimės

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Vyčio Jurkonio, Lietuvoje komentuoti su migracija susijusius klausimus labai keblus dalykas, nes šia tema, neretai – be pagrindo, mėgstama manipuliuoti. „Susidaro įspūdis, kad vien pavadinime esantis žodis „migracija“ sukelia atmetimo reakciją, per daug nesigilinant į visą kelių dešimčių puslapių turinį, kad ir kokį abstraktų. Tiesą sakant, dalis jau išsakytų reakcijų kelia abejonių. Pavyzdžiui, neva bus mėginama suvienodinti migrantų ar pabėgelių teisinį statusą. Regis, nesivarginta paskaityti iki dokumento preambulės 4-ojo punkto. Nebent minėtus kritikus gąsdina terminas „universalios žmogaus teisės“. Tačiau tai stebina, nes Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Ženevos konvenciją ir kitus tarptautinius dokumentus esame pasirašę gerokai anksčiau“, – „Lietuvos žinioms“ sakė V. Jurkonis.

Jo požiūriu, emocingi protestai dėl JT susitarimo dėl migracijos tėra galimybė pasiūbuoti vidaus politikos laivą ir užsidirbti keletą papildomų taškų tarpusavio kovoje. „Pats JT siūlomas dokumentas yra gana abstraktus, jame daugiau deklaratyvumo nei konkrečių įsipareigojimų. Beje, vienas iš keturių esminių jo principų pabrėžia nacionalinį suverenitetą ir teisę pačioms valstybėms spręsti migracijos politikos klausimus. Kaip suprantu, kritikų tai neįtikino“, – pabrėžė politologas.