Kaip Lietuvoje atsirado jau trečia girtaujančių rizikos šeimų karta
So­cia­li­nės par­amos šei­mai in­for­ma­ci­nės sis­te­mos (SPIS) duo­me­ni­mis 2016 me­tų pa­bai­go­je bu­vo 9 676 so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mos, be­veik pu­sė iš jų – 4 082 – į So­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų aps­kai­tą įra­šy­tos dėl pikt­nau­džia­vi­mo al­ko­ho­liu ir psi­cho­tro­pi­nių me­džia­gų var­to­ji­mo. Dau­gu­ma jų – jau tre­čia gir­tau­jan­čių ri­zi­kos šei­mų kar­ta.

Ta­čiau rea­lūs skai­čiai, eks­per­tų tei­gi­mu, yra dar la­biau ke­lian­tys siau­bą. Pa­sak Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) Po­li­ti­kos moks­lų ir dip­lo­ma­ti­jos fa­kul­te­to Vie­šo­jo ad­mi­nis­tra­vi­mo ka­ted­ros moks­li­nin­kės prof. dr. Ilo­nos Ta­mu­tie­nės, ty­ri­nė­jan­čios svei­ka­tos ir al­ko­ho­lio kon­tro­lės po­li­ti­ką, so­cia­li­nės at­skir­ties ir įtrauk­ties te­ma­ti­kas, šis al­ko­ho­liu pikt­nau­džiau­jan­čių šei­mų skai­čius yra ne­tiks­lus ir to­kių šei­mų yra žy­miai dau­giau.

„Į­ra­šant šei­mą į Ri­zi­kos gru­pės šei­mų įskai­tą ga­li­ma pa­si­rink­ti tik vie­ną prie­žas­tį. Pa­vyz­džiui, jei yra gir­tau­jan­tis tė­vas, ku­ris smur­tau­ja, prie­žas­tis ga­li bū­ti nu­ro­do­ma – prie­var­ta prieš vai­kus, o ne pikt­nau­džiau­vi­mas al­ko­ho­liu“, – LŽ sa­kė I. Ta­mu­tie­nė.

Man ne­pa­tin­ka, kai jie gir­ti, nes kra­to ma­ne kaip ko­kį sku­du­rą. Su­gy­ven­ti­nis ban­dė pa­si­kar­ti, kai­my­nai jį nu­ka­bi­no nuo tos vir­vės, aš bi­jau ei­ti na­mo, nes jie man jau nu­si­bo­do su to­mis vir­vė­mis...

2016 me­tais pro­fe­so­rė at­li­ko Kau­no mies­to vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus įskai­to­je esan­čių šei­mų by­lų ana­li­zę. Bu­vo nu­sta­ty­ta, kad gir­ta­vi­mo prob­le­ma ak­tua­li net 86 pro­cen­tams so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų. Kau­no mies­te gir­ta­vi­mo prob­le­mą tu­ri 376 iš 439 į įskai­tą įtrauk­tų šei­mų. Gir­tau­jan­čio­se šei­mo­se au­ga 523 vai­kai. Net 63 proc. šei­mų by­lo­se yra duo­me­nų, kad gir­tau­ja mo­ti­na, 35 proc. – tė­vas, 13,8 proc. – su­gy­ven­ti­nis, 5 proc. – se­ne­liai. 33,5 proc. by­lo­se bu­vo duo­me­nų, kad šei­mo­je gir­tau­ja du ar dau­giau su­au­gu­sių as­me­nų.

Al­ko­ho­lis yra tie­sio­giai su­si­jęs su smur­tu. 57 proc. by­lų bu­vo in­for­ma­ci­jos apie su­au­gu­sių­jų tar­pu­sa­vio smur­tą vai­ko aki­vaiz­do­je. 94 proc. at­ve­jų tai bu­vo šei­mos, ku­rios pikt­nau­džiau­ja­ma al­ko­ho­liu. 40 proc. by­lų bu­vo in­for­ma­ci­jos, ku­ri ga­li bū­ti trak­tuo­ja­ma kaip fi­zi­nis smur­tas prieš vai­ką (nors dau­ge­liu at­ve­ju dėl įvai­rių prie­žas­čių by­los ne­iš­kel­tos), iš šių šei­mų – 89 proc. gir­tau­jan­čios.

„Kiek­vie­ną die­ną ma­ma ir jos su­gy­ven­ti­nis ge­ria, grįž­ta nak­ti­mis. Bū­nu pas te­tos drau­gę, ma­ma pa­ža­da, kad grįš na­mo, kai iš­gers bu­te­lį. Ma­ma ne­pa­lie­ka rak­to, ne­tu­riu kur pa­si­dė­ti. Man ne­pa­tin­ka, kai jie gir­ti, nes kra­to ma­ne kaip ko­kį sku­du­rą. Su­gy­ven­ti­nis ban­dė pa­si­kar­ti, kai­my­nai jį nu­ka­bi­no nuo tos vir­vės, aš bi­jau ei­ti na­mo, nes jie man jau nu­si­bo­do su to­mis vir­vė­mis...“ , – tai tik vie­no iš dau­ge­lio so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­je gy­ve­nan­čio vai­ko iš­gy­ve­ni­mai.

Šiam vai­kui – pa­si­se­kė (jei taip bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti). Jam bu­vo nu­sta­ty­ta lai­ki­no­ji glo­ba. Ta­čiau ne­ma­žai da­liai so­cia­li­nė­je ri­zi­ko­je gy­ve­nan­čių vai­kų iš­tin­ka gir­tau­jan­čių tė­vų li­ki­mas.

Kai ku­rios jau­nos ma­mos žiū­ri sa­vo vai­ku­čius, o ki­tų, ma­to­si, lau­kia toks pat li­ki­mas kaip ir gir­tau­jan­čių jų mo­ti­nų.

„Daž­nai vie­nai so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mai už­ve­da­mos dvi by­los, tai ypač lie­čia mo­te­ris, nes gir­tau­jan­čių ma­mų du­kros, su­si­lau­kia sa­vo vai­ku­čių. Tos du­kros bū­na ir ne­ge­rian­čios, bet jei vai­kų su­si­lau­kia bū­da­mos ne­pil­na­me­tės, kas yra daž­nas at­ve­jis, yra įtrau­kia­mos į so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų są­ra­šą. Kai ku­rios jau­nos ma­mos žiū­ri sa­vo vai­ku­čius, o ki­tų, ma­to­si, lau­kia toks pat li­ki­mas kaip ir gir­tau­jan­čių jų mo­ti­nų“, – pa­sa­ko­jo I. Ta­mu­tie­nie­nė.

Kai ku­rioms šei­moms už­ves­tos by­los yra 10 me­tų truk­mės ar dar il­ges­nės. Tai liu­di­ja, kad so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mos į al­ko­ho­lio liū­ną grimz­ta iš kar­tos į kar­tą, su­si­ku­ria už­bur­tas ra­tas iš ku­rio pa­bėg­ti be ga­lo su­nku.

(VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros mokslininkė, prof. dr. IlonaTamutienė/Jono Petronio nuotrauka

„Mes su­au­gę bi­jo­me į tas šei­mas nu­ei­ti, tai pa­gal­vo­kit ko­kio­je įtam­po­je gy­ve­na tos šei­mos vai­kas? Vai­kas ne­ži­no, ka­da už­gers tė­vai, kas bus nak­tį, gal pa­tė­vis muš ma­mą, gal muš ir vai­ką. Pa­aug­lys­tė­je vai­kams no­ri­si vis­ką iš­ban­dy­ti, o pas mus vi­suo­me­nė­je dar vy­rau­ja po­žiū­ris ir sa­ko­ma „jei no­ri at­si­pa­lai­duo­ti, iš­gerk“. Pa­aug­liai par­agau­ja al­ko­ho­lio, at­si­pa­lai­duo­ja, jiems ta­da bū­na leng­va, no­ri­si daž­niau tą leng­vu­mą jaus­ti. Daž­nai pa­aug­liai ne­no­ri bū­ti na­mie – par­amos, sau­gu­mo ieš­ko an­tro­sio­se pu­sė­se, mer­gi­nos pra­de­da anks­ti ly­tiš­kai san­ty­kiau­ti ir vis­kas pra­si­de­da iš nau­jo“, – sa­kė VDU pro­fe­so­rė.

Anot pro­fe­so­rės, sėk­min­gų at­ve­jų yra, kuo­met su gir­tau­jan­čiais tė­vais gy­ve­nan­tys vai­kai ne­pra­si­ge­ria, užau­gę su­ge­ba so­cia­liai in­teg­ruo­tis, tu­ri nor­ma­lius gy­ve­ni­mus, ta­čiau to­kių lai­min­gų is­to­ri­jų ma­žai.

Vai­kai, ku­rie tu­ri ne­ge­rian­čius se­ne­lius, te­tas, dar ga­li bū­ti iš­gel­bė­ti – daž­nai tiems gi­mi­nai­čiams pa­ski­ria­ma vai­kų glo­ba.

„Su gir­tau­jan­čiais tė­vais gy­ve­nu­si mer­gi­na, dar ne­su­lau­ku­si pil­na­me­tys­tės su­si­lau­kė vai­ke­lio. Vy­ras, nuo ku­rio su­si­lau­kė, ir­gi ne­aiš­kus: ge­rian­tis, tai at­si­ran­dan­tis, tai dings­tan­tis. Bet vy­ro se­ne­liai ne­ge­rian­tys, tvar­kin­gi, pra­dė­jo glo­bo­ti mer­gi­ną, au­gin­ti vai­ke­lį. Vai­kai, ku­rie tu­ri ne­ge­rian­čius se­ne­lius, te­tas, dar ga­li bū­ti iš­gel­bė­ti – daž­nai tiems gi­mi­nai­čiams pa­ski­ria­ma vai­kų glo­ba. Vai­kams, ku­rie ne­tu­ri to­kių gi­mi­nai­čių, be ga­lo su­nku“ , – pa­sa­ko­jo I. Ta­mu­tie­nė.

„Gy­do“ so­cia­li­niai darbuotojai

Kai šei­ma įra­šo­ma į so­cia­li­nės ri­zi­kos aps­kai­tą, yra nu­sta­to­mi so­cia­li­niai šei­mos po­rei­kiai. Tuo­met šei­mai pri­ski­ria­mas so­cia­li­nis dar­buo­to­jas, ku­ris įgy­ven­di­na tų po­rei­kių pa­ten­ki­ni­mą. Šei­ma nuo­lat yra ste­bi­na­ma so­cia­li­nio dar­buo­to­jo.

„Už­gė­ri­mas – pa­ge­rė­ji­mas – už­gė­ri­mas“ ar­ba „į­ra­šo­mi į įskai­tą – iš­brau­kia­mi – vėl įra­šo­mi“.

To­dėl, pa­sak I. Ta­mu­tie­nės, pri­klau­so­my­bė nuo al­ko­ho­lio ir jos gy­dy­mas taip pat „gu­la“ ant so­cia­lių dar­buo­to­jų pe­čių. By­lų ana­li­zė at­sklei­dė so­cia­li­nių dar­buo­to­jų Si­zi­fo dar­bą su tė­vais, ku­rį ga­li­ma taip pat api­bū­din­ti už­bur­tu ra­tu: „už­gė­ri­mas – pa­ge­rė­ji­mas – už­gė­ri­mas“ ar­ba „į­ra­šo­mi į įskai­tą – iš­brau­kia­mi – vėl įra­šo­mi“. De­ja, šio ra­to įkai­tais yra vai­kai gir­ta­vi­mo, smur­to, ne­prie­žiū­ros, skur­do, ne­tvar­kos aki­vaiz­do­je.

„Kaip so­cia­li­nis dar­buo­to­jas ga­li iš­gy­dy­ti al­ko­ho­li­ką? Pri­klau­so­my­bė nuo al­ko­ho­lio yra ne tik so­cia­li­nė, bet ir me­di­ci­ni­nė prob­le­ma, to­dėl kad ir kaip steng­tų­si, so­cia­li­nis dar­buo­to­jas nė­ra vie­nas pa­jė­gus iš­gy­dy­ti al­ko­ho­liz­mo. Tu­ri bū­ti bend­ra­dar­bia­vi­mas tarp Vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir pre­ven­ci­nių ly­gų gy­dy­mo. De­ja, pas mus nė­ra jo­kios bend­ros po­li­ti­kos šiuo as­pek­tu“, – tei­gė I. Ta­mu­tie­nė.

Tik 10 proc. by­lų bu­vo in­for­ma­ci­jos, kad tė­vai krei­pė­si į Pri­klau­so­my­bių li­gų cen­trą, daž­niau­siai dėl il­ga­lai­kio po­vei­kio prieš­al­ko­ho­li­nių vais­tų „Tor­pe­do“ ar­ba, pa­pras­tai ta­riant, ko­da­vi­mo. Ta­čiau šiam gy­dy­mo bū­dui so­cia­li­nė­je ri­zi­ko­je esan­tys žmo­nės pa­pras­tai ne­tu­ri pi­ni­gų. Be to, pa­sak pro­fe­so­rės, šį gy­dy­mo me­to­dą spe­cia­lis­tai ver­ti­na kri­tiš­kai, efek­ty­ves­nis gy­dy­mo bū­das yra il­ga­lai­kė rea­bi­li­ta­ci­ja. Lie­tu­vo­je daž­niau­siai yra tai­ko­ma 12 žings­nių, dar ži­no­ma kaip „Mi­ne­so­tos“, prog­ra­ma. Ta­čiau pa­sak I. Ta­mu­tie­nės, no­rint pra­ei­ti šią prog­ra­mą ten­ka lauk­ti ei­lė­se po 3 mė­ne­sius ar dau­giau, tad šei­mos pa­pras­čiau­siai ne­iš­lau­kia.

Ji taip pat pri­dū­rė, kad pri­vers­ti gy­dy­tis al­ko­ho­li­ką yra ne­įma­no­ma, o mo­ty­vuo­ti gy­dy­tis ir­gi be ga­lo su­nku. Bet pri­klau­so­my­bes gy­dan­tys spe­cia­lis­tai ži­no, kaip tą mo­ty­va­ci­ją kel­ti ir ži­no, kad dirb­ti rei­kia su vi­sa šei­ma.

Nor­ve­gi­jo­je gir­tau­jan­tiems tė­vams aiš­kiai yra pa­sa­ko­ma „y­ra vai­kas, jo sau­gu­mas, vai­ko in­te­re­sai ir jūs, kaip tė­vai, esa­te už tai at­sa­kin­gi, tu­ri­te gy­dy­tis, jei no­ri­te iš­lai­ky­ti sa­vo vaikus

„Al­ko­ho­liz­mas yra li­ga vi­sam gy­ve­ni­mui, žmo­gus tu­ri nuo­lat dirb­ti su sa­vi­mi. Kai pra­ei­na­ma 12 žings­nių prog­ra­ma, žmo­nės to­liau gy­do­si ano­ni­mi­nių al­ko­ho­li­kų gru­pė­se, sa­vi­tar­pio pa­gal­ba lei­džia in­teg­ruo­tis į vi­suo­me­nę, iš­lai­ky­ti ti­kė­ji­mą – „aš ga­liu ne­ger­ti“. Rei­ka­lin­gas nuo­la­ti­nis są­mo­nin­gu­mo ug­dy­mas“, – pa­sa­ko­jo I. Ta­mu­tie­nė.

Al­ko­ho­liz­mas – ne li­ga?

Vie­na iš prie­mo­nių, nau­do­ja­ma ko­vo­ti su so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­se vy­rau­jan­čiu al­ko­ho­liz­mu, – so­cia­li­nių iš­mo­kų per­ve­di­mas į so­cia­li­nes kor­te­les. Jo­mis ga­li­ma nu­pirk­ti šei­mai mais­to, dra­bu­žių, ava­ly­nės, hi­gie­nos ir ki­tų bū­ti­nų pre­kių, ap­mo­kė­ti vai­kų iš­lai­ky­mą iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se, su­mo­kė­ti mo­kes­čius už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas. Taip ne­va už­ti­kri­na­ma, kad al­ko­ho­liu pikt­nau­džiau­jan­tys tė­vai ne­pra­ger­tų so­cia­li­nių pa­šal­pų ir pi­ni­gai bū­tų nau­do­ja­mi pa­gal pa­skir­tį. Vie­ša pa­slap­tis, kad ne­re­tai tė­vai mais­to pro­duk­tus leng­vai iš­mai­no į al­ko­ho­lį.

„Nor­ve­gi­jo­je gir­tau­jan­tiems tė­vams aiš­kiai yra pa­sa­ko­ma „y­ra vai­kas, jo sau­gu­mas, vai­ko in­te­re­sai ir jūs, kaip tė­vai, esa­te už tai at­sa­kin­gi, tu­ri­te gy­dy­tis, jei no­ri­te iš­lai­ky­ti sa­vo vai­kus“. Vals­ty­bė su­da­ro są­ly­gas gy­dy­tis ir jei tė­vai ne­pa­si­nau­do­ja vals­ty­bės tei­kia­mo­mis pa­slau­go­mis, tai vai­kas ati­ma­mas iš kar­to, be jo­kių įspė­ji­mų. O pas mus kaip yra: gir­tau­jan­tiems tė­vams lei­džia­ma ne­si­gy­dy­ti ir dar da­li­na­mos mais­to kor­te­lės už tai. Tai yra ne­nor­ma­lu. Prie­žas­tis yra al­ko­ho­liz­mas ir mes tą prob­le­mą spren­džia­me da­ly­da­mi so­cia­li­nes kor­te­les“, – sa­kė VDU pro­fe­so­rė.

Jei­gu vai­kai yra ne­pri­žiū­rė­ti ir tė­vai ge­ria, tė­vai iš­kart siun­čia­mi gy­dy­tis, nes vai­ko tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos tu­ri ba­zi­nių ži­nių apie al­ko­ho­lio di­na­mi­ką.

Jos tei­gi­mu, nors trak­tuo­ja­me, kad al­ko­ho­liz­mas yra li­ga, bet vals­ty­bės dar­bas su so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­mis par­odo, kad al­ko­ho­liz­mo ne­lai­ko­me li­ga. Daž­nai įvar­di­ja­me, kad be­sai­kis al­ko­ho­lio var­to­ji­mas tai tie­siog žmo­nių už­sis­py­ri­mas, silp­na­va­lys­tė. Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad ge­ne­ti­nis po­lin­kis nu­le­mia 30 proc. pri­klau­so­my­bės, o 70 proc. ap­lin­ka. Tai, pa­sak pro­fe­so­rės, reiš­kia, kad ap­lin­ka – tai yra mes– vals­ty­bė, tu­ri­me di­džiu­lę įta­ką sie­kiant iš­veng­ti pri­klau­so­my­bės iš­si­vys­ty­mo.

No­rint su­griau­ti su­kur­tą gir­tau­jan­čių so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų ra­tą, pri­klau­so­my­bės nuo al­ko­ho­lio prob­le­ma tu­ri bū­ti spren­džia­ma vals­ty­bi­niu lyg­me­niu. I. Ta­mu­tie­nės tei­gi­mu, bū­ti­na jung­tis tarp Vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir al­ko­ho­lio var­to­ji­mo su­tri­ki­mų gy­dy­mo.

„Aus­tra­li­jo­je pri­klau­so­my­bės li­gų gy­dy­mo sis­te­ma pa­si­ra­šiu­si pro­to­ko­lus su vai­kų ap­sau­gos sky­riais, de­par­ta­men­tais. Ten, jei­gu vai­kai yra ne­pri­žiū­rė­ti ir tė­vai ge­ria, tė­vai iš­kart siun­čia­mi gy­dy­tis, nes vai­ko tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos tu­ri ba­zi­nių ži­nių apie al­ko­ho­lio di­na­mi­ką. Jei su­au­gu­sie­ji dėl gy­dy­mo krei­pia­si pa­tys, o pri­klau­so­my­bės li­gų cen­tras iš­siaiš­ki­na, kad jie tu­ri vai­kų, pra­ne­ša vai­kų ap­sau­gos tar­ny­boms, ka­dan­gi ten pri­klau­so­my­bių gy­dy­mo spe­cia­lis­tai tu­ri ba­zi­nių ži­nių apie vai­ko tei­sių ap­sau­gą“– pa­sa­ko­jo I. Ta­mu­tie­nė.

Šis pro­to­ko­las iš­sa­mi me­to­di­nė kny­ga, ku­rią bū­tų ga­li­ma pri­tai­ky­ti ir Lie­tu­vo­je, nes, pa­sak pro­fe­so­rės, Lie­tu­vo­je trūks­ta ne tik bend­ros po­li­ti­kos dėl pri­klau­so­my­bių gy­dy­mo, bet ir me­to­di­kų, spe­cia­lis­tų mo­ky­mų, pri­klau­so­my­bės li­gų gy­dy­mo cen­trų.

„Vals­ty­bė yra dar ma­žai in­ves­ta­vu­si į pri­klau­so­my­bių gy­dy­mus, Lie­tu­vo­je yra ne­daug pri­klau­so­my­bių li­gų cen­trų, ne­sus­tip­rin­tos pa­slau­gos. Vals­ty­bė tur­būt nie­kuo­met ne­ma­tė pri­ori­te­to to da­ry­ti. Pra­ei­tais me­tais 4 mi­nis­te­ri­jos su­si­ta­rė dėl dar­bo su so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­mis, at­ro­do pa­grin­das yra, si­tua­ci­ja tu­rė­tų keis­tis, bet ma­to­si, kad jiems trūks­ta me­to­di­kų, yra spe­cia­li­zuo­tų mo­ky­mų trū­ku­mas. Daug lais­vės ir pa­si­rin­ki­mo, kaip dirb­ti su so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­mis, su­tei­kia­ma sa­vi­val­doms. Ta­čiau tu­ri bū­ti pri­im­tas bend­ras mo­de­lis ir ne sa­vi­val­dy­bių, bet vals­ty­bi­niu lyg­me­niu. O ir pa­čios mi­nis­te­ri­jos daž­nai ne­su­ta­ria, at­si­ran­da toks stum­dy­ma­sis tarp jų, ko­dėl gi da­bar vie­na mi­nis­te­ri­ja tu­ri klau­sy­ti ki­tos mi­nis­te­ri­jos. To­dėl to­kiu at­ve­ju tu­ri įsi­kiš­ti ir vy­riau­sy­bė“, – tei­gė VDU pro­fe­so­rė.

Ne­pa­de­da dar sveikiems

Pa­žy­mi­ma, kad vals­ty­bė tu­ri pa­dė­ti ne tik nuo al­ko­ho­lio pri­klau­so­mam as­me­niui, bet ir nuo jo el­ge­sio ken­čian­tiems ap­lin­ki­niams.

Par­azi­tuo­jan­tis vie­nas, bet grei­tai „už­si­kre­čia“ vi­sa šei­ma . Vi­sos vals­ty­bės mas­tu to­kioms šei­moms, ku­rio­se dar są­ly­gi­nai vi­si svei­ki, vals­ty­bė ne­pa­de­da iš­si­kaps­ty­ti ir jo­kios pa­gal­bos ne­tei­kia.

„Bend­rai jei žiū­rė­tu­me vi­są po­pu­lia­ci­ją Lie­tu­vo­je, daž­niau­siai ge­ria vy­ras. Ta­da vi­są šei­mą pa­va­di­na so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­ma. Ken­čia ma­ma, vai­kai. Vals­ty­bė tuo­met ne­priei­na prie tų, ap­lin­kui tą al­ko­ho­li­ką esan­čių žmo­nių, ne­sus­tip­ri­na jų. To­dėl il­gai­niui pra­de­da ger­ti ir ta mo­te­ris. Par­azi­tuo­jan­tis vie­nas, bet grei­tai „už­si­kre­čia“ vi­sa šei­ma . Vi­sos vals­ty­bės mas­tu to­kioms šei­moms, ku­rio­se dar są­ly­gi­nai vi­si svei­ki, vals­ty­bė ne­pa­de­da iš­si­kaps­ty­ti ir jo­kios pa­gal­bos ne­tei­kia“ , – sa­kė VDU pro­fe­so­rė.

Pa­si­tai­ko ir to­kių at­ve­jų, kai nie­ka­da so­cia­li­nė­je ri­zi­ko­je ne­bu­vu­si šei­ma la­bai grei­tai to­kia pa­tam­pa vien tik dėl to, kad vals­ty­bė ne­su­tei­kia rei­kia­mos pa­gal­bos. Pro­fe­so­rės ana­li­zuo­tos by­los liu­di­ja, kad lai­ku pa­gal­bos ne­ga­vu­sio­je šei­mo­je pri­klau­so­my­bė nuo al­ko­ho­liz­mo prog­re­suo­ja la­bai grei­tai.

„Bu­vo to­kia šei­ma, ku­rią kai­my­nai pa­skun­dė dėl to, kad jie gar­siai švęs­da­vo, links­min­da­vo­si. Bet šei­ma ne­bu­vo aso­cia­li, tė­vai tu­rė­jo dar­bus, vai­kai lan­kė mo­kyk­lą, ge­rai mo­kė­si. Po aps­kun­di­mo, šei­ma ta­po ži­no­ma vai­ko tei­sių ap­sau­gai. Vė­liau tė­vas pra­ra­do dar­bą, tė­vai pra­dė­jo dar daž­niau ger­ti, konf­lik­tuo­ti, pra­si­dė­jo smur­tas. Ga­liau­siai vis­kas bai­gė­si taip, kad tė­vai pra­ra­do ir dar­bus, ir na­mus, ir vai­kus. Jei tė­vai bū­tų bu­vę nu­kreip­ti gy­dy­tis iš­kart, kai pir­mą kar­tą kai­my­nai juos aps­kun­dė, di­de­lė, ne 100 pro­cen­tų, bet ti­krai di­de­lė ti­ki­my­bė – tė­vai bū­tų dir­bę to­liau, at­sis­to­ję ant ko­jų ir vai­ku­čiai bū­tų užau­gę su sa­vo tė­vais“, – pa­sa­ko­jo I. Ta­mu­tie­nė.