Kaip išgydyti ligotą sveikatos apsaugą
Me­di­kams – di­des­nių al­gų ir ma­žiau po­pie­riz­mo. Pa­cien­tams – trum­pes­nių ei­lių ir pi­ges­nių vais­tų. Svei­ka­tos ap­sau­gai – vals­ty­bės pri­ori­te­to sta­tu­są. To­kie yra jau an­trą­kart šie­met pi­ke­ta­vu­sių me­di­kų, kaip ir nuo­lat sa­vo so­pu­lius ke­lian­čių pa­cien­tų, rei­ka­la­vi­mai. Jie vi­siš­kai su­tam­pa su val­džios dek­la­ruo­ja­ma re­for­ma. Ta­čiau ne­aiš­ku, kaip ji bus įgy­ven­din­ta.

Pernai susikūręs Lietuvos medikų sąjūdis (LMS), vakar pakvietęs medikus ir juos palaikančius žmones į mitingą prie Seimo, siekia, kad kitų metų valstybės biudžete sveikatos apsaugai būtų teikiamas realus prioritetas, skiriant tinkamą finansavimą, valstybės deleguotas funkcijas priskiriant biudžeto išlaidoms, valstybės draudžiamų asmenų gydymą finansuojant pagal realius įkainius.

Pagal BVP vienam gyventojui Lietuvos sveikatos apsauga nuo Europos vidurkio atsilieka 25 proc., o sveikatos priežiūros išlaidos sudaro tik pusę to, ką gauna vienas statistinis europietis.

LMS reikalauja, jog būtų įteisintas bazinis medikų atlyginimas, nustatytas adekvatus jų darbo krūvis, planuojamas medicinos specialistų poreikis. Medikai deklaruoja siekiantys ne tik didesnių algų, bet ir efektyvesnio sistemos valdymo bei išteklių naudojimo. Jie ragina sveikatos apsaugos sistemoje įdiegti Lietuvos ekonomistų siūlomą sąnaudų ir naudos analizės metodiką.

„Mes garsiai ir aiškiai sakome – norime skaidrios, efektyvios ir deramai finansuojamos sveikatos apsaugos sistemos, kurioje saugiai jaučiasi pacientai ir juos gydantys medikai“, – LMS rašė kvietime į mitingą „Ką pasiūlysite medikams rytoj?“

Pažadai – rožiniai, realybė – ne

Likus kelioms dienoms iki mitingo medikai sulaukė valdančiųjų dėmesio. Jų atstovams permainų ir ankstesnių pažadų tesėjimo perspektyvas išdėstė tiek Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas Aurelijus Veryga, tiek ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Vyriausybė žada tesėti pažadą, kad nuo gegužės 1-osios medikų atlyginimai vidutiniškai didės 20 proc., o iki 2020 metų gydytojo vidutinė alga sieks tris vidutinius darbo užmokesčius (VDU), slaugytojo – 1,5 VDU. Valdantieji deklaruoja, kad laukimo eilėje pas šeimos gydytoją laikas sutrumpės nuo 15 iki 7 dienų, nes bus padidintos šeimos gydytojų komandos, mažės medikams tenkanti biurokratinė našta pildant įvairius dokumentus, plečiamos mobiliosios paslaugos. Eilės norint gauti specializuotas paslaugas sutrumpės nuo 40 iki 30 dienų. Bus plėtojama telemedicina, tobulinama pacientų registravimosi sveikatos paslaugoms, reagavimo į ūminius atvejus tvarka, didinamas ilgalaikės slaugos prieinamumas, daugiau dėmesio skiriama prevencinėms priemonėms. Siūlomiems pokyčiams įgyvendinti Vyriausybė žada papildomai skirti 126 mln. eurų.

Kas galėtų prieštarauti tokiems gražiems tikslams? Tačiau svarbiausias yra kitas klausimas – kokiomis priemonėms to bus pasiekta. Nepateikta jokių konkrečių skaičiavimų, iš kokių lėšų bus tesimi pažadai, kaip viskas plėsis, gerės, tobulės.

Po šių metų sausio pradžioje vykusio rezidentų ir jaunųjų gydytojų mitingo taip pat buvo pažerta rožinių pažadų keisti situaciją. Medikų organizacijos ketino būdrauti, ar valdantieji pažadus tesės. Tačiau šiandien medikų ir pacientų organizacijų atstovai tegali apgailestauti, kad buvo sukurtos kelios darbo grupės, bet toliau kalbų nepasistūmėta. O pažadą nuo gegužės kelti medikų algas vidutiniškai 20 proc. valdžia jau „patikslino“ – atlyginimai didės tik mažiausiai uždirbantiesiems.

Per lėtos reformos

Anot LMS tarybos narės, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Rezidentų tarybos pirmininkės Urtės Builytės, po pirmojo medikų mitingo valdžios dėmesio jų bėdoms padaugėjo, tačiau konkrečių rezultatų pasigendama, procesai vyksta per lėtai. Jos teigimu, šiemet rezidentų atlyginimai iš tiesų pakilo apie 10 proc., tačiau problemų tai nesprendžia. Šiuo metu vidutinis rezidento atlyginimas siekia 360–400 eurų atskaičius mokesčius, stipendija, kurią gauna valstybės finansuojami studentai, – 364 eurus. Tie, kurie negauna valstybės finansavimo, už rezidentūros studijas kasmet turi sumokėti 5300 eurų.

U. Builytės tikinimu, po pirmadienį vykusio LMS atstovų susitikimo su premjeru rezidentai naujienų neišgirdo. „Klausėme konkrečiai, ar 2019 metais numatyta kelti algas rezidentams, prašėme pateikti bent preliminarius skaičius. Nei premjeras, nei sveikatos apsaugos ministras jokių skaičių įvardyti negalėjo. Tas pats ir dėl gydytojų“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo ji.

Nors žadama, jog nuo gegužės visų medikų atlyginimai vidutiniškai turėtų kilti apie 20 proc., gydymo įstaigos, anot pašnekovės, paskaičiavo, kad maksimalus didėjimas tegali siekti 16 procentų. „Ir neaišku, ar ir tai pavyks“, – pridūrė U. Builytė. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad SAM skelbiami duomenys, esą medikų atlyginimo vidurkis yra 1500 eurų, netikslūs. Pasak U. Builytės, tai yra vos 17 proc. gydytojų specialistų atlyginimo vidurkis. Visų kitų – slaugytojų, psichologų, šeimos gydytojų – atveju šis rodiklis siekia 900 eurų.

U. Builytė nuogąstavo, kad jei valdžios žadėtos reformos toliau vyks tokiu tempu kaip iki šiol, šalis liks be jaunų sveikatos apsaugos specialistų. Šiomis dienomis atlikta jų apklausa parodė, kad ketvirtadalis jaunų (iki 34 metų) medikų yra pasirengę emigruoti ir jau „atlieka atitinkamus veiksmus – mokosi užsienio kalbų, tvarkosi dokumentus“. Dar apie 20 proc. jaunų medikų, anot U. Builytės, teigia, kad emigruos, tačiau kol kas tam specialiai nesirengia.

„Taigi, likti Lietuvoje yra pasiryžę vos trečdalis jaunų medikų. Tai vaizdingiausias įrodymas, kokios nuotaikos vyrauja. Akivaizdu, kad valdžios darbai nelabai ką motyvuoja likti“, – kalbėjo U. Builytė. Jos akimis, dabar pats laikas pasakyti, ką valstybė gali padaryti ir ko – ne.

„Siūlo tai, ko nori pats, o ne pacientai ir medikai“, – ministro A. Verygos reformos planus vertino Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė. Jos manymu, valdžios siūlymai – nerealūs. Pacientai tenori laiku patekti pas gydytoją, o patekę – būti išklausyti.

Medikų mitinge pasirodė ir jų kritikuojamas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Dabar pasakai, kad reikia recepto, palauki, kol išrašys, ir ačiū – viso gero. Reikia, kad gydytojams būtų sudarytos normalios sąlygos, nes dabar didžiąją laiko dalį jie tvarko dokumentus. Slaugytojos galėtų daugiau padėti, bet daug kas dirba su dviem gydytojais, tad vos spėja suktis. Sakoma, kad bus galima paskambinti ar parašyti elektroniniu paštu. Bet ką tai pakeis, jei gydytojas tuo metu priiminės kitą pacientą? O vaistų kompensavimo permainos tik juokina visą pasaulį“, – pacientų nuomonę perdavė V. Augustinienė ir piktinosi, kad SAM negina pacientų.

Pasak jos, pacientai yra už tai, kad pertvarka būtų vykdoma sistemiškai ir tam būtų skiriama lėšų. „Dabartiniai ministro pasiūlymai yra realiai neįgyvendinami. Niekas nesikeis, kol sveikatos apsaugai nebus skiriama pakankamai lėšų, kol trūks gydytojų rajonuose. Kol kas kalbama tik apie ligoninių uždarymą, bet juk visi pacientai Kaune ar Vilniuje netilps“, – kalbėjo V. Augustinienė.

Teisėti lūkesčiai

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas įsitikinęs, kad medikų reikalavimai didinti atlyginimus yra teisėti ir dabar, kai šalies ekonomika auga, įgyvendinami. „Jei į tuos reikalavimus nebus atsižvelgta, po trejų metų neliks kas teikia medicininę pagalbą – ne tik gydytojų, bet ir sesučių“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras.

Jo nuomone, jau šiemet medikų algas galima kelti 30 procentų. Tačiau 2019, 2020-aisiais ir paskesniais metais, jei nebus vykdomos struktūrinės sveikatos apsaugos reformos, didinti algas, anot A. Matulo, bus labai sudėtinga, ypač jei ekonomikos augimas sulėtės. „Kadangi Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas glaudžiai susietas su valstybės biudžetu, nustojus augti ekonomikai sveikatos apsaugos sistemą ištiktų katastrofa. Todėl reformos būtinos“, – pažymėjo jis.

A. Matulas apgailestavo, kad šiuo metu neišnaudojamos esamos galimybės didinti PSDF lėšų. Politiko teigimu, šiandien valdžia ir sveikatos apsaugos ministras mato tik vieną būdą – taupyti rajonų, regionų sąskaita, uždarant mažas ligonines ir skyrius.

„Iš esmės tai nieko neduos, tik papiktins visuomenę, pablogins paslaugų prieinamumą kaimo žmonėms“, – pabrėžė Seimo narys. Jis nuogąstavo, kad ir šįkart medikai liks apgauti, nes nuo gegužės 20 proc. padidinti atlyginimus gali nepavykti. „Jau dabar žinoma, kad paslaugų įkainiai ligoninėms bus didinami 10 proc., poliklinikoms – 13 procentų. Jei iš uždirbtų lėšų 75–85 proc. išleidžiama mokos fondui, kaip, įkainius pakėlus 10 proc., algas įmanoma padidinti 20 procentų? Juolab kad čia kalbama tik apie gydytojus ir sesutes, o kur dar valytojos, laborantai, psichologai, vairuotojai? Jei gydymo įstaigos atlyginimus kels visiems, tuomet jie didės 6–7 procentais. Situacija liūdna“, – konstatavo A. Matulas.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Sveikatai – perpus mažiau nei Europoje

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorės, Sveikatos tyrimų laboratorijos vadovės dr. Danguolės Jankauskienės nuomone, tai, kas šiuo metu valdžios yra siūloma daryti sveikatos apsaugos sistemoje, daugeliu atvejų iš tiesų teisinga, tačiau taikomos priemonės – gerokai pavėluotos. Pavyzdžiui, generinių vaistų vartojimo skatinimas, anot jos, yra puiki politika, tačiau kai gydytojai ir pacientai jau įprato važinėti mersedesu, skirdami ir vartodami brangiau kainuojančius etinius vaistus, priversti juos sėsti į generinių vaistų zaporožietį yra labai sunku.

D. Jankauskienės vertinimu, savigydos draudimas, kai iš pacientų reikalaujama receptų, taip pat yra gerai, tačiau visi gyventojai, vaistininkai ir gydytojai yra pratę prie kitos tvarkos. Todėl skandalai neišvengiami. Alkoholio vartojimo mažinimo politika esą taip pat pagirtina, tačiau pasiekti susitarimą visuomenėje, kai Alkoholio kontrolės įstatymas keistas 50 kartų, labai sunku. Bet alkoholio vartojimo mastas toks katastrofiškai didelis, kad būtina imtis priemonių, nors darant ir vieną kitą klaidą. Informacinių technologijų vystymas taip pat teikia vilčių, tik, pasak MRU profesorės, norisi, kad daugiau jėgų būtų skiriama kūrybai, o ne senų tarpusavio santykių aiškinimuisi, kas ir kada suklydo.

Urtė Builytė: „Likti Lietuvoje yra pasiryžę vos trečdalis jaunų medikų. Tai vaizdingiausias įrodymas, kokios nuotaikos vyrauja.“

„Tačiau sveikatos sistemos finansavimas, kuris yra katastrofiškai mažas, mokesčių reformos išvakarėse kelia daug nerimo dėl sistemos tvarumo augančių poreikių aplinkoje – senėjant visuomenei ir augant sveikatos technologijų prieinamumui. Lietuvos sveikatos apsaugos sistema tiesiog perkaito ir medikai „perdegė“. Kelia nerimą mitas, kad nereikia investuoti į neefektyviai funkcionuojančią sistemą. Pertvarkos reikalingos, bet negali būti drastiškos ir staigios vien todėl, kad nė akimirkai negali sustoti paslaugų teikimas“, – pabrėžė D. Jankauskienė.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ji priminė, kad Lietuva pasirinko nuosaikų sveikatos apsaugos sistemos reformos kelią. O taupyti šioje sistemoje stengiamasi jau 20 metų, resursai ir pajėgos senka. Žinoma, jei kadaise į ligų profilaktiką būtume investavę daugiau, turėtume atitinkamus rezultatus, bet to nepadarėme. Todėl asmens sveikatos priežiūra tebelieka brangi. Itin daug nerimo kelia jos atitolinimas nuo kaimo gyventojų. Sveikatos priežiūros įstaigų tinklas turėtų būti koreguojamas labai išmintingai.

„Tarptautiniai ir Lietuvos vertinimai rodo, kad mūsų gyventojų sveikatos rezultatai prasti. Todėl reikia daugiau investuoti į visuomenės sveikatos priemones. Atrodo, einame sveikatos draudimo naikinimo link, nors į tai investavome labai daug jėgų ir išteklių. Matau nemažai nekompetencijos ir supratimo trūkumo apibrėžiant, kas yra sveikatos draudimas, kaip socialinio draudimo rūšis. Jį naikinti tikrai nepatarčiau“, – sakė D. Jankauskienė.

Jos įsitikinimu, politikai turėtų konkrečiai nuraminti medikų bendruomenę, kad sveikatos apsaugos finansavimas didės ir kokiu tempu. Kitaip prarasime tiek jaunus, tiek patyrusius medicinos darbuotojus. Mitingo organizatoriai taip pat įspėjo: jei nieko konkretaus neįvyks ir po šio protesto, medikai imsis drastiškesnių priemonių.

O faktai tokie: pagal BVP vienam gyventojui Lietuvos sveikatos apsauga nuo Europos vidurkio atsilieka 25 proc., o sveikatos priežiūros išlaidos sudaro tik pusę to, ką gauna vienas statistinis europietis.