Kaip demokratija veikia šiandien ir kaip veiks po 10 metų
Tarp­tau­ti­nė so­cia­li­nio ty­ri­mo prog­ra­ma, ku­ri yra vie­nas se­niau­sių so­cia­li­nių ty­ri­mų pa­sau­ly­je ir vyk­do­ma nuo 1985 me­tų (jo­je da­ly­vau­ja per 50 pa­sau­lio ša­lių, įskai­tant Ki­ni­ją, JAV, Ru­si­ją, In­di­ją, o Lie­tu­va kas­me­ti­nius ty­ri­mus at­lie­ka nuo 2010 me­tų), po 10 me­tų per­trau­kos, 2014–2015 me­tais, at­li­ko pi­lie­tiš­ku­mo ty­ri­mą. Pir­ma­sis toks ty­ri­mas bu­vo įgy­ven­din­tas 2004 me­tais.

Tarp dau­giau kaip 60 šio ty­ri­mo klau­si­mų tri­mis ban­dy­ta iš­siaiš­kin­ti skir­tin­gų ša­lių res­pon­den­tų po­žiū­rį į de­mo­kra­ti­jos vei­ki­mą pra­ei­ty­je, da­bar ir at­ei­ty­je. Kaip ge­rai de­mo­kra­ti­ja vei­kia Lie­tu­vo­je šian­dien? O prieš 10 me­tų? Kaip de­mo­kra­ti­ja vei­kė ta­da? O kaip po 10 me­tų? Kaip, Jū­sų nuo­mo­ne, de­mo­kra­ti­ja veiks Lie­tu­vo­je?

Dau­giau­sia pra­sčiau­sių įver­ti­ni­mų ska­lė­je nuo 0 iki 10 su­rin­ko de­mo­kra­ti­jos būk­lė prieš 10 me­tų – 0–3 ba­lų. Dau­giau kaip 30 proc. res­pon­den­tų de­mo­kra­ti­jos vei­ki­mą prieš de­šimt­me­tį api­bū­di­no kaip la­bai pra­stą ar­ba pra­stą. Ta­čiau gal­vo­da­mi apie de­mo­kra­ti­jos būk­lę po 10 me­tų jau tik 16 proc. apk­laus­tų­jų ma­nė, kad ji veiks taip pat pra­stai. Šian­die­ni­niai de­mo­kra­ti­jos veik­lu­mo ver­ti­ni­mai nė­ra per­ne­lyg tei­gia­mi, bet be­veik 44 proc. apk­laus­tų­jų de­mo­kra­ti­jos vei­ki­mą įver­ti­no vi­du­ti­niais 4–6 ba­lais, o 19 proc. jų – net 7–10 ba­lų. Dar op­ti­mis­tiš­kiau res­pon­den­tai žvel­gė į de­mo­kra­ti­jos veik­lu­mą at­ei­ty­je, kai 29 proc. jų ma­nė, kad po 10 me­tų de­mo­kra­ti­ją bus ga­li­ma ver­tin­ti 7–10 ba­lų. Tie­sa, be­veik 26 proc. (ge­ro­kai dau­giau nei ver­ti­nant de­mo­kra­ti­ją pra­ei­ty­je ir da­bar) apk­laus­tų­jų ne­tu­rė­jo nuo­mo­nės, kaip ga­lė­tų bū­ti ver­ti­na­ma de­mo­kra­ti­ja po de­šimt­me­čio.

Aps­kri­tai de­mo­kra­ti­jos ver­ti­ni­mų vi­dur­kiai (4,53 ba­lo te­ko šian­die­nos de­mo­kra­ti­jai, 4,27 ba­lo – de­mo­kra­ti­jos būk­lei prieš 10 me­tų ir 5,58 ba­lo –de­mo­kra­ti­jai po 10 me­tų) ro­do, kad Lie­tu­vo­je res­pon­den­tai de­mo­kra­ti­jos veik­lu­mą blo­giau­siai ver­ti­no prieš 10 me­tų ir ga­na op­ti­mis­tiš­kai žvel­gia į at­ei­tį lauk­da­mi jos pa­ge­rė­ji­mo.

Jei pa­ly­gin­tu­me šiuos de­mo­kra­ti­jos ver­ti­ni­mus su pa­na­šiais anks­tes­niais ty­ri­mais, ten­den­ci­ja yra dau­giau nei aiš­ki. Šian­dien de­mo­kra­ti­jos būk­lė ver­ti­na­ma aki­vaiz­džiai daug pa­lan­kiau nei prieš ke­le­rius me­tus. Be­ne pra­sčiau­si per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį de­mo­kra­ti­jos ver­ti­ni­mai Lie­tu­vo­je bu­vo fik­suo­ja­mi 2009 me­tų pa­bai­go­je, t. y. per eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų kri­zės įkarš­tį. Tuo­met be­veik 55 proc. (2011 me­tų vi­du­ry­je – 51 proc., o 2013-ai­siais – jau tik 25,3 proc.) res­pon­den­tų, at­sa­ky­da­mi į Eu­ro­pos so­cia­li­nio ty­ri­mo klau­si­mą, ar jie aps­kri­tai pa­ten­kin­ti tuo, kaip de­mo­kra­ti­ja vei­kia Lie­tu­vo­je, tai ver­ti­no 0–3 ba­lų, 32 proc. (2011 me­tais – 36, 2013-ai­siais – 45 proc.) – 4–6 ba­lais, vos 8,5 proc. (2011 me­tais – 13, o 2013-ai­sais – 25 proc.) – 7–10 ba­lų, o vi­si ki­ti ne­tu­rė­jo nuo­mo­nės.

Vie­nas svar­bių veiks­nių, ku­ris šian­die­ni­nę de­mo­kra­ti­ją ska­ti­na ver­tin­ti pa­lan­kiau, yra am­žius. Tarp 18–29 me­tų apk­laus­tų­jų 0–3 ba­lais de­mo­kra­ti­jos veik­lu­mą api­bū­di­no be­veik 26 proc. apk­laus­tų­jų, o tarp 70 me­tų ir vy­res­nių – jau 31 proc., 4–6 ba­lais ver­ti­no ati­tin­ka­mai 47 ir 50 proc., tad čia reikš­min­ges­nio skir­tu­mo ne­bu­vo, bet 7–10 ba­lų sky­rė ati­tin­ka­mai 27 proc. jau­nų ir 20 proc. vy­riau­sių res­pon­den­tų. Tad jau­ni­mas aiš­kiai op­ti­mis­tiš­kes­nis nei vy­res­nio­ji kar­ta. 18–29 me­tų res­pon­den­tai op­ti­mis­tiš­kiau­siai ver­ti­no ir de­mo­kra­ti­jos at­ei­tį. Net 44 proc. jų ma­nė, kad de­mo­kra­ti­ja veiks ge­rai ar la­bai ge­rai ir sky­rė 7–10 ba­lų, o tarp vy­riau­sių­jų res­pon­den­tų to­kių da­lis su­da­rė tik 27 pro­cen­tus. Iš­si­la­vi­ni­mas taip pat ge­ro­kai vei­kia de­mo­kra­ti­jos ver­ti­ni­mus. Aukš­tes­nio iš­si­moks­li­ni­mo res­pon­den­tai, ypač tu­rin­tys uni­ver­si­te­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą, la­biau tei­gia­mai ver­ti­no tiek da­bar­ti­nę de­mo­kra­ti­jos būk­lę, tiek ir jos pers­pek­ty­vas. Kiek la­biau tei­gia­mai de­mo­kra­ti­jos būk­lę ver­ti­no de­ši­nių­jų po­li­ti­nių pa­žiū­rų res­pon­den­tai. Be­je, tra­di­ciš­kai kai­rių­jų pa­žiū­rų apk­laus­tie­ji yra la­biau kri­tiš­ki, jei juos ly­gin­tu­me su de­ši­niai­siais. Be­je, to­kie kin­ta­mie­ji kaip ly­tis ar gy­ve­na­mo­ji vie­ta sta­tis­tiš­kai ne­tu­ri di­de­lės įta­kos po­žiū­riui į de­mo­kra­ti­jos veik­lu­mą.

Ki­ta ver­tus, nors de­mo­kra­ti­ja Lie­tu­vo­je ver­ti­na­ma la­biau tei­gia­mai, bet iki to­kių ša­lių kaip Šve­di­ja, Da­ni­ja, Nor­ve­gi­ja, Švei­ca­ri­ja, kur 7–10 ba­lų pa­si­ten­ki­ni­mui de­mo­kra­ti­jos vei­ki­mu ski­ria dau­giau kaip 60 proc. res­pon­den­tų, mums dar to­li. Vis­gi de­mo­kra­ti­jos vei­ki­mas Lie­tu­vo­je šiuo me­tu ver­ti­na­ma ge­riau nei anks­čiau, o nuo­sai­kaus op­ti­miz­mo, kad at­ei­ty­je bus ge­riau nei da­bar, ir­gi yra.

Rep­re­zen­ta­ty­vi Lie­tu­vos gy­ven­to­jų apk­lau­sa bu­vo at­lik­ta 2015 m. ko­vo-ba­lan­džio mėn. KTU Vie­šo­sios po­li­ti­kos ir ad­mi­nis­tra­vi­mo ins­ti­tu­tui vyk­dant Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­bos fi­nan­suo­ja­mą pro­jek­tą „Tarp­tau­ti­nė so­cia­li­nio ty­ri­mo prog­ra­ma: pi­lie­tiš­ku­mo, dar­bo ir so­cia­li­nės ge­ro­vės ver­ti­ni­mai Lie­tu­vo­je“ (MIP-082/2014).