Kaip apkarpyti korupcijos šaknis
Gruo­džio 9 die­ną pa­sau­ly­je mi­ni­ma Tarp­tau­ti­nė an­ti­ko­rup­ci­jos die­na pri­me­na dar kar­tą perž­velg­ti sri­tis, ku­rio­se ko­rup­ci­ja yra di­džiau­sia. Nors ko­rup­ci­jos prob­le­ma Lie­tu­vo­je su­lau­kia vis dau­giau vi­suo­me­nės dė­me­sio, jos da­ro­mi nuo­sto­liai ir to­liau yra mil­ži­niš­ki ir le­mia ne tik eko­no­mi­nius pra­ra­di­mus, bet ir di­de­lį so­cia­li­nį ne­pa­si­ten­ki­ni­mą.

Bend­rau­jant su di­džiau­sių Lie­tu­vos įmo­nių at­sto­vais, ten­ka gir­dė­ti, kad dau­giau­sia ko­rup­ci­jos ap­raiš­kų yra vie­šuo­siuo­se pir­ki­muo­se. Tai daž­niau­siai su­si­ję su nu­sta­to­mais kva­li­fi­ka­ci­niais rei­ka­la­vi­mais vie­nam pri­ori­te­ti­niam tie­kė­jui ir su ne­są­ži­nin­ga kon­ku­ren­ci­ja, kai įmo­nės mo­ka al­gas vo­ke­liuo­se, su­mo­ka į vals­ty­bės biu­dže­tą ne vi­sus mo­kes­čius, to­dėl ga­li pa­siū­ly­ti ma­žes­nes dar­bų ir pa­slau­gų kai­nas.

Ži­no­ma, dau­ge­lis bend­ro­vių tie­sio­giai su vie­šai­siais pir­ki­mais ne­su­si­du­ria  skai­čiuo­ja­ma, kad Lie­tu­vo­je vie­šuo­siuo­se pir­ki­muo­se da­ly­vau­ja apie 15 proc. vi­sų įmo­nių. Ta­čiau kas­met vie­šų­jų pir­ki­mų ver­tė sie­kia apie 3,5 mlrd. eu­rų, o tai di­de­lė su­ma ša­lies eko­no­mi­kai. Dau­giau­sia nuo vie­šų­jų pir­ki­mų pri­klau­so­mos yra sta­ty­bų ir su jo­mis su­si­ju­sių pa­slau­gų tei­ki­mo bend­ro­vės, o sta­ty­bos dar­bai su­da­ro di­džiau­sią vie­šų­jų pir­ki­mų ver­tės da­lį. Šio sek­to­riaus įmo­nės dau­giau kaip pu­sę vi­sų pa­ja­mų gau­na bū­tent iš vie­šo­jo sek­to­riaus už­sa­ky­mų.

Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mas yra nuo­lat to­bu­li­na­mas. At­ro­do, kad pre­ven­ci­nių ko­rup­ci­jos už­kar­dų vis dau­gė­ja, ta­čiau aki­vaiz­du, kad vi­siš­kai pa­nai­kin­ti svar­biau­sio – žmo­giš­ko­jo veiks­nio – įta­kos ko­rup­ci­jai ne­įma­no­ma. Nors skam­ba ba­na­liai, bet di­džiau­sias gink­las ko­vo­jant su ko­rup­ci­ja yra žmo­nių at­vi­ru­mas ir aiš­kus ži­no­ji­mas, kad ko­rup­ci­ja ken­kia vi­siems, o as­me­ni­nės nau­dos sau ne­tei­sė­tu bū­du sie­ki­mas ga­li grei­tai baig­tis baus­mė­mis.

Nors ko­vą su ko­rup­ci­ja ir še­šė­li­ne eko­no­mi­ka ak­cen­tuo­da­vo kiek­vie­na val­džia, ta­čiau di­din­ti to­kių įstai­gų kaip Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos, Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos ar Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) fi­nan­sa­vi­mą ne­bū­da­vo daug ryž­to. Pa­vyz­džiui, pa­gal pre­li­mi­na­rų biu­dže­to pla­ną šioms trims tar­ny­boms 2017 me­tais bus skir­ta 12,3 mln. eu­rų. Ta­čiau vien per me­tus vie­šie­siems pir­ki­mams iš­lei­džia­ma 3,5 mlrd. eu­rų. Tad, ti­kė­ti­na, kad di­des­nis šių ins­ti­tu­ci­jų fi­nan­sa­vi­mas grei­tai at­si­pirk­tų, nes su­tau­py­tos lė­šos dėl skaid­res­nių vie­šų­jų pir­ki­mų pa­deng­tų di­des­nes tar­ny­boms skir­tas są­nau­das.

Vie­na iš di­de­lių vie­šų­jų pir­ki­mų prob­le­mų yra tų tie­kė­jų, ku­rie sa­vo dar­buo­to­jams mo­ka al­gas vo­ke­ly­je ar sam­do dar­buo­to­jus ne­le­ga­liai, san­ty­ki­nis pra­na­šu­mas prieš są­ži­nin­gai vei­kian­čias įmo­nes. Šiuo me­tu tie­sio­gi­nio tie­kė­jų ar jų su­bran­go­vų at­ran­kos kri­te­ri­jaus, ku­rį tai­kant bū­tų ga­li­ma įver­tin­ti ne­są­ži­nin­gą kon­ku­ren­tų veik­lą mo­kant at­ly­gi­ni­mus, nė­ra. Tai­gi tol, kol įmo­nė nė­ra baus­ta už to­kį pra­si­žen­gi­mą, pa­ša­lin­ti jos iš kon­kur­so ne­ga­li­ma. Ži­no­ma, dar­bų pir­kė­jai daž­niau­siai su­in­te­re­suo­ti, kad kai­na bū­tų ma­ža, o dar­bas ge­rai pa­da­ry­tas, to­dėl tai, ar są­ži­nin­gai tie­kė­jas su­mo­kės dar­bo mo­kes­čius, daž­nai lie­ka ne taip svar­bu.

Vie­nas iš so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės di­di­ni­mo bū­dų ga­lė­tų bū­ti rei­ka­la­vi­mai dėl dar­bo už­mo­kes­čio dar­buo­to­jams. Pa­vyz­džiui, nu­brė­žia­ma ri­ba no­rin­čioms da­ly­vau­ti vie­šuo­siuo­se pir­ki­muo­se sta­ty­bų įmo­nėms ar jų su­bran­go­vams už at­lie­ka­mus dar­bus mo­kė­ti vi­du­ti­nę al­gą dar­buo­to­jams, ne ma­žes­nę ne­gu 70 proc. vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio sta­ty­bų sek­to­riu­je ša­ly­je. Ži­no­ma, šios są­ly­gos yra dis­ku­si­jų ob­jek­tas  rei­kė­tų įver­tin­ti ga­li­mą įta­ką per­ka­mų sta­ty­bos dar­bų kai­nai ir tai, ar jie ati­tin­ka Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sę, ta­čiau aki­vaiz­du, kad to­kios prie­mo­nės ga­lė­tų pa­dė­ti ma­žin­ti še­šė­li­nes pa­ja­mas ir siek­ti są­ži­nin­ges­nės kon­ku­ren­ci­jos.

Bend­ro­vės, ku­rios ne­tu­ri rei­ka­lų su vie­šai­siais pir­ki­mais, su ko­rup­ci­ja su­si­du­ria ir pri­va­čiuo­se pir­ki­muo­se. Pa­grin­di­nė to­kios ri­zi­kos, kai, pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jai sa­va­va­liš­kai sie­kia nau­dos sau, ne­at­siž­velg­da­mi į vers­lo in­te­re­sus, ma­ži­ni­mo prie­mo­nė yra pre­ven­ci­nė vi­daus kon­tro­lė. Įmo­nėms svar­bu ži­no­ti di­džiau­sias ko­rup­ci­jos grės­mės sri­tis, ku­rias ga­li­ma nu­sta­ty­ti bend­rau­jant su tie­kė­jais, klien­tais, ki­to­mis tos sri­ties įmo­nė­mis. Be to, spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba ne­se­niai par­en­gė An­ti­ko­rup­ci­nės ap­lin­kos kū­ri­mo ir įgy­ven­di­ni­mo pri­va­čiam sek­to­riui va­do­vą, ku­ria­me įmo­nių va­do­vams pa­tei­kia­ma daug pa­ta­ri­mų, kaip pre­ven­ciš­kai su­ma­žin­ti ko­rup­ci­jos at­si­ra­di­mo ri­zi­ką bend­ro­vė­je.

Ko­men­ta­ro au­to­rius – SEB ban­ko vy­riau­sia­sis ana­li­ti­kas Ta­das Povilauskas