Kaimynes vienija bendri interesai ir iššūkiai
Nors anks­čiau bū­ta va­di­na­mų­jų kiau­lių, pie­no, oro li­ni­jų ka­rų, o Lat­vi­jos Saei­ma iki šiol ne­ra­ti­fi­ka­vu­si Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos jū­ros sie­nos su­tar­ties, bro­liš­kų vals­ty­bių san­ty­kiai api­bū­di­na­mi kaip la­bai ge­ri. Tai, kad pir­ma­jam sa­vo už­sie­nio vi­zi­tui nau­ja­sis Lat­vi­jos pre­zi­den­tas Rai­mon­das Vė­jo­nis pa­si­rin­ko Es­ti­ją, Lie­tu­vos par­la­men­ta­rai ir po­li­to­lo­gai va­di­na ne­reikš­min­ga smulk­me­na.

Su dar­bo vi­zi­tu Vil­niu­je va­kar vie­šė­jo prieš še­šias die­nas pre­zi­den­to prie­sai­ką da­vęs nau­ja­sis Lat­vi­jos va­do­vas 49-erių R. Vė­jo­nis. Su Lie­tu­vos pre­zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­te sve­čias ap­ta­rė re­gio­no sau­gu­mo si­tua­ci­ją ir bend­ra­dar­bia­vi­mo stip­ri­ni­mą.

Kar­tu - stipresni

D. Gry­baus­kai­tės tei­gi­mu, Lie­tu­vą ir Lat­vi­ją sie­ja stip­rūs po­li­ti­niai, eko­no­mi­niai ir kul­tū­ri­niai ry­šiai. “E­sa­me to pa­ties re­gio­no da­lis, tu­ri­me daug bend­rų in­te­re­sų. Šian­dien su­si­du­ria­me su tais pa­čiais iš­šū­kiais mū­sų ša­lių sau­gu­mui. Esa­me stip­res­ni, kai vei­kia­me iš­vien. To­dėl ir to­liau glau­džiai bend­ra­dar­biau­si­me tiek sau­gu­mo ir gy­ny­bos, tiek eko­no­mi­kos ir ener­ge­ti­kos sri­ty­se“, - pa­žy­mė­jo ji.

Pre­zi­den­tė pri­mi­nė, kad abi ša­lys sėk­min­gai dir­ba ir kar­tu gi­na in­te­re­sus NA­TO ir Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES), bend­ro­mis jė­go­mis sie­kia di­des­nio sau­gu­mo Bal­ti­jos re­gio­nui, taip pat daug pri­si­de­da prie ak­ty­ves­nės ko­vos su vis stip­rė­jan­čia prieš­iš­ka, prieš Va­ka­rus nu­kreip­ta pro­pa­gan­da.

Pre­zi­den­tai ap­ta­rė ir dvi­ša­lį eko­no­mi­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą. Lat­vi­ja yra ket­vir­ta pa­gal di­du­mą Lie­tu­vos pre­ky­bos ir an­tra pa­gal di­du­mą eks­por­to par­tne­rė. D. Gry­baus­kai­tė at­krei­pė dė­me­sį į bend­rų ener­ge­ti­kos pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo svar­bą. Šiuo me­tu ku­ria­ma re­gio­ni­nė du­jų rin­ka, ku­ri veiks vi­so­se tri­jo­se Bal­ti­jos ša­ly­se. Tam rei­ka­lin­gas vi­sų Bal­ti­jos vals­ty­bių in­dė­lis. Su­si­ti­ki­me ap­tar­tas ir Bal­ti­jos ša­lių elek­tros tink­lų sinch­ro­ni­za­vi­mas su Eu­ro­pa.

Pre­zi­den­tai pa­tvir­ti­no, kad Bal­ti­jos ša­lys svars­to bend­rai pirk­ti oro gy­ny­bos sis­te­mas. R. Vė­jo­nis sa­kė, kad bend­ri ka­ri­niai pir­ki­mai su­ma­žin­tų įsi­gi­ji­mo iš­lai­das, ir už­si­mi­nė, kad prie bend­rų pir­ki­mų ga­lė­tų pri­si­dė­ti ir Len­ki­ja.

Na­tū­ra­li konkurencija

Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko, Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to (ERK) va­do­vo so­cial­de­mo­kra­to Ge­di­mi­no Kir­ki­lo tei­gi­mu, Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos san­ty­kiai - įvai­ria­pu­siai ir drau­giš­ki. “Bend­ra­dar­biau­ja­me po­li­ti­nė­je, eko­no­mi­nė­je, sau­gu­mo, ka­ri­nė­je sri­ty­se, vie­ni ki­tus pa­lai­ko­me ES”, - LŽ tvir­ti­no jis. Par­la­men­ta­ras ne­dra­ma­ti­za­vo fak­to, kad Lat­vi­ja jau be­veik 15 me­tų nė­ra ra­ti­fi­ka­vu­si su­tar­ties dėl jū­ros sie­nos. “Ne­ma­žai me­tų gy­ve­na­me su šia prob­le­ma, ta­čiau iš tie­sų ji yra ga­na smul­ki”, - sa­kė jis.

ERK va­do­vas taip pat ne­įž­vel­gė nie­ko blo­ga, kad pir­ma­jam vi­zi­tui R. Vė­jo­nis pa­si­rin­ko Es­ti­ją. Esą dip­lo­ma­ti­jo­je dau­giau dė­me­sio pa­pras­tai krei­pia­ma į tris pir­mą­sias ke­lio­nes. “Ma­tyt, taip bu­vo su­de­rin­tas gra­fi­kas”, - svars­tė Sei­mo na­rys. Jis vy­lė­si, kad R. Vė­jo­nis bus ak­ty­vus pre­zi­den­tas plė­to­jant Bal­ti­jos ša­lių ry­šius.

Dvi­ša­lių prob­le­mų, iš­sky­rus na­tū­ra­lią vals­ty­bių kon­ku­ren­ci­ją, tei­gė ne­ma­tan­tis ir Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to (URK) vi­ce­pir­mi­nin­kas kon­ser­va­to­rius Aud­ro­nius Ažu­ba­lis. “Lat­vi­ja mums yra ne ma­žes­nė stra­te­gi­nė par­tne­rė nei Len­ki­ja ar Es­ti­ja. Dė­ti ant svars­tyk­lių čia ti­krai ne­ga­li­ma”, - LŽ sa­kė jis. Po­li­ti­ko tei­gi­mu, la­bai svar­bu, kad drau­ge da­ly­vau­ja­me "Rail Bal­ti­cos" bei "Nord­Balt" pro­jek­tuo­se. A. Ažu­ba­lis įsi­ti­ki­nęs, kad jū­ros sie­nos ra­ti­fi­ka­vi­mo prob­le­ma yra dau­giau psi­cho­lo­gi­nė. “Tai ver­ti­nu kaip Lat­vi­jos po­li­ti­kų ne­ge­bė­ji­mą per­ženg­ti psi­cho­lo­gi­nių bar­je­rų, nes jo­kių ju­ri­di­nių prie­žas­čių nė­ra”, - pa­brė­žė URK vi­ce­pir­mi­nin­kas.

Pa­si­gen­da di­de­lių projektų

Sei­mo tarp­par­la­men­ti­nės gru­pės ry­šiams su Lat­vi­ja vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­tu­čio Ma­siu­lio tei­gi­mu, san­ty­kiai su Lat­vi­ja yra “kai­my­niš­kai pui­kūs”. “Per­mai­nų net ne­pa­gei­dau­čiau, te­rei­kia to­bu­lin­ti esa­mus ge­rus ry­šius. Mus sie­ja ne tik kai­my­nys­tė, bet ir bend­ros kal­bos šak­nys, kul­tū­ri­nės bei et­ni­nės iš­ta­kos. Kar­tu - bend­ros di­džiu­lės grės­mės”, - LŽ sa­kė K. Ma­siu­lis.

Po­li­ti­kas ti­ki­no, kad Sei­mas, svars­ty­da­mas vie­ną ar ki­tą su vi­daus prob­le­mo­mis su­si­ju­sį pro­jek­tą, vi­suo­met gal­vo­ja, kaip pri­im­tas spren­di­mas ga­lė­tų at­si­liep­ti Lat­vi­jai. Nau­jau­sias pa­vyz­dys - Sei­mo pa­stan­gos as­mens do­ku­men­tuo­se įtei­sin­ti ne­lie­tu­viš­kus raš­me­nis.

Po­li­to­lo­go Lau­ry­no Kas­čiū­no tei­gi­mu, per 25-erius at­kur­tos ne­prik­lau­so­my­bės me­tus su­bren­do Bal­ti­jos vie­ny­bės idė­ja, bu­vo su­kur­tos bend­ra­dar­bia­vi­mo ins­ti­tu­ci­jos. Ta­čiau per šį lai­ko­tar­pį ne­bu­vo įgy­ven­din­tas nė vie­nas di­de­lis re­gio­ni­nis inf­ras­truk­tū­ri­nis pro­jek­tas, ku­rį bū­tų ga­li­ma pa­teik­ti kaip bend­ro dar­bo pa­vyz­dį. “Čia yra es­mi­nė prob­le­ma”, - pa­žy­mė­jo po­li­to­lo­gas. Pa­sak jo, lat­viai ne­no­rė­jo įsi­pa­rei­go­ti dėl bend­ros at­omi­nės elek­tri­nės, pa­si­šo­vė sta­ty­ti re­gio­ni­nį su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą, nors ži­no­jo apie ana­lo­giš­kus Lie­tu­vos pla­nus. Da­bar tam, kad mū­sų ter­mi­na­las sėk­min­gai tap­tų svar­biu re­gio­ni­nės du­jų rin­kos da­ly­viu, truk­do Lat­vi­jos In­ču­kal­no du­jų sau­gyk­los pa­dė­tis. Kaip ži­no­ma, iki 2017 me­tų ji bus pri­klau­so­ma nuo “Gazp­rom”.

“Pri­si­min­ki­me tri­jų Bal­ti­jos ša­lių dek­la­ruo­tą ke­ti­ni­mą su­kur­ti ka­na­lą ru­sa­kal­biams. Vėl nie­ko. Jo ne­su­lau­kę es­tai pa­tys su­kū­rė ka­na­lą. Api­bend­ri­nant ga­li­ma teig­ti, kad ten, kur rei­kia bend­ro veiks­mo, in­ves­ti­ci­jų, lie­ka tuš­tu­ma”, - kal­bė­jo L. Kas­čiū­nas.

. . .

Ža­lių­jų atstovas

R.Vė­jo­nis gi­mė 1966 me­tų bir­že­lio 15 die­ną Ru­si­jos Psko­vo sri­ty­je lat­vio, ku­ris ten tar­na­vo so­vie­tų ar­mi­jo­je, ir ru­sės šei­mo­je. Lat­vi­jos uni­ver­si­te­to Bio­lo­gi­jos fa­kul­te­te jis įgi­jo bio­lo­gi­jos ma­gis­tro laips­nį, o stu­di­jų me­tais ku­rį lai­ką mo­ky­to­ja­vo Ma­duo­nos pir­mo­jo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, vė­liau bu­vo Skul­tės uos­to val­dy­bos na­rys. 2002 me­tų lap­kri­tį R.Vė­jo­nis bu­vo pa­skir­tas ap­lin­kos ap­sau­gos ir re­gio­nų plė­tros mi­nis­tru ir šias par­ei­gas ėjo iki 2011 me­tų spa­lio. Per­nai sau­sį jis ta­po Gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jos va­do­vu. Be gim­to­sios, R.Vė­jo­nis ge­rai mo­ka ru­sų ir ang­lų kal­bas. Jis yra ve­dęs, tu­ri du vai­kus, o sa­vo „Fa­ce­book“ pus­la­py­je prie žo­džio „ti­kė­ji­mas“ nu­ro­do esąs „pa­go­nis“. Kan­di­da­tu į pre­zi­den­tus R. Vė­jo­nį iš­kė­lė Lat­vi­jos val­dan­čio­ji cen­tro de­ši­nės Ža­lių­jų ir vals­tie­čių są­jun­ga. Tai pir­ma­sis ES vals­ty­bės va­do­vas iš Ža­lių­jų par­ti­jos. R.Vė­jo­nis pre­zi­den­to pos­te pa­kei­tė And­rį Bėr­zi­nį, ku­ris šias par­ei­gas ėjo nuo 2011-ųjų. Pre­zi­den­tu R.Vė­jo­nis par­la­men­te bu­vo iš­rink­tas bir­že­lio 3 die­ną, pri­sie­kė - lie­pos 8 die­ną.