Kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus švenčia 90-metį
Ket­vir­ta­die­nį 90 me­tų su­ei­na dvi ka­den­ci­jas Lie­tu­vos pre­zi­den­to par­ei­gas ėju­siam Val­dui Adam­kui.

Šia pro­ga V. Adam­kų pa­svei­kins prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. Šeš­ta­die­nį pre­zi­den­to pa­svei­kin­ti į Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Di­džią­ją sa­lę rink­sis apie 700 iš­ki­liau­sių Lie­tu­vos žmo­nių ir ge­riau­sių pre­zi­den­to bi­čiu­lių, pra­ne­šė uni­ver­si­te­tas.

V. Adam­kus gi­mė 1926 me­tais Kau­ne, vė­liau mies­te lan­kė mo­kyk­lą, ka­ro me­tais da­ly­va­vo re­zis­ten­ci­nė­je veik­lo­je. 1944-ųjų lie­pą bū­da­mas aš­tuo­nio­li­kos jis su tė­vais pa­si­trau­kė į Vo­kie­ti­ją, kur bai­gė lie­tu­vių gim­na­zi­ją, įsto­jo į Miun­che­no uni­ver­si­te­tą, Gam­tos fa­kul­te­tą. 1949 me­tais V. Adam­kus su šei­ma emig­ra­vo į Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas, ten 1960-ai­siais bai­gė Ili­no­jaus Tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­tą, įgi­jo sta­ty­bų in­ži­nie­riaus spe­cia­ly­bę.

Emig­ra­ci­jo­je V. Adam­kus ėjo aukš­tas par­ei­gas JAV fe­de­ra­li­nė­je Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ro­je ir ak­ty­viai da­ly­va­vo lie­tu­vių iš­ei­vi­jos veik­lo­je, va­do­va­vo vi­suo­me­ni­nei or­ga­ni­za­ci­jai „San­ta­ra-Švie­sa“.

Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę, per pir­muo­sius pre­zi­den­to rin­ki­mus V. Adam­kus bu­vo Sta­sio Lo­zo­rai­čio rin­ki­mų kam­pa­ni­jos va­do­vas. Šiuos rin­ki­mus S. Lo­zo­rai­tis pra­lai­mė­jo bu­vu­siam Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos va­do­vui Al­gir­dui Bra­zaus­kui.

V.Adam­kus: įsi­min­ti­niau­sia gy­ve­ni­me bu­vo ži­nia apie at­gau­tą nepriklausomybę

V. Adam­kus sa­ko, kad įsi­min­ti­niau­sia gy­ve­ni­mo aki­mir­ka bu­vo Či­ka­go­je su­lauk­ta ži­nia apie at­gau­tą Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę.

„Ne­ga­liu ne­išs­kir­ti to lai­min­go mo­men­to, kai po 27 me­tų sap­nų ir rū­pes­čių, ke­lian­tis ir gu­lant su min­ti­mi apie Lie­tu­vą, ir tvir­to ti­kė­ji­mo, kad vis tiek iš­trūk­si­me iš So­vie­tų Są­jun­gos oku­pa­ci­jos, ku­ri mus iš­try­nė iš Eu­ro­pos že­mė­la­pių, su­ži­no­jau, kad ga­liau­siai tai pa­vy­ko. Ne­bu­vau Lie­tu­vo­je tuo me­tu, kai bu­vo pa­skelb­ta jos ne­prik­lau­so­my­bė, bet kon­tak­tai nuo­lat bu­vo su Lie­tu­va ir, pra­ėjus maž­daug pen­kioms mi­nu­tėms po Sei­me pri­im­to nu­ta­ri­mo, Či­ka­go­je su­ži­no­jo­me, kad tai įvy­ko. Aš at­vi­rai pa­sa­ky­siu, ne­si­gė­dy­da­mas, kad aša­ros bė­go iš akių“, – ket­vir­ta­die­nį par­ody­ta­me in­ter­viu LRT te­le­vi­zi­jai sa­kė pre­zi­den­tas.

„Ti­kriau­siai šis mo­men­tas įsi­mi­nė la­biau nei bet kas ki­tas“, – kal­bė­jo V.Adam­kus.

Po 27 me­tų gy­ve­ni­mo iš­ei­vi­jo­je į Lie­tu­vą grį­žęs V.Adam­kus sa­ko tuo­met pa­ty­ręs, kad oku­pa­ci­ja lie­tu­vių są­mo­nė­je pa­li­ko gi­lią žy­mę, dau­ge­lis Vil­niu­je su­tik­tų tau­tie­čių at­ro­dė pri­slėg­ti, ne­pa­ke­lian­tys akių nuo žemės

„Tai man pa­li­ko sle­gian­tį įspū­dį. Pa­ju­tau, kas yra pri­slėg­tas žmo­gus, ką reiš­kia bai­mė ir oku­pa­ci­ja“, – sa­kė pre­zi­den­tas.

Pa­sak jo, su­nkiau­sia jo va­do­va­vi­mo vals­ty­bei me­tu bu­vo ko­va su or­ga­ni­zuo­tu nu­si­kals­ta­mu­mu, nes tuo­met siau­tu­sios gau­jos „or­ga­ni­zuo­tai bau­gin­da­vo lie­tu­vius, ir tai kė­lė ne­sau­gu­mo, bai­mės jaus­mą Lie­tu­vo­je“. Šiuo me­tu jį liū­di­na so­cia­li­nės Lie­tu­vos prob­le­mos, ypač tai, jog ša­ly­je su­dė­tin­ga iš­gy­ven­ti vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms.

Jis džiau­gia­si, jog Sei­mas at­si­nau­ji­na – į par­la­men­tą iš­rink­ta daug nau­jų vei­dų, ta­čiau pa­si­gen­da „pir­mi­nių prob­le­mų“ svars­ty­mo.

„Gir­džiu ir dis­ku­si­jų, ku­rio­se mi­ni­mi pir­mi­niai, aukš­čiau­si nau­jos vy­riau­sy­bės už­da­vi­niai – rū­pi­na­ma­si al­ko­ho­lio kai­no­mis, o ne so­cia­li­nių rei­ka­lų spren­di­mu, žmo­nių ge­ro­vės ly­gio pa­kė­li­mu. Tu­ri­me su­si­dės­ty­ti tiks­lus taip, kad ga­lė­tu­me ženg­ti į prie­kį ir kad kiek­vie­nas Lie­tu­vos žmo­gus ga­lė­tų pa­jus­ti, kad jo gy­ve­ni­mo ge­ro­vės ly­gis yra pa­ki­lęs. Sva­jo­ju, kad nau­jo­ji vy­riau­sy­bė pers­vars­ty­tų pir­mi­nių prob­le­mų klau­si­mus“, – kal­bė­jo bu­vęs ša­lies va­do­vas.

V. Adam­kus pre­zi­den­to par­ei­gas ėjo 1998–2003 ir 2004–2009 me­tais. Pir­mo­sios ka­den­ci­jos me­tu Lie­tu­va už­bai­gė de­ry­bas dėl na­rys­tės ES ir bu­vo pa­kvies­ta pri­si­dė­ti prie NA­TO.

Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tais nesidžiaugia

Anot V. Adam­kaus, Lie­tu­va dar ne­iš­nau­do­ja vi­sų de­mo­kra­ti­jos pri­va­lu­mų.

„Dar tur­būt rei­kės pa­lauk­ti ne vie­nus me­tus ir ne vie­nus rin­ki­mus, kad ga­lė­si­me pa­sa­ky­ti, jog mes pui­kiai su­pran­ta­me de­mo­kra­ti­jos mums su­da­ro­mas są­ly­gas, kad mū­sų po­li­ti­nis gy­ve­ni­mas yra jau pe­rė­męs Va­ka­rų kul­tū­ros idė­jas ir tvar­ky­mą­si. Tas ke­lias gal­būt ne­bus per daug il­gas, kol mes ga­lė­si­me pa­si­džiaug­ti. Aš at­vi­rai pa­sa­kius ne­si­džiau­giu re­zul­ta­tais“, – ket­vir­ta­die­nį trans­liuo­ta­me in­ter­viu LRT ra­di­jui sa­kė V.Adam­kus.

„Aš tur­būt sa­vo gy­ve­ni­me to dar ne­pa­ma­ty­siu“, – pa­klaus­tas, kiek ga­li už­truk­ti lie­tu­vių ta­pi­mas ti­krais va­ka­rie­čiais, sa­kė V.Adam­kus.

Iš kar­to po Sei­mo rin­ki­mų an­tro­jo tu­ro V.Adam­kus sa­kė, kad nau­ji vei­dai par­la­men­te ir Vy­riau­sy­bė­je yra tei­gia­mas da­ly­kas. Jis taip pat tei­gė, kad jį džiu­gi­na jau­nų žmo­nių at­ėji­mas į val­džią.

Di­džiau­sią frak­ci­ją nau­ja­ja­me par­la­men­te tu­rės Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga. Ji per spa­lį vy­ku­sius Sei­mo rin­ki­mus už­si­ti­kri­no 56 man­da­tus iš 141. Kon­ser­va­to­riai lai­mė­jo 31 man­da­tą, so­cial­de­mo­kra­tai – 17, Li­be­ra­lų są­jū­dis – 14, po aš­tuo­nis – Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja-Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­ga bei par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“. Du man­da­tus lai­mė­jo Dar­bo par­ti­ja, po vie­ną – Lie­tu­vos ža­lių­jų par­ti­ja, Cen­tro par­ti­ja bei par­ti­ja „Lie­tu­vos są­ra­šas“. Du man­da­tus ga­vo sa­ve iš­si­kė­lę kan­di­da­tai.