K. Navickas žada skatinti atliekų rūšiavimą
Nau­ja­sis ap­lin­kos mi­nis­tras Kęs­tu­tis Na­vic­kas ža­da ska­tin­ti ko­mu­na­li­nių at­lie­kų rū­šia­vi­mą – no­ri­ma įti­kin­ti gy­ven­to­jus, jog tai ga­li su­ma­žin­ti jų tvar­ky­mo mo­kes­čius.

In­ter­viu BNS K.Na­vic­kas sa­ko, kad bus ska­ti­na­mas ne tik po­pie­riaus, plas­ti­ko ir stik­lo rū­šia­vi­mas, bet ir ki­toks mais­to at­lie­kų tvar­ky­mas – jis no­rė­tų, kad dar ge­ri pro­duk­tai bū­tų ati­duo­da­mi Mais­to ban­kui ar­ba tie­sio­giai skurs­tan­tiems žmo­nėms, o ne­val­go­mos at­lie­kos bū­tų tvar­ko­mos ge­riau.

Be to, K.Na­vic­kas ke­ti­na per­žiū­rė­ti, ar il­guo­ju lai­ko­tar­piu už­teks ener­ge­ti­nę ver­tę tu­rin­čių at­lie­kų dviem nau­joms jų de­gi­ni­mo jė­gai­nėms – Vil­niu­je ir Kau­ne. Ki­tų me­tų pra­džio­je tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, kaip bus pert­var­ko­mos urė­di­jos.

– Vie­na pa­grin­di­nių Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ku­ruo­ja­mų sri­čių yra at­lie­kų tvar­ky­mas. Ko­kie po­ky­čiai lau­kia šios sis­te­mos?

– Šis sek­to­rius lie­čia kiek­vie­ną žmo­gų. Kas tiks­liai yra su­pla­nuo­ta, aš da­bar įvar­din­ti ne­ga­liu, bet da­bar jau aiš­kiai ma­to­me silp­ną­sias vie­tas. Kai ku­rias ga­liu įvar­din­ti, o kai ku­rių – ne. Vie­na jų yra at­lie­kų tvar­ky­mo sek­to­riaus kon­tro­lė. Su­kon­tro­liuo­ti sek­to­rių yra ne­pap­ras­tai su­dė­tin­ga, tu­riu ome­ny­je, kiek yra at­lie­kų tvar­ky­to­jų, rin­kė­jų. Mes ties šia prob­le­ma dir­ba­me, kaip tai op­ti­mi­zuo­ti, kaip su­tvar­ky­ti taip, kad tie, ku­riems pri­va­lu su­tvar­ky­ti at­lie­kas, jas ir su­tvar­ky­tų.

Ki­tas da­ly­kas – nuo ki­tų me­tų rei­kia baig­ti dieg­ti bio­lo­giš­kai skai­džių ar­ba mais­to at­lie­kų su­tvar­ky­mą, ir mes šia kryp­ti­mi dir­ba­me. Gal­vo­ja­me apie tei­sės ak­tus ir reg­la­men­to įran­kius, jog mais­to pro­duk­tai, ku­rių ga­lio­ji­mo lai­kas dar ne­si­bai­gė, ne­tap­tų at­lie­ko­mis ir pa­siek­tų Mais­to ban­ką ar vargs­tan­čius žmo­nes. Aš čia ne­ga­liu dar įvar­din­ti spren­di­mų, bet ga­liu įvar­din­ti kryp­tį. Dar vie­nas da­ly­kas yra su­si­jęs su mais­to ga­my­bos at­lie­ko­mis – lu­pe­nos, ne­val­go­mos da­lys. Čia esa­me įsi­pa­rei­go­ję Eu­ro­pos Są­jun­gai ir tu­ri­me šias at­lie­kas rū­šiuo­ti.

Dar gal­vo­ja­me ir ieš­ko­me spren­di­mo, kaip žmo­nėms pa­da­ry­ti pa­to­gią at­lie­kų rū­šia­vi­mo sis­te­mą, o an­tras žings­nis, kaip ją pa­da­ry­ti eko­no­miš­kai nau­din­gą. Šio­je vie­to­je kal­ba­me apie stik­lo, po­pie­riaus ir plas­ti­ko rū­šia­vi­mo sis­te­mą. Ki­tų me­tų va­sa­rį tur­būt ma­ty­si­me pa­siū­ly­mus šio­je sri­ty­je.

– Kaip kon­kre­čiai jūs ke­ti­na­te ska­tin­ti at­lie­kų rū­šia­vi­mą?

– Jei­gu mes bū­tu­me so­li­da­rūs kaip vi­suo­me­nė, ta­da ga­lė­tu­me pa­pras­tai pa­da­ry­ti – mo­kes­tis už ne­rū­šiuo­tas at­lie­kas tu­rė­tų bū­ti di­des­nis ir taip bū­tų ska­ti­na­mas rū­šia­vi­mas. Ką mes gal­vo­tu­me da­ry­ti, tai rei­kė­tų pra­dė­ti kal­bė­tis su ak­ty­vio­mis na­mų bend­ri­jo­mis, ku­rios yra su­si­vie­ni­ju­sios ir vei­kia kaip nor­ma­li sa­vi­val­da, kad sąs­kai­to­se ma­ty­tų­si at­lie­kų rū­šia­vi­mo įta­ka ko­mu­na­li­nių at­lie­kų iš­ve­ži­mo kai­nai. To­kia sąs­kai­ta at­lik­tų mo­kes­ti­nę ir švie­čia­mą­ją funk­ci­ją. Tai il­ga­lai­kis pro­ce­sas, bet be jo mes nie­kur ne­nuei­si­me. Po­kal­biai su gy­ven­to­jais ir bend­ri­jo­mis yra il­ga­lai­kis dar­bas, bet mes to ne­ga­li­me iš­veng­ti.

Ki­ta glu­mi­nan­ti in­for­ma­ci­ja yra tai, jog me­cha­ni­nio-bio­lo­gi­nio ap­do­ro­ji­mo (MBA – BNS) įren­gi­niai yra pa­kan­ka­mai efek­ty­vūs, rū­šiuo­jant at­lie­kas, to­dėl jų rū­šiuo­ti vi­sai ne­rei­kia. Tai yra ne­tie­sa. Tie rū­šia­vi­mo įren­gi­niai nė­ra to­kie efek­ty­vūs, kaip rū­šiuo­jan­tis gy­ven­to­jas. Ki­tas da­ly­kas – rū­šia­vi­me yra užs­ta­to sis­te­ma, nes ji yra efek­ty­viau­sia – sis­te­ma eko­no­miš­kai ska­ti­na gy­ven­to­jus, nes grą­ža gau­na­ma iš­kart. Pra­dė­jo­me kal­bė­tis su užs­ta­to sis­te­mos ad­mi­nis­tra­to­riu­mi – jie yra lin­kę apie tai kal­bė­tis, kad pra­plės­tu­me pa­kuo­čių, ga­lin­čių da­ly­vau­ti užs­ta­to sis­te­mo­je, spek­trą.

– Ar Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ke­ti­na iš nau­jo per­žiū­rė­ti Vy­riau­sy­bės šių me­tų pa­va­sa­rį pri­im­tą nau­ją at­lie­kų tvar­ky­mo rink­lia­vos aps­kai­čia­vi­mo pri­nci­pą, pa­gal ku­rį tu­ri bū­ti mo­ka­ma už iš­vež­tą at­lie­kų kie­kį?

– Kol kas mes ne­ke­ti­na­me keis­ti rink­lia­vos pri­nci­po. Žiū­rė­si­me, kaip tai vei­kia, ir jei­gu tai ne­veiks, ta­da žiū­rė­si­me, ką da­ry­ti. Vie­nas da­ly­kas, ku­rio ne­iš­veng­si­me, yra inf­ras­truk­tū­ros mo­kes­tis už są­var­ty­nus, su­rin­ki­mo sis­te­mas ir MBA, o ki­ta rink­lia­vos da­lis, aiš­ku, tu­ri bū­ti už kie­kį. Pa­gal būs­to plo­tą skai­čiuo­ti nė­ra so­cia­liai tei­sin­ga – vie­nas žmo­gus ga­li gy­ven­ti di­de­lia­me bu­te. Vis dėl­to net skai­čiuo­jant pa­gal kie­kį, dau­gia­bu­čių bend­ri­jo­je tu bū­si so­li­da­rus, nes kie­kis pa­si­da­lins per vi­sus bu­tus.

– Jūs už­si­mi­nė­te, kad MBA įren­gi­niai yra ne­efek­ty­vūs, ko­kia jū­sų nuo­mo­nė apie to­kių įren­gi­nių sis­te­mą Lie­tu­vo­je?

– Čia yra kla­si­ki­nis mū­sų vals­ty­bės val­dy­mo pa­da­ri­nys, kai yra iš­ke­lia­mas tiks­las, kad rei­kia įsi­sa­vin­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos par­amą, o ne ieš­ko­ti il­ga­lai­kių re­zul­ta­tų. Bu­vo ti­kė­ji­mas, kad at­lie­kų rū­šia­vi­me MBA įren­gi­niai vis­ką iš­gel­bės. Šian­dien ma­to­me, kad MBA rū­šia­vi­mo efek­ty­vu­mas nė­ra pa­kan­ka­mas.

MBA įren­gi­niuo­se iš­rū­šiuo­tų at­lie­kų ko­ky­bė yra pra­stes­nė nei gy­ven­to­jų iš­rū­šiuo­tų at­lie­kų. Įren­gi­niai gal ir tu­rė­tų sa­vo pra­smę, bet jų tu­rė­tų bū­ti ma­žiau. Mes gal­vo­ja­me, ar rei­kės grįž­ti prie šio klau­si­mo. Įsi­pa­rei­go­ji­mas fi­nan­si­nis Eu­ro­pos Są­jun­gai yra pen­ke­ri me­tai, tad po to lai­ko­tar­pio ga­li bū­ti žiū­ri­ma, ar ne­rei­kės už­da­ry­ti kai ku­riuos MBA įren­gi­nius. Šie įren­gi­niai vie­naip ar ki­taip tu­rės kon­cen­truo­tis prie de­gi­ni­mo įren­gi­nių. MBA įren­gi­niai bus pra­smin­gi, kol mes bū­si­me ma­žiau są­mo­nin­gi dėl at­lie­kų tvar­ky­mo na­muo­se.

– Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je vys­to­mi du at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nių pro­jek­tai – Vil­niu­je ir Kau­ne, ta­čiau yra nuo­mo­nių, jog dvie­jų pro­jek­tų Lie­tu­vai per daug.

– Ob­jek­ty­viai žiū­rint, abu pro­jek­tai yra pa­na­šiai pa­sis­tū­mė­ję. At­lie­kų de­gi­ni­mo ne­pa­vyks iš­veng­ti, nes yra ne­per­dir­ba­mų at­lie­kų, ku­rias ga­li­ma tik de­gin­ti, o da­bar­ti­nės „For­tum“ jė­gai­nės Klai­pė­do­je pa­jė­gu­mų mums ne­už­teks. Klau­si­mai ir abe­jo­nės ky­la, ar vis dėl­to mums rei­kia dvie­jų nau­jų jė­gai­nių.

Pa­grin­di­niai nuo­gas­ta­vi­mai, jei­gu mes pa­sis­ta­to­me su­pla­nuo­tus de­gi­ni­mo pa­jė­gu­mus, ar ne­at­si­tiks, jog at­lie­kas pra­dė­si­me im­por­tuo­ti, kaip yra da­ro­ma Va­ka­rų Eu­ro­po­je ar­ba to­je pa­čio­je Es­ti­jo­je. Ši­to man vi­siš­kai ne­si­no­ri. Mes tu­ri­me su­sit­var­ky­ti sa­vo at­lie­kas, bet jo­kiu bū­du ne­ga­li­me at­lie­kų im­por­tuo­ti – ne­su­kur­ti įsi­ve­ža­mų at­lie­kų pre­ce­den­to, ne­svar­bu, kad jos tu­ri ener­ge­ti­nę ver­tę.

Klau­si­mas, ar il­guo­ju lai­ko­tar­piu nu­ma­ty­ti pa­jė­gu­mai bus rei­ka­lin­gi, at­siž­vel­giant, kad ar­tė­ja žie­di­nės eko­no­mi­kos tiks­lai ir mū­sų vi­suo­me­nė taps są­mo­nin­ges­nė bei ge­riau rū­šiuos at­lie­kas. Spren­di­mą tu­ri pri­im­ti Vy­riau­sy­bė ir aš ti­kiuo­si, kad ar­ti­miau­siu me­tu tas klau­si­mas bus de­da­mas ant sta­lo. Da­ro­me ana­li­zę ir ruo­šia­me ar­gu­men­tus Vy­riau­sy­bei.

– Vie­na svar­biau­sių Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­jos (EB­PO), į ku­rią no­ri įsto­ri Lie­tu­va, re­ko­men­da­ci­jų – urė­di­jų ma­ži­ni­mas. Ko­kios per­mai­nos lau­kia miš­kot­var­kos sek­to­riaus?

– Mes da­bar ren­gia­me pa­siū­ly­mą, kaip tu­rė­tų bū­ti. Aš ti­kiuo­si, kad po Nau­jų­jų me­tų tu­rė­si­me pa­siū­ly­mus ir pra­dė­si­me kon­sul­ta­ci­jas bei pa­skelb­si­me vis­ką vie­šai. Kai bus po­li­ti­nis su­ta­ri­mas, mes pra­dė­si­me svars­ty­ti, koks tu­rė­tų bū­ti urė­di­jų skai­čius. Aš ti­kiuo­si, kad pa­siū­ly­mas ga­li bū­ti sau­sio mė­ne­sį.

Kur yra dė­me­sys – miš­ki­nin­kai tu­ri bū­ti miš­ke, o ne ka­bi­ne­tuo­se. Tu­ri bū­ti aiš­kes­nė skir­tis tarp ko­mer­ci­nės miš­ko veik­los ir ap­lin­ko­sau­gi­nės ver­tės kū­ri­mo, nes da­bar dvi funk­ci­jos yra per­pin­tos. Kar­tais miš­ki­nin­kai yra be rei­ka­lo spau­džia­mi, kad dir­ba be pel­nų, nors pa­mirš­ta­ma, kad tu­ri bū­ti už­ti­kri­na­ma prieš­gais­ri­nė sau­ga, ke­liai, re­krea­ci­nė veik­la ir ap­lin­kos prie­žiū­ra. Šie da­ly­kai yra svar­būs miš­ko ir gam­tos ko­ky­bei.

– Ar jūs pri­ta­ria­te ska­lū­nų pa­ieš­kai ir ga­vy­bai Lie­tu­vo­je?

– Jei­gu mes su­sit­var­ko­me reg­la­men­ta­vi­mą, o pa­na­šu, kad mes esa­me jį su­tvar­kę, tai ska­lū­nams nė­ra jo­kių klū­čių. Kur bu­vo kliū­tis anks­čiau? Ne­bu­vo ap­tar­ta, kas at­sa­kys, esant ava­ri­jai, kur bus de­da­mas tech­no­lo­gi­nis van­duo, kas aps­kri­tai val­dys tuos iš­tek­lius. Mes pa­si­da­vė­me eu­fo­ri­jai ir už­de­gė­me ža­lią švie­są, bet nie­ka­da ne­pa­gal­vo­jo­me apie ga­li­mus pa­da­ri­nius. Kol ne­bu­vo sau­gik­lių, in­ves­tuo­to­jas ėjo su sa­vo ri­zi­ka. Kai Sei­mas su­dė­jo sau­gik­lius, kad tech­no­lo­gi­nis van­duo tu­ri bū­ti su­tvar­ky­tas, ava­ri­jos at­ve­ju bu­vo nu­sta­ty­tos at­sa­ko­my­bės, tai pro­jek­tas su­sto­jo. Ar su nau­jo­mis są­ly­go­mis at­si­ras in­ves­tuo­to­jas, aš ne­ži­nau, bet bū­tų ne­tei­sin­ga su­ma­žin­ti ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vi­mus, ti­kin­tis, kad kaž­ką ten ra­si­me.

– Ko­kių per­mai­nų ga­li­ma ti­kė­tis dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jos sri­ty­je?

– Mes no­ri­me da­ry­ti ir da­ry­si­me ne­del­siant bend­rą vi­sos re­no­va­ci­jos prog­ra­mos au­di­tą – nuo prog­ra­mos val­dy­mo iki fi­nan­si­nių srau­tų su­val­dy­mo. Be­veik vis­ką iš Spe­cia­lio­sios kli­ma­to kai­tos prog­ra­mos ati­duo­da­me re­no­va­vi­mui ir vals­ty­bės fi­nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai yra per di­de­li, pa­ly­gin­ti su vals­ty­bės fi­nan­si­nė­mis ga­li­my­bės. Aš ma­tau, kad yra pa­kan­ka­mai il­gas pro­ce­sas, kol pro­jek­tai pra­si­de­da, yra gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mas, ir jis bū­na pa­grįs­tas, – dėl ko­ky­bės ar ne­tin­ka­mo bend­ra­vi­mo su gy­ven­to­jais. Man no­ri­si to vien­ti­so au­di­to – ar mes il­guo­ju lai­ko­tar­piu su­val­dy­si­me fi­nan­si­nius srau­tus ir ar mū­sų kon­tro­lės sis­te­ma yra efek­ty­vi. Kai gau­si­me šių sri­čių vaiz­dą, tai la­bai no­rė­čiau pri­im­ti spren­di­mus, kad re­no­va­ci­jos apim­tis ne­ma­žė­tų, bet įgy­ven­di­ni­mo pro­ce­sas tap­tų efek­ty­ves­nis.

– Prieš Sei­mo rin­ki­mus daug kal­bė­ta, jog Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją no­ri­ma per­kel­ti į Kau­ną. Ar da­bar yra to­kių pla­nų?

– Kol kas tai ne­svars­to­ma. Aš net fi­ziš­kai ne­tu­riu apie tai ga­li­my­bės pa­gal­vo­ti. Rei­kė­tų kanc­le­rio pa­klaus­ti, nes jam bu­vo duo­ta už­duo­tis pa­nag­ri­nė­ti šį klau­si­mą. Kol kas ru­ti­na yra to­kia, kad tas klau­si­mas nė­ra svars­to­mas.