K. Michailovui palikta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas pir­ma­die­nį pa­li­ko ga­lio­ti lais­vės at­ėmi­mo iki gy­vos gal­vos baus­mę Me­di­nin­kų by­lo­je nu­teis­tam bu­vu­siam omo­ni­nin­kui Kons­tan­ti­nui Mi­chai­lo­vui. Teis­mas taip pat jo veiks­mus perk­va­li­fi­ka­vo į nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui. Perk­va­li­fi­ka­vi­mo pra­šė pro­ku­ra­tū­ra.

Perk­va­li­fi­ka­vi­mo pra­šė pro­ku­ra­tū­ra.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra sa­vo ape­lia­ci­niu skun­du pra­šė nu­teis­to­jo K.Mi­chai­lo­vo vei­ką iš nu­žu­dy­mo perk­va­li­fi­kuo­ti į nu­si­kal­ti­mą žmo­niš­ku­mui – nu­žu­dy­mą, įvyk­dy­tą re­miant už­sie­nio vals­ty­bės ir už­sie­nio vals­ty­bės or­ga­ni­za­ci­jų po­li­ti­ką, sis­te­min­gai ir stam­biu mas­tu už­pul­di­nė­jant, žu­dant, ža­lo­jant ci­vi­lius gy­ven­to­jus.

„Nu­teis­ta­sis bu­vo tarp as­me­nų, at­li­ku­sių smur­to veiks­mus prieš aš­tuo­nis par­ei­gū­nus“, – sa­kė tei­sė­jas Aloy­zas Kruo­pys.

Jis taip pat pa­skel­bė, kad K.Mi­chai­lo­vo ir jo ad­vo­ka­tų skun­dai at­me­ta­mi.

„Nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo me­tu ne­bu­vo nu­ma­ty­ta at­sa­ko­my­bė už nu­si­kal­ti­mą žmo­niš­ku­mui, ta­čiau Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 100 straips­nis tu­ri grįž­ta­mą­ją ga­lią, nes iki jo įsi­ga­lio­ji­mo nu­si­kal­ti­mai žmo­niš­ku­mui, pa­da­ry­ti prieš ci­vi­lius gy­ven­to­jus, tarp­tau­ti­nė­je tei­sė­je bu­vo aiš­kiai apib­rėž­ti, įtvir­tin­ti 1945-ųjų Niurn­ber­go tri­bu­no­lo sta­tu­te. K.Mi­chai­lo­vas ga­lė­jo nu­ma­ty­ti, kad ga­li bū­ti bau­džia­mas už nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui“, – sa­kė tei­sė­jas.

Kal­bė­da­mas apie K.Mi­chai­lo­vo veiks­mų perk­va­li­fi­ka­vi­mą jis taip pat pa­mi­nė­jo, kad pa­gal tarp­tau­ti­nę tei­sę, ci­vi­lių gy­ven­to­jų nu­žu­dy­mas pri­ski­ria­mas prie ne­žmo­niš­ku­mų vei­kų, nu­žu­dy­ti par­ei­gū­nai lai­ky­ti­ni ci­vi­liais gy­ven­to­jais tarp­tau­ti­nės tei­sės pra­sme, nes jie ne­pa­te­ko į ka­ri­nes pa­jė­gas.

Tei­sė­jas taip pat pa­mi­nė­jo, kad Me­di­nin­kų žu­dy­nės bu­vo da­lis So­vie­tų są­jun­gos tuo me­tu vyk­dy­tos po­li­ti­kos. Į mui­ti­nin­kus ir po­li­ci­nin­kus šau­dy­ta tai­kant jiems į gal­vas, gy­vy­biš­kai pa­vo­jin­gą vie­tą, sie­kiant ty­čia juos nu­žu­dy­ti.

„Nu­si­kal­ti­mas bu­vo iš anks­to su­pla­nuo­tas, jam kruopš­čiai ruo­šta­si“, – sa­kė tei­sė­jas.

Jis tei­gė, kad skir­ta baus­mė yra adek­va­ti ir tei­sin­ga įvyk­dy­tam nu­si­kal­ti­mui.

Po Ape­lia­ci­nio teis­mo spren­di­mo nuo­spren­dis įsi­tei­sė­jo.

„Aš su­pra­tau, kad baus­mė perk­va­li­fi­kuo­ta, bet teis­mas ne­nu­ro­dė, ko­kiais duo­me­ni­mis įro­dy­ta ma­no kal­tė. (...) Aš ne­sup­ra­tau teis­mo po­zi­ci­jos“,– sa­kė K.Mi­chai­lo­vas, tei­sė­jo pa­klaus­tas, ar su­pra­to nuo­spren­dį.

Lat­vi­jos pi­lie­tį K.Mi­chai­lo­vą 2007 me­tų lap­kri­čio 28 die­ną su­lai­kė Lat­vi­jos tei­sė­sau­ga, rem­da­ma­si Lie­tu­vos iš­duo­tu Eu­ro­pos areš­to or­de­riu. Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je jis lai­ko­mas nuo 2008-ųjų sau­sio. Vė­liau pa­aiš­kė­jo, kad tei­sia­ma­sis yra įgi­jęs ir Ru­si­jos pi­lie­ty­bę.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas nuo­spren­džiu nu­sta­tė, kad K.Mi­chai­lo­vas, dirb­da­mas So­vie­tų są­jun­gos Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos vi­daus ka­riuo­me­nės ypa­tin­go­sios pa­skir­ties mi­li­ci­jos bū­rio (OMON) mi­li­ci­nin­ku, veik­da­mas šio bū­rio va­do Čes­la­vo Mly­ni­ko su­bur­to­je or­ga­ni­zuo­to­je gru­pė­je, kar­tu su to pa­ties bū­rio mi­li­ci­nin­kais And­re­ju­mi Lak­tio­no­vu ir Alek­sand­ru Ry­žo­vu, ty­čia nu­žu­dė tar­ny­bos par­ei­gas vyk­džiu­sius Lie­tu­vos mui­ti­nės ir po­li­ci­jos par­ei­gū­nus An­ta­ną Mus­tei­kį, Sta­nis­la­vą Or­la­vi­čių, Ri­čar­dą Ra­ba­vi­čių, Al­gir­dą Kaz­laus­ką, Juo­zą Ja­no­nį, Al­gi­man­tą Juo­za­ką ir Min­dau­gą Ba­la­va­ką bei pa­si­kė­si­no nu­žu­dy­ti To­mą Šer­ną.

Vals­ty­bės kal­tin­to­jas Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras Sau­lius Ver­sec­kas sa­ko, kad Ape­lia­ci­nio nuo­spren­dis, ku­riuo bu­vu­sio omo­ni­nin­ko Kons­tan­ti­no Mi­chai­lo­vo veiks­mai iš nu­žu­dy­mo perk­va­li­fi­kuo­ti į nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui, yra svar­bus ir tuo, kad teis­mas kons­ta­ta­vo, kad nu­si­kal­ti­mas įvyk­dy­tas po­li­ti­niais mo­ty­vais.

„Teis­mas pa­ten­ki­no pro­ku­ra­tū­ros skun­dą ir perk­va­li­fi­ka­vo nu­teis­to­jo K.Mi­chai­lo­vo vei­ką iš 129 straips­nio, ku­ris bu­vo kva­li­fi­kuo­tas kaip nu­žu­dy­mas, į 100-ąjį straips­nį, kaip nu­si­kal­ti­mą žmo­niš­ku­mui. Tai aiš­ku duo­da pa­grin­di­nį da­ly­ką – bu­vo pri­pa­žin­ta, kad ši vei­ka pa­da­ry­ta bu­vo po­li­ti­nais mo­ty­vais, o bū­tent vyk­dant TSRS ofi­cia­lią po­li­ti­ką už­pul­di­nė­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jus ir juos žu­dy­ti“,– sa­kė pro­ku­ro­ras.

Jis ma­no, kad Ape­lia­ci­nio teis­mo nuo­spren­dis tu­rės reikš­mės ki­toms, šiuo me­tu dar nag­ri­nė­ja­moms by­loms, su­si­ju­sioms su to me­tu įvy­kiais. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas nag­ri­nė­ja Sau­sio 13-osios by­lą, taip pat nag­ri­nė­ja­ma ki­tų omo­ni­nin­kų, K.Mi­chai­lo­vo bend­ri­nin­kų by­la dėl žu­dy­nių Me­di­nin­kuo­se.

Pro­ku­ro­ras sa­ko, kad teis­mas pri­pa­ži­no, kad Me­di­nin­kų žu­dy­nės ne­bu­vo at­si­tik­ti­nis už­puo­li­mas iš kri­mi­na­li­nių pa­ska­tų – bu­vo įvyk­dy­tas OMON par­ei­gū­nų, ir jie tai pa­da­rė vyk­dy­mi įsa­ky­mus, siek­da­mi įbau­gin­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jus ir val­džios at­sto­vus at­si­sa­ky­ti pa­skelb­tos Ne­prik­lau­so­my­bės ir grįž­ti į TSRS su­dė­tį.

Tuo me­tu nu­teis­to­jo ad­vo­ka­tas Arū­nas Mar­cin­ke­vi­čius sa­kė, kad ke­ti­na skųs­ti nuo­spren­dį Aukš­čiau­sia­jam Teis­mui.

„Bu­vo pa­sa­ky­ta, kad kal­tė grin­džia­ma To­mo Šer­no par­ody­mai, ta­čiau ci­tuo­ju, jis sa­ko, kad ne­ma­čiau to­kio žmo­gaus už­puo­li­kų tar­pe“, – žur­na­lis­tams sa­kė K.Mi­chai­lo­vo ad­vo­ka­tas.

Teis­mas pir­ma­die­nį pa­li­ko ga­lio­ti lais­vės at­ėmi­mo iki gy­vos gal­vos baus­mę Me­di­nin­kų by­lo­je nu­teis­tam K.Mi­chai­lo­vui.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra sa­vo ape­lia­ci­niu skun­du pra­šė nu­teis­to­jo K.Mi­chai­lo­vo vei­ką iš nu­žu­dy­mo perk­va­li­fi­kuo­ti į nu­si­kal­ti­mą žmo­niš­ku­mui – nu­žu­dy­mą, įvyk­dy­tą re­miant už­sie­nio vals­ty­bės ir už­sie­nio vals­ty­bės or­ga­ni­za­ci­jų po­li­ti­ką, sis­te­min­gai ir stam­biu mas­tu už­pul­di­nė­jant, žu­dant, ža­lo­jant ci­vi­lius gy­ven­to­jus.

„Nu­teis­ta­sis bu­vo tarp as­me­nų, at­li­ku­sių smur­to veiks­mus prieš aš­tuo­nis par­ei­gū­nus“, – sa­kė tei­sė­jas Aloy­zas Kruo­pys.

Jis taip pat pa­skel­bė, kad K.Mi­chai­lo­vo ir jo ad­vo­ka­tų skun­dai at­me­ta­mi.

„Nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo me­tu ne­bu­vo nu­ma­ty­ta at­sa­ko­my­bė už nu­si­kal­ti­mą žmo­niš­ku­mui, ta­čiau Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 100 straips­nis tu­ri grįž­ta­mą­ją ga­lią, nes iki jo įsi­ga­lio­ji­mo nu­si­kal­ti­mai žmo­niš­ku­mui, pa­da­ry­ti prieš ci­vi­lius gy­ven­to­jus, tarp­tau­ti­nė­je tei­sė­je bu­vo aiš­kiai apib­rėž­ti, įtvir­tin­ti 1945-ųjų Niurn­ber­go tri­bu­no­lo sta­tu­te. K.Mi­chai­lo­vas ga­lė­jo nu­ma­ty­ti, kad ga­li bū­ti bau­džia­mas už nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui“, – sa­kė tei­sė­jas.