K. Girnius: bijoma nepopuliarių sprendimų dėl pabėgėlių
Ne­no­ras pri­im­ti į Lie­tu­vą pa­bė­gė­lius ro­do ša­lies va­do­vų bai­mę pri­im­ti ne­po­pu­lia­rius spren­di­mus, tei­gia po­li­to­lo­gas Kęs­tu­tis Gir­nius.

„Ma­ny­čiau, kad di­džiau­sia bai­mė yra pri­im­ti spren­di­mus, ku­rie su­pyk­dy­tų da­lį vi­suo­me­nės. Jei­gu po­li­ti­kai ra­cio­na­liai gal­vo­tų, jie ži­no­tų, kad ke­lis šim­tus žmo­nių ti­krai ga­li­ma bū­tų pri­im­ti ir tai ne­pa­kenks lie­tu­vių tau­tai, lie­tu­vių kul­tū­rai. Bet ma­tant, kad yra žmo­nių, ku­rie yra ne­igia­mai nu­sis­ta­tę, mū­sų po­li­ti­kų drą­sa iš­nyks­ta“, – BNS sa­kė K.Gir­nius.

Jis pa­brė­žė, kad pri­im­ti žmo­nes, bė­gan­čius nuo ka­ro, Lie­tu­vai de­rė­tų dėl žmo­giš­ku­mo. Be to, vi­sa­da iš ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių so­li­da­ru­mo rei­ka­lau­jan­ti ir ver­ty­bes pa­brė­žian­ti Lie­tu­va taip par­ody­tų sa­vo ini­cia­ty­vą.

K.Gir­nius bai­mę pri­im­ti pa­bė­gė­lius sie­ja su bai­me dėl sa­vo tau­tos ir kul­tū­ros iš­ny­ki­mo.

„Aš ma­nau, kad Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lys la­biau pa­si­ti­ki sa­vo tau­tiš­ku­mu, sa­vo kul­tū­ros tęs­ti­nu­mu, ga­ju­mu. Lie­tu­vo­je ir ki­to­se ša­ly­se, pa­vyz­džiui, Es­ti­jo­je ar Lat­vi­jo­je, ga­li bū­ti bai­mės dėl to, kad rei­kia tau­ti­nę kul­tū­rą stip­rin­ti ir bet ko­kių ki­ta­tau­čių at­vy­ki­mas ga­li su­kel­ti bė­dų. Ta­čiau iš es­mės tai yra ne­no­ras ir ne­ge­bė­ji­mas su­pras­ti, kad pra­šy­mas pri­im­ti to­kį ne­di­de­lį skai­čių yra vi­siš­kai ra­cio­na­lus ir nė­ra tvir­to pa­grin­do prieš­in­tis. 200 žmo­nių 3 mln. tau­to­je net ne­pas­te­bė­si“, – tei­gė jis.

Na­cio­na­li­nės ne­vy­riau­sy­bi­nių vys­to­mo­jo bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jų plat­for­mos vyk­dan­čio­ji di­rek­to­rė Mar­ta Ču­ba­je­vai­tė at­krei­pė dė­me­sį, kad kal­bant apie mig­ran­tų prob­le­mą la­bai re­tai dis­ku­tuo­ja­ma apie šios mig­ra­ci­jos prie­žas­tis ir tai, kad sa­vo gy­vy­be ri­zi­kuo­ja ne eko­no­mi­niai mig­ran­tai, Eu­ro­po­je ieš­kan­tys ge­res­nio gy­ve­ni­mo.

„Kai kal­ba­ma, kad švel­nes­nė ES mig­ra­ci­jos po­li­ti­ka pa­ska­tin­tų žmo­nes la­biau mig­ruo­ti, Lie­tu­vo­je pa­si­ro­dan­tys ko­men­ta­rai yra ga­na kse­no­fo­biš­ki. Be to, žmo­nės, bėg­da­mi į kaž­ko­kį įsi­vaiz­duo­ja­mą ro­jų, ne­ri­zi­kuo­tų sa­vo gy­vy­be. La­bai re­tai gir­di­me apie tas prie­žas­tis: ka­rai, eko­no­mi­nės kri­zės, po­li­ti­nės rep­re­si­jos, deg­ra­duo­jan­ti ap­lin­ka“, – BNS sa­kė ji.

M.Ču­ba­je­vai­tė pa­brė­žė, kad dau­gu­mai ne­le­ga­lių pa­bė­gė­lių iš Si­ri­jos ar Eri­trė­jos „mig­ra­ci­ja tam­pa gy­vy­bės ar mir­ties klau­si­mu“.

Jos tei­gi­mu, ko­men­ta­rai, esą į Eu­ro­pą plūs­tan­tys pa­bė­gė­liai yra be­raš­čiai bar­ba­rai, at­sklei­džia kse­no­fo­biš­kus nu­sis­ta­ty­mus, ku­riuos įveik­ti pa­dė­tų po­li­ti­nė ša­lies va­do­vų va­lia.

Spren­džiant mig­ran­tų kri­zę Vi­dur­že­mio jū­ro­je, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja siū­lo į Lie­tu­vą per­kel­ti iki 710 pa­bė­gė­lių.

Į Lie­tu­vą, jai su­ti­kus, iš tre­čių­jų ša­lių tu­rė­tų bū­ti per­kel­ti 207 pa­bė­gė­liai. Dar 503 pra­šy­mus, ten­kan­čius dau­giau­siai pa­bė­gė­lių pri­iman­čiai Grai­ki­jai ir Ita­li­jai, Lie­tu­va tu­rė­tų iš­nag­ri­nė­ti per dve­jus me­tus.

Ša­lies va­do­vai tei­kia, kad to­kį skai­čių pa­bė­gė­lių pri­im­ti Lie­tu­va nė­ra pa­si­ren­gu­si.