Jurgita Petrauskienė: Vyriausybė turi prisiimti visą atsakomybę toliau tęsti darbus
Par­ei­gas pa­lie­kan­ti švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Jur­gi­ta Pe­traus­kie­nė pir­ma­die­nį par­agi­no Vy­riau­sy­bę tęs­ti pra­dė­tas re­for­mas, ta­čiau tvir­ti­no pa­ti at­sis­ta­ty­din­ti ne­svars­čiu­si, ne­pai­sant gin­čų su strei­kuo­jan­čiais pe­da­go­gais.

„Aš manau, kad Vyriausybė turi prisiimti visą atsakomybę toliau tęsti darbus“, – žurnalistams sakė J. Petrauskienė.

Ji yra viena iš trijų ministrų, apie kurių keitimą pirmadienį paskelbė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Padarėme ką galėjome, gebantys tegu padaro daugiau. Tokiems darbams reikalingas palaikymas ir iš valdančiosios, ir iš opozcijos frakcijų“, – kalbėjo ministrė.

J. Petrauskienė atstatydinama prasidėjus ketvirtai dalies mokytojų streiko savaitei, o kelios dešimtys protestuojančių mokytojų nuo trečiadienio nakvoja ministerijos patalpose.

Jai ir profsąjungoms praėjusią savaitę nepavyko susitarti dėl mokytojų algų koeficientų didinimo penktadaliu, nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo, mokytojo etato struktūros keitimo.

Šiuos reikalavimus iškėlė streikuojanti Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Dėl kitų reikalavimų, susijusių su etatiniu mokytojų apmokėjimu, ministrė su profesinėmis sąjungomis pranešė sutarusi.

Paklausta, ar nesvarstė atsistatydinti pati, J. Petrauskienė atsakė: „Ne, nesvarsčiau“.

„Nevengiau rinktis sudėtingesnio kelio. Pradėjome aukštojo mokslo reformą konsoliduodami jos išteklius, įstaigų tinklą atnaujinome vertindami finansines metodikas, po dešimties metų stagnacijos pradėjome investuoti į žmogiškuosius išteklius švietimo ir mokslo sistemoje“, – kalbėjo ministrė.

Ji dėkojo premjerui S. Skverneliui, suteikusiam galimybę „prisidėti prie fundamentalių mūsų visuomenės klausimų sprendimų ir davusio išskirtinių lyderystės ir komandinio darbo pamokų“.

J. Petrauskienė taip pat dėkojo kritikams, davusiems „pamoką apie pokyčių kainą, kurią visi mes turime sumokėti, ir pamoką, kas atsitinka, kuomet viena reformoje dalyvaujančių šalių savo kainą mokėti atsisako“.

Paklausta, ar svarsto grįžti į vadovės pareigas Vyriausybei pavaldžiame Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centre (MOSTA), ministrė tvirtino: „Šiuo metu aš tikrai nesvarstau nieko. Čia ne šios dienos klausimas“.

Vyriausybės duomenimis, visiems A. Navicko profsąjungos reikalavimams įgyvendinti reikėtų beveik 300 mln. eurų, o vien mokytojų atlyginimų koeficientų didinimas kainuotų maždaug 130 mln. eurų.

Premjeras pasiūlė politinėms partijoms pasirašyti susitarimą dėl švietimo reformų ir finansavimo 2020–2025 metams, tačiau A. Navicko profsąjunga papildomo finansavimo mokytojų algoms ir kitiems dalykams tikisi jau kitąmet.

Pagal valdančiosios „valstiečių“ ir socialdarbiečių koalicijos susitarimą, švietimo ir mokslo ministro portfelis priklauso Valstiečių ir žaliųjų sąjungai.

Premjeras pirmadienį paskelbė keičiantis švietimo ir mokslo, kultūros bei aplinkos ministrus, kad duotų naują postūmį šiose srityse vykdomoms reformoms.

Pareigas paliekanti kultūros ministrė giria Vyriausybę, bet peikia Seimą

Romo Jurgaičio nuotrauka

Pareigas paliekanti kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pirmadienį gyrė Vyriausybę, bet kritikavo Seimą, ne visada palaikiusį inicijuojamus projektus.

Ministrė teigė Vyriausybė matanti daug atsakingų ir ambicingų žmonių, o darbas, pasak jos, čia vyko puikiai.

„Tai yra unikali galimybė Lietuvai ir nerasime panašaus pavyzdžio, kur profesionalų Vyriausybė veiktų taip puikiai ir suderintai“, – žurnalistams sakė L. Ruokytė-Jonsson.

Ji yra viena iš trijų ministrų, apie kurių keitimą pirmadienį paskelbė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Ministrė teigė nesitikėjusi išgirsti naujienų apie jos pakeitimą pirmadienio rytą, bet apskritai tvirtino, jog tai pernelyg nenustebinęs sprendimas.

„Kiek mūsų padaryta per tuos metus, tikrai negėda. Per tuos metus įvyko daug gražių pokyčių“, – kalbėjo L. Ruokytė-Jonsson.

Vis dėlto ji tvirtino, kad pokyčius vykdyti nebuvo lengva.

„Kai yra einama per personalijas, myliu nemyliu, labai daug asmeniškumų, ypač santykyje su Seimu, tada pasidaro labai sunku dirbti ir tikrai neįmanoma įgyvendinti visų pokyčių ir idėjų, kurios yra sumanytos“, – sakė kultūros ministrė.

„Čia tiesiog buvo laiko klausimas. Buvo labai sudėtinga dirbti, kartais ir partizaninėmis sąlygomis ruošėme teisės aktus ir pertvarkas“, – pridūrė ji.

Naujam kultūros ministrui L. Ruokytė-Jonsson linkėjo „didelio ryžto, nepasiduoti, (...) ir daryti viską dėl kultūros, dėl valstybės gerovės, nepasiduoti provokacijoms ir turėti didesnį palaikymą iš Seimo“, nei turėjo ji pati.

Atstatydinamas K. Navickas: Seime norėjo mano galvos

Pareigas paliekantis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pirmadienį pareiškė, kad Seime buvo pernelyg daug politikų, nepatenkintų jo vykdomais pokyčiais.

„Seime buvo reikalinga mano galva. Tą priimu labai oriai“, – žurnalistams sakė ministras.

Jis yra vienas iš trijų ministrų, apie kurių keitimą pirmadienį paskelbė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Premjeras matė, kad yra didelė opozicija ir didelis nepasitenkinimas iš Seimo pusės“, – kalbėjo K. Navickas.

Ministras teigė besitikintis, kad jo pasitraukimas prisidės prie Vyriausybės darbų tęstinumo.

K. Navickas tvirtino, kad žinia apie atleidimą jam yra netikėta, tačiau vis akcentavo pasipriešinimą iš Seimo.

„Seime pastaruoju metu rasdavosi (...) „džiazavimo“, kai mūsų pateikiami įstatymai buvo atmetami arba net nepriimami svarstyti“, – sakė ministras.

Jis taip pat tvirtino, jog daug nepatenkintųjų jo darbu buvo valdančiojoje Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijoje.

Pasak K. Navicko, socialdarbiečiai bandė į jo komandą deleguoti savus žmones, kaip Aleksandrą Spruogį ar Remigijų Ačą.

Ministro teigimu, koalicijos partneriai buvo nepatenkinti pokyčiais miškų urėdijų sistemoje.

Vis dėlto jis teigė, kad nepaisant kai kurių viešų ginčų su ministru pirmininku, jų santykiai liko darbiniai ir premjero palaikymams pokyčiams buvo.

„Taršos mažinimo, automobilių mokestis yra tos idėjos, kurias aš kaip ministras ir kaip aplinkosaugininkas turiu ginti, bet čia nieko tokio nebuvo“, – kalbėjo K. Navickas.

R. Žemaitaitis: atšaukti ministrai vykdė reformas

Prie valdančiųjų nuo rudens prisišliejusių „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad premjero Sauliaus Skvernelio sprendimas pakeisti tris ministrus nebuvo netikėtas.

Jis pabrėžia, kad visi trys ministrai bandė įgyvendinti struktūrines reformas.

„Matyt, niekada nebus jie populiarūs, ir pertvarkos įžiebia konfliktus“, – BNS teigė R. Žemaitaitis. Jo teigimu, premjero žingsnis nebuvo naujiena.

„Ne naujiena. Daugiau mažiau buvo apkalbėta, kad reikia nuimti visuomenėje ir valstybėje kylančias karštas emocijas. Tuo pagrindu tas sprendimas ir priimtas“, – tvirtino R. Žemaitaitis.

Pasak politiko, premjero sprendimas priimtas „norint nuraminti visuomenės tam tikrą dalį“, kuri bando abejoti Vyriausybės darbu, jos pajėgumu dirbti.

„Jeigu norima, kad valstybėje toliau būtų chaosas ir nestabilumas, galima toliau žaisti ir ministrus nuiminėti už bet kokią reformą. Reikia stabilumo. Kuo mažiau šūkavimų ir perversmų turi būti, nes nugriausti viską labai lengva, o pastatyti bus sunku“, – teigė „tvarkiečių“ lyderis.

G. Paluckas: problemų priežastis – ne ministrų pavardės

Ministrų keitimas atveria duris diskusijai ir galimam politinių partijų susitarimui, kuris mažintų visuomenėje kylančias socialines įtampas, pranešime spaudai sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP) Gintautas Paluckas.

Anot LSDP pirmininko, premjeras Saulius Skvernelis, pranešęs apie trijų ministrų keitimą, panašu, pripažįsta savo klaidas. Tačiau sisteminės problemos niekur nedings – pats Vyriausybės vadovas ir jo ministras yra atsakingi už „minimalios valstybės“ projekto įgyvendinimą.

„Problemas premjeras mėgina suasmeninti. Kitaip tariant, galvoja, kad nuleidus kraują, žmonės pamirš, kad tai yra pačios Vyriausybės sukurtos problemos. Net ir pakeitus ministrus socialinės įtampos išliks, nes jų priežastis – ne ministrų „grožis“, o Vyriausybės pastangos mažinti visuomenei reikalingų viešųjų paslaugų apimtį ir prieinamumą per klaidingas reformas“, – sako G. Paluckas.

LSDP pirmininkas parlamentinėms partijoms siūlo tartis dėl viso viešojo sektoriaus darbuotojų, ne vien dėl mokytojų. Pasak G. Palucko, švietimo ir kultūros darbuotojų protestai, suprantamas mokslininkų, medikų, ugniagesių ir kitų visuomenės grupių nepasitenkinimas – reakcija į valdančiųjų „minimalios valstybės“ projektą.

„Labai gerai, kad susikompromitavę ir pasitikėjimą visuomenėję praradę ministrai keičiami. Teoriškai tai galėtų palengvinti ir susitarimą padaryti sklandesniu. Tačiau pavieniuose susitarimuose socialdemokratai dalyvauti atsisako – taip Vyriausybė tik mėgina pridengti savo bejėgiškumą“, – vertina G. Paluckas.

Anot jo, praktika, kada Vyriausybė numeta kelis eurus tiems, kurių išsigąsta pirmiausiai, veda į niekur. „Reikalingas visų piliečių susitarimas, kuris apimtų visą viešą sektorių ir įtrauktų visus Lietuvos žmones. Prieš rinkimus žadėję profesionaliai reformuoti valstybės sektorių ir gerinti viešų paslaugų kokybę, premjeras, ministrai ir jų kolegos pasirinko milijonui žmonių išdalinti po dešimt eurų, kuriuos „suvalgys“ kylančios kainos. O dabar jie stebisi: pinigų nebėra, problemos likusios, visi nusivylę“, – sako G. Paluckas.