Jurgita Petrauskienė neketina trauktis
Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės kri­ti­kos su­lau­ku­si švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Jur­gi­ta Pe­traus­kie­nė sa­ko ger­bian­ti ša­lies va­do­vę ir jos nuo­mo­nę, bet apie ga­li­mą trau­ki­mą­si iš par­ei­gų ne­kal­ba.

Ministrė tikina, kad abejonių kelianti sumaištis švietimo sistemoje artimiausiu metu normalizuosis.

„Gerbiu šalies prezidentę ir jos nuomonę. Suprantu, jog kilusi sumaištis kelia abejonių. Visa ministerijos vadovybė intensyviai dirba, kad būtų pasirašytas vakar pasiektas susitarimas su profesinėmis sąjungomis ir artimiausiu metu situacija normalizuosis“, – BNS penktadienį sakė J. Petrauskienė. Jos poziciją perdavė ministrės patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė.

Ministrė kartojo, kad ėmėsi sudėtingų, nepopuliarių reformų švietime, kurios būtinos.

„Jei tai būtų padaryta prieš dešimt metų, šiandien situacija švietime būtų kitokia. Bet jei jų nedarytume dabar, po kelerių metų padėtis būtų kita – sistemos neefektyvumas, finansavimo netvarumas, resursų išskaidymas, mokytojų atlyginimus, mokyklų finansavimą ir švietimo kokybę atvestų į nuošalę“, – pabrėžia ministrė.

Anot jos, dabartinėmis pertvarkomis siekiama užtikrinti kokybišką išsilavinimą jaunajai kartai, sukurti konkurencingą mokslo sistemą, kuriančią inovatyvios šalies pagrindus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pareiškė, kad stringant streikuojančių mokytojų ir švietimo ministrės deryboms, J. Petrauskienės galimybės eiti pareigas kelia abejonių.

„Kaktomuša tarp Vyriausybės ir švietimo profesinių sąjungų užsitęsė per ilgai, o padėtis tampa nekontroliuojama. Vyriausybė kartu su profesinėmis sąjungomis turi užtikrini, kad moksleiviai kuo greičiau galėtų grįžti į klases“, – sakė šalies vadovė.

„Tokiomis aplinkybėmis tolesnis ministrės darbas kelia abejonių“, – pridūrė ji.

Prezidentė taip pat teigė, kad Vyriausybės vykdoma švietimo reforma turi trūkumų ir įgyvendinama arogantiškai.

„Ministrės neatsakingas kalbėjimas su mokytojais rodo šios Vyriausybės pagrindines problemas: nepagarbą mokytojams, jų orumą žeidžiančius pasisakymus ir negebėjimą įgyvendinti savo pačių priimtas reformas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Pasak jos, būtina skubiai taisyti kai kurias įstatymų nuostatas, pavyzdžiui, dėl mokytojo etato struktūros.

Vyriausybė pasiūlė partijoms pasirašyti susitarimą dėl švietimo finansavimo 2020–2025 metais, kai ketvirtadienį per švietimo ir mokslo ministrės bei profsąjungų derybas nepavyko susitarti dėl mokytojų algų kėlimo.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį kviečiasi parlamentinių partijų lyderius aptarti švietimo ir vaikų teisių apsaugos klausimų.

Per ketvirtadienio derybas ministrė ir profsąjungos iš esmės sutarė dėl maždaug dešimties punktų, kaip taisyti rugsėjį įvestą etatinį mokytojų apmokėjimo modelį ir numatyti daugiau finansavimo švietimo pagalbos specialistams.

Dauguma šių punktų buvo pasiūlyti nestreikuojančių profsąjungų, o dėl Andriaus Navicko vadovaujamos streikuojančios profesinės sąjungos reikalavimų sutarta nebuvo ir derybos atidėtos.

Nepavyko susitarti dėl mokytojų algų koeficientų didinimo penktadaliu, nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo, mokytojo etato struktūros keitimo.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, visiems reikalavimams įgyvendinti reikėtų beveik 300 mln. eurų.

Trečią savaitę streikuojantys pedagogai penktadienį rengia mitingą prie Seimo.