Jubiliejaus proga prisiminta LDDP era
Kai­rio­sios min­ties po­li­ti­kai va­kar Sei­me pa­mi­nė­jo iš ša­lies po­li­ti­nio že­mė­la­pio iš­ny­ku­sios Lie­tu­vos de­mo­kra­ti­nės dar­bo par­ti­jos (LDDP) įkū­ri­mo ju­bi­lie­jų. So­cial­de­mo­kra­tų su­ma­ny­mas pri­si­min­ti to­kią da­tą nu­ste­bi­no jų po­li­ti­nius opo­nen­tus.

Į Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ją (LSDP) 2001 me­tais „nu­te­kė­ju­sios“ LDDP 25-ąjį įkū­ri­mo ju­bi­lie­jų bu­vę šios po­li­ti­nės jė­gos na­riai pa­mi­nė­jo su­ren­gę spe­cia­lią kon­fe­ren­ci­ją. Jo­je pri­si­min­ta par­ti­jos veik­la, var­dy­ti jos nuo­pel­nai ša­liai.

Opo­zi­ci­jos at­sto­vai ma­no, kad mi­nė­da­mi ke­lio­li­ka me­tų ne­eg­zis­tuo­jan­čios par­ti­jos ju­bi­lie­jų so­cial­de­mo­kra­tai par­odo iš­sau­go­ję daug LDDP bruo­žų.

Iš­li­ku­sios LDDP vertybės

LSDP gar­bės pir­mi­nin­kas Čes­lo­vas Jur­šė­nas pa­žy­mė­jo, kad LDDP pa­li­ko ryš­kų pėd­sa­ką šiuo­lai­ki­nė­je Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je. Kiek il­giau nei de­šimt­me­tį gy­va­vu­sios par­ti­jos is­to­ri­ją jis pa­da­li­jo į ke­lis eta­pus: Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos (AT) lai­kus 1991–1992 me­tais, 1992-ųjų pa­bai­gą-1996 me­tus, kai LDDP bu­vo val­džio­je, dar­bą opo­zi­ci­jo­je 1996–2000 me­tais ir 2000-ųjų pa­bai­gą bei 2001 me­tus, kai lai­mė­ti Sei­mo rin­ki­mai ir su­si­jung­ta su LSDP.

Anot Č. Jur­šė­no, AT lai­kais LDDP vaid­muo bu­vo sta­bi­li­zuo­ja­ma­sis. „Ga­li­ma sa­ky­ti, kad ge­si­no­me di­de­lį ra­di­ka­lų per­sis­ten­gi­mą. Man at­ro­do, jog su­ge­bė­jo­me iš­lik­ti rea­lis­tiš­kai gal­vo­jan­čiais AT de­pu­ta­tais, iš tie­sų sta­bi­li­zuo­ti pa­dė­tį, ap­ra­min­ti ją ir kiek už­ge­sin­ti ne­ga­ty­vią ra­di­ka­lų veik­lą“, – LDDP veik­los pra­džią įver­ti­no jis.

Č. Jur­šė­no tei­gi­mu, LDDP pri­si­dė­jo prie Kons­ti­tu­ci­jos ren­gi­mo, nau­jų vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų stei­gi­mo, ša­lies eko­no­mi­kos sta­bi­li­za­vi­mo, ge­rų san­ty­kių su kai­my­nė­mis vals­ty­bė­mis nu­sta­ty­mo. Šiai par­ti­jai bū­nant val­džio­je esą nu­veik­ta ir daug ki­tų Lie­tu­vai reikš­min­gų dar­bų: įves­tas li­tas, baig­tas Ru­si­jos ka­riuo­me­nės iš­ve­di­mas, pa­teik­tos par­aiš­kos sto­ti į Eu­ro­pos Są­jun­gą (ES) ir NA­TO.

„Ži­no­ma, bu­vo ir tam ti­kro ne­sma­gu­mo. Pir­miau­sia gal­vo­je tu­riu ban­kų kri­zę ir pa­skui pre­zi­den­to Al­gir­do Bra­zaus­ko ini­cia­ty­va bū­ti­ny­bę at­sta­ty­din­ti prem­je­rą. Pa­skui pa­grįs­tai pra­py­lė­me Sei­mo rin­ki­mus. Nors 1996–2000 me­tais mū­sų bu­vo ne­daug – iš pra­džių 12, o lai­mė­jus pa­pil­do­mus rin­ki­mus – 13, mū­sų bu­vo pil­na Sei­me, te­le­vi­zi­jo­je, spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­se, Kons­ti­tu­ci­nia­me Teis­me, kur kė­lė­me vie­no­kias ar ki­to­kias by­las. Per tą lai­ką su­ar­tė­jo­me su so­cial­de­mo­kra­tais ir į 2000-ųjų Sei­mo rin­ki­mus ėjo­me su bend­ru są­ra­šu. Par­ti­jų su­si­jun­gi­mas įvy­ko 2001 me­tų sau­sio pa­bai­go­je“, – pa­sa­ko­jo jis.

Iš po­li­ti­nio že­mė­la­pio LDDP iš­ny­ko, nes jun­gian­tis su LSDP siek­ta su­kur­ti stip­rią kai­rią­ją jė­gą. Pa­sak Č. Jur­šė­no, LDDP ver­ty­bės dau­ge­liu at­ve­jų su­ta­po su LSDP ir iš­li­ko iki šių die­nų.

Da­vė ne tik prezidentą

Prie LDDP iš­ta­kų sto­vė­jęs ir par­ti­jai su­si­kū­rus pir­muo­ju pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju iš­rink­tas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las aiš­ki­no, kad mi­nė­ti šios po­li­ti­nės jė­gos įkū­ri­mo ju­bi­lie­jų rei­kia, nes tai – reikš­min­gas is­to­ri­nis fak­tas.

„Tai par­ti­ja, ku­ri da­vė Lie­tu­vai pir­mą­jį tie­sio­giai iš­rink­tą pre­zi­den­tą, kol kas vie­nin­te­lė ša­lies de­mo­kra­ti­jos is­to­ri­jo­je tu­rė­jo ab­so­liu­čią dau­gu­mą par­la­men­te, žen­gė pir­muo­sius žings­nius į ES ir NA­TO. LDDP te­ko įsteig­ti vi­sas pa­grin­di­nes nau­jas ins­ti­tu­ci­jas, nu­sta­ty­ti rin­kos kon­tro­lės me­cha­niz­mus ir t. t. Juo­kau­jant ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad ki­tiems la­bai ma­žai ką be­li­ko pa­da­ry­ti“, – tvir­ti­no jis.

G. Kir­ki­las at­krei­pė dė­me­sį, kad LDDP mū­sų re­gio­ne yra vie­nin­te­lė par­ti­ja, ku­ri su­si­for­ma­vo at­sis­ky­ru­si nuo Ko­mu­nis­tų par­ti­jos ir re­for­ma­vo­si į so­cial­de­mo­kra­tiš­kos orien­ta­ci­jos po­li­ti­nę jė­gą. Jis pa­žy­mė­jo, kad bu­vę Ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­riai ne tik įsi­lie­jo į LDDP gre­tas, bet ir pa­skli­do po vi­sas ša­lies par­ti­jas.

Ta­čiau LDDP ne­va bu­vo vie­nin­te­lė par­ti­ja, ne­sle­pian­ti, kad jo­je dir­ba ne­ma­žai bu­vu­sių ko­mu­nis­tų. Be to, kaip sa­kė G. Kir­ki­las, LDDP ne­bi­jo­jo sa­vo na­rių pra­ei­ties ir vie­šai at­sip­ra­šė tau­tos už so­viet­me­čio ne­ge­ro­ves.

Di­de­lė reikšmė

Pra­ne­ši­mą kon­fe­ren­ci­jo­je skai­čiu­sio Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Lau­ro Bie­li­nio tei­gi­mu, LDDP reikš­mė Lie­tu­vos gy­ve­ni­me bu­vo di­džiu­lė, nes sa­vo gy­va­vi­mo lai­ko­tar­piu ji bu­vo vie­na iš spren­di­mus le­mian­čių po­li­ti­nių jė­gų.

LDDP daž­nai pri­kai­šio­ta dėl to, kad jos bran­duo­lį su­da­rė bu­vę Ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­riai. Ta­čiau, kaip pa­brė­žė po­li­to­lo­gas, bu­vu­sių ko­mu­nis­tų esa­ma vi­so­se par­ti­jo­se, o LDDP po­li­ti­nė ver­ty­bi­nė ideo­lo­gi­ja su ko­mu­nis­ti­ne esą sie­jo­si tiek, kiek šiuo­lai­ki­nė so­cial­de­mo­kra­ti­ja su­si­ju­si su mark­sis­ti­ne ir le­ni­ni­ne tra­di­ci­ja, t. y. la­bai ma­žai.

Nors LDDP bu­vo ge­ro­kai po­pu­lia­res­nė už tuo­me­tę LSDP, L. Bie­li­nio nuo­mo­ne, par­ti­jų su­si­jun­gi­mas ir LDDP var­do at­si­sa­ky­mas bu­vo pro­tin­gas žings­nis. „Psi­cho­lo­giš­kai par­ti­jos na­riams rei­kė­jo kaip nors at­si­ri­bo­ti nuo se­no­jo šlei­fo ir pri­klau­so­my­bių. An­tra, so­cial­de­mo­kra­tų ir LDDP su­si­lie­ji­mas reiš­kė vie­nos so­cial­de­mo­kra­ti­nio ti­po par­ti­jos su­si­for­ma­vi­mą ir kon­ku­ren­ci­jos tarp šių jė­gų iš­ny­ki­mą, stip­res­nį at­sto­va­vi­mą vi­so­se val­džios struk­tū­ro­se“, – aiš­ki­no jis.

Įžvel­gia susidvejinimą

Opo­zi­ci­nės Sei­mo Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų frak­ci­jos na­rį Ar­vy­dą Anu­šaus­ką nu­ste­bi­no, kad mi­ni­mas ne­beeg­zis­tuo­jan­čios par­ti­jos ju­bi­lie­jus.

„Čia ir pa­si­reiš­kia tai, kad su LDDP su­si­jun­gę so­cial­de­mo­kra­tai vis dėl­to iš­sau­go­jo dau­giau „lddpis­ti­nių“ bruo­žų nei gry­nai so­cial­de­mo­kra­ti­nio pra­dmens. Iš­ei­na toks, sa­ky­čiau, su­sid­ve­ji­ni­mas ir dvip­ras­my­bė. Ma­nau, tai at­spin­di pa­dė­tį pa­čio­je par­ti­jo­je. Nie­kam ne pa­slap­tis, kad da­lis aukš­tus pos­tus par­ti­jo­je uži­man­čių vei­kė­jų sa­vo po­li­ti­niais par­eiš­ki­mais, po­žiū­riu į 1990–1991 me­tų si­tua­ci­ją, Ru­si­ją sa­ve la­biau ta­pa­ti­na bū­tent su LDDP“, – samp­ro­ta­vo par­la­men­ta­ras.

A. Anu­šaus­kas ne­su­ti­ko, kad LDDP bu­vo reikš­min­ga po­li­ti­nė jė­ga. Anot jo, bū­tų bu­vę lo­giš­kiau­sia, jei ši par­ti­ja, kaip po­ko­mu­nis­ti­nė, aps­kri­tai ne­bū­tų eg­zis­ta­vu­si. Kon­ser­va­to­rius pri­mi­nė, kad to­kį ke­lią pa­si­rin­ko ge­ro­kai spar­tes­nę plė­trą de­mons­truo­jan­čios Es­ti­jos ko­mu­nis­tai. „Jei­gu taip bū­tų nu­ti­kę Lie­tu­vo­je ir ta di­rek­to­rių, no­menk­la­tū­ros par­ti­ja ne­bū­tų iš­li­ku­si mo­no­li­ti­nia­me da­ri­ny­je, ša­liai bū­tų bu­vę nau­din­giau“, – įsi­ti­ki­nęs jis.