Jonavos, Kaišiadorių ir Elektrėnų rajonuose treniruosis NATO bataliono kariai
Rug­sė­jo 18–23 die­no­mis NA­TO prieš­aki­nių pa­jė­gų ba­ta­lio­no ko­vi­nės gru­pės, vei­kian­čios Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Me­cha­ni­zuo­to­sios pės­ti­nin­kų bri­ga­dos „Ge­le­ži­nis Vil­kas“ su­dė­ty­je, ka­riai vyk­dys pra­ty­bas Jo­na­vos, Kai­šia­do­rių ir Elek­trė­nų  ra­jo­nuo­se (nuo Ka­zo­kiš­kių iki Gai­žiū­nų). Šio­se pra­ty­bo­se ba­ta­lio­ne tar­nau­jan­tys Ny­der­lan­dų Ka­ra­lys­tės ka­riai, dis­lo­kuo­ti Ruk­lo­je, tre­ni­ruo­sis at­lik­ti stab­dy­mo ir gy­ny­bos ope­ra­ci­jas. 

Pratybų metu kariai judės ir treniruosis ne tik karinio poligono teritorijoje, bet ir poligono apylinkėse. Pratybos dažniausiai vyks dienos metu, bus naudojami imitaciniai šoviniai. Kariai informuoja, kad gyventojų kasdieninė veikla nebus trikdoma ir jie stengsis sukelti kuo mažiau nepatogumų. Pratybos prasidės pirmadienį, rugsėjo 18 d., ir tęsis iki šeštadienio, rugsėjo 23 d. Iki tol vyks pasiruošimas joms, todėl šiomis dienomis judės pavienė karinė technika, rašoma KAM pranešime spaudai.

Nyderlandų kontingentą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje sudaro kariai iš Nyderlandų kariuomenės 13-osios lengvosios brigados, 42– jo Limburgse Jagers šarvuotojo pėstininkų pulko, dislokuoto Oirschot mieste. Limburgo jėgeriai – seniausias Nyderlandų kariuomenės pėstininkų pulkas, veikiantis nuo 1813 metų. Per daugiau nei 200 metų šis dalinys dalyvavo istoriniame Vaterlo mūšyje ( 1815 m.) , taikos įtvirtinimo misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje ( 1995–2003) , misijose Irake (2004), Afganistane ( 2007–2010) ir daugelyje kitų smulkesnių misijų. Į Lietuvą Nyderlandų kariai yra atsigabenę visą daliniui priklausančią techniką – pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ ir įvairios paskirties mašinas „Fennek“ .

Nyderlandų kariai kartu su kitais NATO priešakinio bataliono kariais dalyvauja integruotame koviniame rengime Lietuvos kariuomenės poligonuose.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota nuo šių metų pradžios. Joje šiuo metu per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 20 Liuksemburgo, 200 Nyderlandų ir per 200 Norvegijos karių. Kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ Rukloje. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai. Reaguodami į pasikeitusią saugumo situaciją NATO šalių vadovai 2016 m. susitikime Varšuvoje priėmė sprendimą sustiprinti NATO buvimą rytinėje Aljanso dalyje. Šiandien Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotos keturios rotacinės daugianacionalinės kovinės grupės, kuriose maždaug 4,5 tūkst. karių. Joms vadovauja Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Šios pajėgos yra gynybinio pobūdžio ir dislokuotas atgrasymo tikslais. Jų buvimas čia reiškia tai, kad užpuolus vieną šalį, į tai reaguotų visas aljansas. Aljansas taip pat yra tris kartus padidinęs NATO greito reagavimo pajėgas iki 40 tūkst. karių, kurių priešakyje – ypač greito reagavimo pajėgos. Taip pat veikia ir aštuoni nedideli aljanso štabai – NATO pajėgų integravimo vienetai.