Johno McCaino nebėra. Ar vis dar turime draugų Vašingtone?
Joh­nas McCai­nas bu­vo vie­nas nuo­sek­liau­sių Bal­ti­jos ša­lių in­te­re­sų gy­nė­jų aukš­čiau­siuo­se JAV val­džios sluoks­niuo­se ir ži­nia apie jo mir­tį su liū­de­siu bu­vo su­tik­ta ne tik dau­ge­lio lie­tu­vių, bet ir ki­tų ry­tų eu­ro­pie­čių. Ar Lie­tu­va vis dar tu­ri drau­gų Va­šing­to­ne ir kas jie to­kie?

Anot užsienio politikos eksperto Mariaus Laurinavičiaus, pergyventi dėl JAV požiūrio į mūsų regioną neverta, nes palankią mums Vašingtono politiką šiuo metu užtikrina ne asmenybės, o veik visa amerikietiškosios politikos sistema.

„Pripažįstu visus McCaino nuopelnus, tačiau laikausi nuomonės, kad JAV svarbiausia yra „atsvarų sistema“, todėl dabartinė Vašingtono politika visiškai nestebina“, – sakė Marius Laurinavičius.

Donaldo Trumpo politika Rusijos atžvilgiu taip pat nekinta, ką rodo ir stiprinamos sankcijos, ir išlaidų gynybai didinimas, ir ypatingas dėmesys Europos gynybos stiprinimui. „JAV politikos elitas šiuo metu puikiai supranta, kas yra Rusija ir kaip ji įtakoja tarptautinę situaciją. Tie, kas to nesupranta arba apsimeta, kad nesupranta, yra mažuma“, – teigė ekspertas. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad JAV politikai apie Rusijos kišimąsi į rinkimus kalba ne tik būtuoju, bet ir esamuoju bei būsimuoju laiku. O tai, kad Rusija nenutraukė priešiškos veiklos, sudarė sąlygas susiformuoti plačiai, net nepartinei koalicijai.

Antra vertus, pasak Mariaus Laurinavičiaus, Kongreso nariai, ar tai būtų respublikonai, ar demokratai, net ir kritikuodami Donaldo Trumpo sprendimus, stengiasi tai daryti taip, kad nemenkintų pačios prezidento institucijos. Tai taip pat yra dalis minėtos atsvarų sistemos.

„Velionis Johnas McCainas taip pat dažnai kritikavo prezidentą, tačiau taip, kad negriauti prezidento institucijos autoriteto“, – sakė ekspertas.

„Šiuo metu susidarė beveik unikali situacija, kai iškilus klausimams apie sankcijas arba kitokį pasipriešinimą Rusijai, (pasak pačių amerikiečių) vienu balsu prabyla 98 kongresmenai iš 100“, – sakė LŽ pašnekovas. Tai lemia ne tik pagerėjęs padėties suvokimas, bet iš dalies ir vidiniai politiniai motyvai – Demokratų partija laikosi strategijos demonstruoti pasipriešinimo Rusijai politiką, kaip atsvarą neva prorusiškai prezidento pozicijai. Be to, panašios nuomonės laikosi ir dalis respublikonų „vanagų“.

Politologas primena, kad ir JAV Nacionalinio saugumo strategijoje galiausiai įrašyta, kad didžiausias grėsmes JAV kelia ne terorizmas, o Rusija ir Kinija. Šis žingsnis svarbus ne tik tuo, kad teiginys įtrauktas į oficialų dokumentą ir turi būti įgyvendinama atitinkama politika, bet ir tuo, kad demonstruoja vieningą amerikiečių nuostatą, grėsmės suvokimą ir norą kovoti prieš grėsmes.

„Visgi svarbiausiu tikrosios padėties suvokimo gerėjimo veiksniu laikyčiau Rusijos kišimosi į JAV rinkimus faktą. Amerikiečiams tai tolygu spjūviui į veidą ir to pakęsti jie negali“, – sakė Marius Laurinavičius.

Laivo apsukti negali net prezidentas

JAV politinės sistemos patvarumą, anot Mariaus Laurinavičiaus rodo ir tai, kad bendros politikos krypties, skirtingai nei baimintasi, nenulemia vieno ar kito asmens paskyrimas į vadovaujančias pareigas. Pavyzdžiui, Rexo Tillersono pasitraukimą iš Donaldo Trumpo komandos lėmė ne tiek politiniai nesutarimai, kiek asmeniniai santykiai su prezidentu, teigė užsienio politikos ekspertas.

Net jei ir daryti prielaidą, kad Donaldas Trumpas norėtų geresnių santykių su Vladimiru Putinu, jo administracijos politika tokių žingsnių nerodo. Apskritai, pasak Mariaus Laurinavičiaus, reikia pripažinti, kad dabartinis JAV prezidentas yra labai nuoseklus ir nepaisant to, ar mums jo sprendimai patinka ar ne, daro būtent tai, ką žadėjo rinkimų kampanijos metu.

„Net jei tokiame susitikime, kaip pastarąjį sykį Helsinkyje, Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas dėl kažko asmeniškai susitartų, tokį susitarimą turėtų įgyvendinti ne pats prezidentas ir jo komanda, o atitinkamos JAV žinybos – Gynybos departamentas, Valstybės departamentas ir taip toliau. Štai čia ir ima veikti amerikietiškoji atsvarų sistema“, – teigė LŽ pašnekovas. Anot jo, iškart po rinkimų dar buvo galima abejoti, ar ši sistema iš tiesų veikia, tačiau dabar akivaizdu, kad ji ne tik veiksminga, bet veikia netgi geriau, nei buvo galima tikėtis.

„Pavyzdžiui, kadencijos pradžioje ant Donaldo Trumpo stalo jau gulėjo parengtas projektas dėl sankcijų Rusijai atšaukimo, tačiau gavosi atvirkščiai – sankcijų šiandien tik daugėja“, – sakė Marius Laurinavičius.

Kitas iliustruojantis pavyzdys, pasak LŽ pašnekovo, buvęs Teisingumo departamento vadovas Jeffas Sessionas. „Nuo pat pradžių daugelis nerimavo, kad Donaldas Trumpas jį į pareigas skyrė tam, kad trikdytų prieš prezidentą nukreiptus teisėsaugos tyrimus. O netrukus pats prezidentas Jeffą Sessioną viešai paskelbė vos ne savo asmeniniu priešu. Šis atvejis taip pat iliustruoja atsvarų sistemos patvarumą“, – teigė ekspertas.

Svarbiausiu tikrosios padėties suvokimo gerėjimo veiksniu laikyčiau Rusijos kišimosi į JAV rinkimus faktą. Amerikiečiams tai tolygu spjūviui į veidą ir to pakęsti jie negali,

Atitinkamai, nors prorusiškų politikų ne vienas yra ir Kongrese, ir Baltuosiuose rūmuose, jie nepajėgūs pakeisti bendros politikos krypties. „Kas pirmieji ėmėsi kritikuoti Helsinkio susitikimą? Net ne demokratai, o respublikonai – Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas, Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas (amžiną atilsį) Johnas McCainas ir Senato Užsienio reikalų komiteto vadovas Robertas Corkeris“, – primena ekspertas.

LŽ Mariaus Laurinavičiaus klausė, kokie aukščiausio lygio politikai Vašingtone šiuo metu yra palankūs arba nepalankūs Lietuvai. Anot eksperto, atsižvelgiant į tai, kad tarp Kongreso narių vyraujanti politikos kryptis apskritai yra palanki mūsų šaliai, galima išskirti kai kurias lyderiaujančias asmenybes bei keletą prorusiškos mažumos atstovų:

Lietuvai palankūs:

1. Gynybos sekretorius generolas Jamesas Mattisas. Garsėja, kaip labai nepriklausomas ir įtakai nepasiduodantis žmogus, pateisinantis jam duotą „Pasiutusio šuns“ pravardę. Donaldas Trumpas gynybos klausimais nuo seno rėmėsi generolų, kariškių nuomone ir mažai įtikima, kad jis galėtų, net ir norėdamas, prieštarauti Jameso Mattiso nuostatoms ar bandytų sumenkinti jo vaidmenį formuojant gynybos politiką.

AFP/Scanpix nuotrauka

2. Valstybės sekretorius, buvęs Centrinės žvalgybos agentūros vadovas Mike‘as Pompeo. Postą užima per trumpai, kad būtų galima nuodugniau įvertinti jo asmeninę poziciją ir gebėjimus, tačiau net ir nebūdamas karjeros žvalgu, atstovauja žvalgybos bendruomenei, pasižyminčiai konsoliduota pozicija ir Rusijos grėsmių išmanymu. Net jei prezidentas jį pasirinko, kaip jam asmeniškai parankesnį ir lojalesnį žmogų, Mike‘as Pompeo vis tik atstovauja žvalgybos bendruomenei.

SIPA/Scanpix nuotrauka

3. Valstybės sekretoriaus pavaduotojas, analitikas Wessas Mitchellas. Puikiai išmano Baltijos šalių regiono problematiką ir Rusijos grėsmes. Buvusio patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Herberto McMasterio politikos tęsėjas.

1tv.ge nuotrauka

4. Prezidento patarėja Fiona Hill. Pagrindinė Rusijos klausimais patarinėjančios komandos ekspertė.

rferl.org nuotrauka

5. Johno McCaino bendražygis ir politikos tęsėjas respublikonas senatorius Lindsey Grahamas. Karinių oro pajėgų atsargos pulkininkas.

SIPA/Scanpix nuotrauka

6. Respublikonas senatorius Robertas Portmanas. Gerai išmano Rusijos propagandos klausimus, inicijavo ne vieną pasipriešinimo Maskvos dezinformacijai priemonę.

washingtonblade.com nuotrauka

7. Respublikonas Marco Rubio. Siekė partijos nominacijos pastaruosiuose prezidento rinkimuose. Vienas iš pagrindinių naujausio antirusiškų sankcijų paketo autorius.

Marco Rubio / AFP nuotrauka

Lietuvai nepalankūs:

1. Atstovų rūmų narys respublikonas Dana Rohrabacheris. Pastebimiausias aukščiausio lygio politikas, demonstruojantis prorusiškas pažiūras. Praeityje kontržvalgybos įspėtas dėl to, kad atsidūrė Rusijos slaptųjų tarnybų taikiklyje.

Reuters/Scanpix nuotrauka

2. Respublikonas senatorius Randalas Paulas. Simpatiją Rusijai „paveldėjo“ iš tėvo – taip pat karjeros politiko, kandidato į prezidento postą Rono Paulo. Pastarojo rinkimų kampanijoje dirbo mažiausiai vienas rusas.

trendopic.com nuotrauka

3. Respublikonas senatorius Richardas Shelby. Deklaruoja gana aiškiai prorusišką poziciją.

AFP/Scanpix nuotrauka