JAV SOP vadas: Lietuvos SOP – vienas daugiausiai sugebančių partnerių karo zonoje
Lie­tu­vos Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gos (SOP) ki­tais me­tais skai­čiuos jau de­šimt­me­tį, nors at­ski­ri vie­ne­tai bu­vo įkur­ti ge­ro­kai anks­čiau. Per šį lai­ko­tar­pį „Ait­va­ras“ at­li­ko dau­gy­bę mi­si­jų Af­ga­nis­ta­ne ir už­si­tar­na­vo są­jun­gi­nin­kų pa­gar­bą. Lie­tu­vos ka­rius ame­ri­kie­čiai jau va­di­na NA­TO ly­de­riais.

Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gos – tai stra­te­gi­nės pa­jė­gos, ka­riuo­me­nės ie­ties smai­ga­lys, ge­ban­tis nu­lem­ti ka­ro ei­gą. At­ran­ka į šias pa­jė­gas itin griež­ta, ta­čiau bū­tent ji lei­do Lie­tu­vos Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­goms per dau­giau nei de­šimt­me­tį mi­si­jų Af­ga­nis­ta­ne ne­pra­ras­ti nė vie­no žmo­gaus – tai yra be­veik ne­įma­no­ma to­kio­se pa­jė­go­se. Es­kad­ro­nas „Ait­va­ras“ – ne­di­de­lė or­ga­ni­za­ci­ja ir vis­kas, kas su ja su­si­ję, itin slap­ta. Ta­čiau „Sa­vai­tės“ ko­man­dai bu­vo su­teik­ta iš­skir­ti­nė ga­li­my­bė už­fik­suo­ti ka­rius pra­ty­bo­se ore, van­de­ny­je ir sau­su­mo­je.

Są­jun­gi­nin­kai ne­gai­li pagyrų

Af­ga­nis­ta­nas, Za­bu­lo pro­vin­ci­ja. Lie­tu­vos Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gų ka­riai lau­kia at­vyks­tan­čio oro trans­por­to. Dar vie­na sėk­min­ga es­kad­ro­no „Ait­va­ras“ įvyk­dy­ta ope­ra­ci­ja, po ku­rios mū­sų ka­riai ame­ri­kie­čių trans­por­ti­niais sraig­tas­par­niais grįž­ta į prieš­aki­nę ope­ra­ci­jų ba­zę. Af­ga­nis­ta­ne „Ait­va­ras“ bu­vo dis­lo­kuo­tas 2002-ai­siais. Dau­giau kaip de­šimt­me­tį jie dir­bo su­nkiau­sio­mis ka­ri­nė­mis są­ly­go­mis, vyk­dė spe­cia­lio­sios žval­gy­bos, tie­sio­gi­nių veiks­mų, ki­tas įslap­tin­tas už­duo­tis ir kiek­vie­nas Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gų ka­rys tar­na­vo ne vie­ną, ne dvi, o net po ke­lias mi­si­jas.

„Vien tai, kad da­bar tarp ope­ra­to­rių ga­li­ma ras­ti žmo­nių, ku­rie bu­vo 10–12 mi­si­jų, ro­do, ko­kią jie mil­ži­niš­ką kai­ną su­mo­kė­jo ne tik kaip ka­riai, bet ir kaip žmo­nės, šei­mų na­riai, tė­vai, kaž­kie­no vai­kai. Kiek tai kai­na­vo ne­rvų ir pa­stan­gų jų šei­moms. Tai čia ta žmo­giš­ko­ji kai­na, apie ku­rią la­bai daž­nai ne­su­si­mąs­tom“, – sa­ko kny­gos „Gab­rie­liaus ka­riai“ au­to­rius Alek­sand­ras Ma­to­nis.

Lie­tu­vos Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gos mi­si­jas Af­ga­nis­ta­ne bai­gė tik 2015-ai­siais ir per vi­są tą lai­ką ne­žu­vo nė vie­nas ka­rys. Tie­sa, su­ža­lo­ji­mų ne­pa­vy­ko iš­veng­ti. Za­bu­lo pro­vin­ci­jo­je au­to­mo­bi­liui su ka­riais už­va­žia­vus ant mi­nos vie­nas iš „ait­va­rų“ bu­vo su­nkiai su­ža­lo­tas. Jis ne­te­ko ko­jos. Ka­riai sa­ko, kad mi­si­jas Af­ga­nis­ta­ne pa­vy­ko baig­ti be žū­čių dėl ge­ro pa­si­ruo­ši­mo.

„Sėk­mė mus ly­dė­jo to­dėl, kad yra nuo­sek­li at­ran­ka – mes at­ren­ka­me pa­čius tin­ka­miau­sius šiam dar­bui ka­rius. To­liau – ba­zi­nis ruo­ši­mas, iden­ti­fi­ka­vus jų sa­vy­bes. Ruo­ši­mo me­tu jas užt­vir­ti­nam, iš­ryš­ki­nam“, – pa­sa­ko­ja vie­nas iš Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gų ka­rių.

Af­ga­nis­ta­ne es­kad­ro­nas „Ait­va­ras“ ir už­si­tar­na­vo pro­fe­sio­na­lių ka­rių var­dą. Jie bu­vo pir­mie­ji ir vie­nin­te­liai koa­li­ci­jos ka­riai kal­nuo­to­mis ir ne­ly­gio­mis vie­to­vė­mis į mi­si­jas ju­dė­ję mo­to­cik­lais. To­kiu bū­du pa­di­dė­jo „ait­va­rų“ mo­bi­lu­mas, kur su­nkio­ji są­jun­gi­nin­kų tech­ni­ka ju­dė­da­vo ke­lias va­lan­das, mū­sų ka­riai šiuos at­stu­mus įveik­da­vo ge­ro­kai grei­čiau.

Są­jun­gi­nin­kai pa­gy­rų Lie­tu­vos Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­goms ne­gai­li ir tei­gia, kad per ke­le­rius me­tus „ait­va­rai“ ta­po Al­jan­so ly­de­riais.

„Man bu­vo ma­lo­nu ke­le­tą kar­tų dirb­ti su Lie­tu­vos Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­go­mis. Aš su jais dir­bau Af­ga­nis­ta­ne, kai bu­vau NA­TO Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gų va­das. Tai pui­ki or­ga­ni­za­ci­ja, mes la­bai di­džiuo­ja­mės Lie­tu­vos „ait­va­rų“ to­bu­lė­ji­mu. Or­ga­ni­za­ci­ja su­for­muo­ta ma­žiau nei prieš de­šimt­me­tį ir šiuo me­tu yra vie­nas dau­giau­siai su­ge­ban­čių mū­sų par­tne­rių ka­ro zo­no­je ir su­dė­tin­go­se mi­si­jo­se“, – tvir­ti­na JAV Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gų va­das gen. Ray­mo­nas A. Tho­ma­sas.

Įsa­ky­mus svar­bu vyk­dy­ti kū­ry­biš­kai

Pa­grin­di­nės Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gų už­duo­tys yra spe­cia­lio­ji žval­gy­ba, tie­sio­gi­niai veiks­mai ir ka­ri­nė par­ama. Pa­tys ge­riau­si ka­riai įgy­ja tei­sę ne­šio­ti ant­siu­vą „Ža­liu­kas“. Tai są­sa­ja su par­ti­za­nais, be­sip­rie­ši­nu­siais So­vie­tų Są­jun­gos ag­re­si­jai.

Ka­riai sa­ko, kad SOP yra ne vien ka­riuo­me­nė, bet ir šei­ma, sie­kian­ti bend­rų tiks­lų, kur svar­biau­sia – mo­ty­va­ci­ja ir in­te­lek­tas. Fi­zi­nis pa­si­ren­gi­mas ar mo­kė­ji­mas taik­liai šau­dy­ti – tik dar­bo prie­mo­nės, ku­rių iš­moks­ta­ma, tei­gia ka­riai. O štai iš­skir­ti­nės sa­vy­bės – tai ge­bė­ji­mai veik­ti iš­skir­ti­nio stre­so są­ly­go­mis, be­są­ly­giš­kai pa­klus­ti va­do įsa­ky­mams, ta­čiau juos vyk­dy­ti kū­ry­biš­kai.

„Ka­riui at­ėjus į at­ran­ką to­kių sa­vy­bių iš kar­to ne­iden­ti­fi­kuo­si, tai yra nuo­sek­lus di­džiu­lis dar­bas – at­ran­kos dar­bas, tai trun­ka ne vie­ną sa­vai­tę. Tie­siog ka­riams su­ku­ria­mos si­tua­ci­jos, ar­ti­mos rea­lioms si­tua­ci­joms, ir pa­si­žiū­ri­ma, kaip jie vei­kia – ar ge­ba stre­si­nė­se si­tua­ci­jo­se pri­im­ti spren­di­mus, val­dy­ti sa­ve, „neuž­si­kirs­ti“, – aiš­ki­na Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gų ka­rys.

Tiks­lūs ka­rių skai­čiai dėl sa­vai­me su­pran­ta­mų prie­žas­čių yra įslap­tin­ti. Vis­kas, kas su­si­ję su šiais ka­riais, yra slap­ta. Ta­čiau pa­ma­ty­ti iš ar­ti, kaip šie ka­riai ren­gia­mi, tu­rė­jo pro­gą ir „Sa­vai­tę“. Nors oro tem­pe­ra­tū­ra ar­ti­ma nu­liui, Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gų na­rams te­ko štur­muo­ti žve­jų lai­vą, ku­rį bu­vo užg­ro­bę gink­luo­ti as­me­nys. Ope­ra­ci­ja, tru­ku­si tik ke­le­tą mi­nu­čių, – sėk­min­ga, įkai­tai iš­va­duo­ti.

Įsi­vaiz­duo­ki­te ka­rius, kai­nuo­jan­čius tik ne­di­de­lę da­lį to, kiek kai­nuo­ja lai­vai, tan­kai ar lėk­tu­vai. Ta­čiau at­lie­kan­čius svar­bų vaid­me­nį hib­ri­di­nia­me konf­lik­te, be­sip­rie­ši­nan­čius ag­re­so­riui, pri­ver­čian­čius jį „krau­juo­ti“ nuo stai­gių, ne­prog­no­zuo­ja­mų, bet skaus­min­gų smū­gių pa­čio­se ne­ti­kė­čiau­sio­se vie­to­se ir si­tua­ci­jo­se.

Ne­re­tai SOP ka­riai va­di­na­mi eli­tu, nors jie šio pa­va­di­ni­mo ir ne­mėgs­ta. Vis­gi, tai stra­te­gi­nės pa­jė­gos, ge­ban­čios nu­lem­ti net ka­ro ei­gą. Ma­ži vie­ne­tai, ko­man­dos, iš­mes­tos to­li nuo drau­giš­kų pa­jė­gų, už­ti­kri­na prieš­o ob­jek­tų su­nai­ki­ni­mą, su­da­ro są­ly­gas pa­grin­di­nių pa­jė­gų iš­sisk­lei­di­mui.

„Pa­si­nau­do­da­mi mo­der­nio­mis ka­ry­bos prie­mo­nė­mis, to­kio­mis kaip in­fil­tra­ci­jos iš oro, iš van­dens, sau­su­ma, jie at­vyks­ta į už­duo­ties ra­jo­ną ir at­lie­ka tai, ką ga­li pa­da­ry­ti jau iš­ti­sos ka­riuo­me­nės rū­šys. Na, vie­na iš es­mi­nių už­duo­čių yra spe­cia­lio­ji žval­gy­ba, in­for­ma­ci­jos apie tai­ki­nį rin­ki­mas, nu­tai­ky­mas. SOP dir­ba ge­riau­si prieš­aki­niai kon­tro­lie­riai, ga­lin­tys už­ves­ti są­jun­gi­nin­kų avia­ci­ją“, – tei­gia A. Ma­to­nis.

„Ten, kur rei­kia at­lik­ti „chi­rur­gi­nę“ ope­ra­ci­ją, nau­do­ja­mos Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gos. Jos ga­li bū­ti grei­tai per­me­ta­mos į prieš­o už­nu­ga­rį, ga­li spręs­ti tas už­duo­tis, ku­rių ne­ga­li spręs­ti pa­pras­tai ar­ba ne­tu­ri tam prie­mo­nių kon­ven­ci­nės pa­jė­gos“, – aiš­ki­na Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės va­das gen. ltn. Jo­nas Vy­tau­tas Žu­kas.

Lie­tu­vos gy­ny­bos pla­nuo­se kon­ven­ci­nės at­akos me­tu Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­goms yra nu­ma­ty­ti kon­kre­tūs už­da­vi­niai, nors tai ir ga­na ne­di­de­lė or­ga­ni­za­ci­ja, gal­būt pri­lygs­tan­ti įpras­tam sau­su­mos pa­jė­gų ba­ta­lio­nui.

Oro plat­for­mos leis­tų įgy­ti iš­skir­ti­nį statusą

Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gas tu­ri vi­sos NA­TO ša­lys ir jų par­tne­rės. Ta­čiau tik ke­lių ša­lių ka­riai tu­ri iš­skir­ti­nį sta­tu­są. Į šį klu­bą ga­lė­tų įsto­ti ir mū­sų „ait­va­rai“, jiems te­rei­kia oro plat­for­mų.

Šį sta­tu­są tu­rin­tys ka­riai ga­li va­do­vau­ti NA­TO jung­ti­nėms spe­cia­lio­sioms ope­ra­ci­joms. Jau pra­ėju­siais me­tais bu­vo pra­bil­ta apie ga­li­my­bę „ait­va­rams“ pirk­ti sraig­tas­par­nius. Šie­met ža­da­ma pri­im­ti ga­lu­ti­nius spren­di­mus dėl trans­por­ti­nių, o gal­būt ir ko­vai pri­tai­ky­tų sraig­tas­par­nių.

„Gal­vo­jam apie trans­por­ti­nius sraig­tas­par­nius Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­goms ar­ba Grei­to­jo rea­ga­vi­mo pa­jė­goms, bet ka­dan­gi biu­dže­tas jau iš­dės­ty­tas ke­le­riems me­tams į prie­kį, tai dėl įsi­gi­ji­mo rea­liai ga­lė­sim pra­dė­ti kal­bė­ti tik nuo 2022 me­tų. Da­bar ieš­kom kaž­ko­kios ga­li­my­bės dėl nuo­mos“, –sa­ko ka­riuo­me­nės va­das J. V. Žu­kas.

„Dar di­des­nis pri­ori­te­tas ir pir­miau­sia žiū­ri­ma ga­li­my­bė – pe­rei­ti prie va­ka­rie­tiš­kos plat­for­mos. Jau da­lį plat­for­mos tu­ri­me. Tai yra trys ma­žes­ni „Daup­hin“ ti­po sraig­tas­par­niai, dar tri­jų reik­tų, kad vi­siš­kai už­pil­dy­tu­me gel­bė­ji­mo ir pa­ieš­kos funk­ci­jas. Na, ir trys tu­rė­tų bū­ti jau pa­na­šioms funk­ci­joms kaip SOP“, – tei­gia kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras Rai­mun­das Ka­ro­bi­lis.

Tad ka­dai­se be­si­mo­kiu­sios Lie­tu­vos Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gos da­bar pa­čios stip­ri­na sau­gu­mą ten, kur jo la­biau­siai rei­kia, – Ukrai­no­je, Af­ga­nis­ta­ne, ki­tuo­se karš­tuo­se taš­kuo­se.