JAV ambasadorė: Lietuva – jau globali žaidėja
Lie­tu­va at­si­dū­rė pa­čia­me in­for­ma­ci­nio ka­ro ir ru­siš­kos pro­pa­gan­dos srau­to epi­cen­tre. Pa­sak JAV am­ba­sa­do­rės De­bo­rah­‘os A. McCart­hy, bū­tent pa­de­dant mū­sų ša­liai šią grės­mę jau su­vo­kia ir pa­sau­lis.

Lie­tu­va jau se­niai pers­pė­jo pa­sau­lį apie Ru­si­jos ke­ti­ni­mus „ar­ti­mo­jo už­sie­nio“ ša­ly­se ir apie jos de­zin­for­ma­ci­jos ke­lia­mą grės­mę. Mask­va į tai mė­gi­na at­sa­ky­ti kur­da­ma ne­igia­mą Lie­tu­vos įvaiz­dį. Ta­čiau, pa­sak D. A. McCart­hy, tarp­tau­ti­nė­je bend­ruo­me­nė­je Lie­tu­va ži­no­ma kaip pa­sau­li­nio ly­gio žai­dė­ja, da­ly­vau­jan­ti spren­džiant vi­siems rū­pi­mas prob­le­mas, o ne kaip ša­lis, ku­ri kon­cen­truo­ja­si vien į san­ty­kius su Ru­si­ja.

Apie glo­ba­lią de­zin­for­ma­ci­jos grės­mę ir ko­ky­biš­kos bei ti­kro­viš­kos in­for­ma­ci­jos kaip gink­lo prieš ją svar­bą, taip pat - žmo­nių pa­si­rin­ki­mo ga­li­my­bę - "Lie­tu­vos ži­nių" in­ter­viu su JAV am­ba­sa­do­re Lie­tu­vo­je De­bo­rah A. McCart­hy.

Drau­di­mai – ne sprendimas

- Esa­te pa­va­di­nu­si Lie­tu­vą Bal­ti­jos Ka­sand­ra, iš­pra­na­ša­vu­sia Ru­si­jos veiks­mus “ar­ti­ma­ja­me už­sie­ny­je”. Ru­si­ja mus mė­gi­na vaiz­duo­ti lyg ko­kius pa­ni­kuo­jan­čius ne­uro­ti­kus. Ku­ris “į­vaiz­dis” la­biau pa­pli­tęs pa­sau­ly­je?

- Lie­tu­va pa­sau­ly­je ži­no­ma ne tik dėl sa­vo po­zi­ci­jos Ru­si­jos at­žvil­giu. Jū­sų ša­lis JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je dir­ba prie dau­gy­bės tarp­tau­ti­nės reikš­mės klau­si­mų: “Is­la­mo vals­ty­bė”, Si­ri­ja, an­ti­se­mi­tiz­mas, smur­tas Af­ri­ko­je ir kt. Lie­tu­va yra glo­ba­li žai­dė­ja, ne­su­tel­kian­ti dė­me­sio vien į Ru­si­ją. Pa­sau­lis ti­krai ne­žiū­ri į Lie­tu­vą kaip į „is­te­ri­kę“ – jū­sų ša­lis ma­to­ma glo­ba­lia­me kon­teks­te ir jos bal­sas yra gir­di­mas, ypač da­bar, kai Lie­tu­va dir­ba JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je.

- Ru­si­jos pro­pa­gan­da sklin­da į Lie­tu­vą įvai­riais šal­ti­niais. Tar­ki­me, te­le­vi­zi­ją įma­no­ma nors kiek kon­tro­liuo­ti, o in­ter­ne­tas yra fak­tiš­kai ne­lie­čia­mas. Kaip mums at­rem­ti šį iš­šū­kį?

- Iš Pa­sau­li­nio su­si­ti­ki­mo dėl in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų pra­ne­ši­mų su­ži­no­jau, kad in­ter­ne­tu vien per pa­sta­ruo­sius 10 me­tų ėmė nau­do­tis 3 mlrd. žmo­nių. Šis skai­čius ir di­džiu­liai pri­va­lu­mai, ku­riuos tei­kia in­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­jos, nu­sve­ria bet ką, ką ga­li nu­veik­ti pro­ru­siš­ki in­ter­ne­to „tro­liai“.

JAV kar­tu su Lie­tu­va sten­gia­si iš­lai­ky­ti in­ter­ne­tą lais­vą. Tai – na­tū­ra­lus sie­kis, juk Lie­tu­va yra de­mo­kra­ti­nė vals­ty­bė ir el­gia­si ati­tin­ka­mai. Tas, kas im­asi blo­kuo­ti ar ki­taip ri­bo­ti in­ter­ne­to lais­vę, at­si­du­ria to­kių ša­lių kaip Egip­tas, Si­ri­ja ir Tur­ki­ja kom­pa­ni­jo­je. Tai ti­krai ne pats ge­riau­sias klu­bas.

- Lie­tu­va su­stab­dė ke­le­to ru­siš­kų TV ka­na­lų trans­lia­ci­jas. Yra ma­nan­čių­jų, kad toks spren­di­mo bū­das yra so­vie­ti­nis. Ar mes ne­tam­pa­me tuo pa­čiu blo­giu, ku­riam prieš­ina­mės?

- Drau­di­mai ir blo­ka­vi­mai nė­ra il­ga­lai­kis šios prob­le­mos spren­di­mo bū­das. Ki­ta ver­tus, Lie­tu­va ren­gia nau­ją įsta­ty­mą dėl pi­ni­gi­nių bau­dų, o tai – dau­ge­lio Eu­ro­pos vals­ty­bių pa­si­rink­tas va­rian­tas. Ko­ky­biš­kos ir ob­jek­ty­vios ži­nios yra la­bai svar­bios, tu­ri­me už­ti­krin­ti, kad jos ir bū­tų to­kios. Žmo­nės tu­ri tu­rė­ti ga­li­my­bę rink­tis in­for­ma­ci­jos šal­ti­nius. Šis pa­si­rin­ki­mas tu­rė­tų bū­ti kuo di­des­nis.

Ko­ky­bė svar­biau už kiekybę

- Esa­te mi­nė­ju­si, kad Lie­tu­vos ži­niask­lai­da vis dau­giau tel­kia­si į in­for­ma­ci­jos pa­tei­ki­mą ir ap­lei­džia ti­ria­mą­ją žur­na­lis­ti­ką. Ki­taip ta­riant, krin­ta jos ko­ky­bė. Kaip ga­lė­tu­me iš­tai­sy­ti šią pa­dė­tį?

- Žur­na­lis­ti­ka vi­sa­me pa­sau­ly­je pa­ty­rė po­ky­čių, vi­sur ma­to­mas ir iš­tek­lių sty­gius. Ži­niask­lai­dos ko­ky­bė ga­li bū­ti pa­ge­rin­ta efek­ty­viau nau­do­jant so­cia­li­nius tink­lus. Be to, sie­kiant at­skleis­ti sklei­džia­mą me­lą, ga­li pa­dė­ti par­tne­rys­tė šio­je sri­ty­je. JAV sten­gia­si įtrauk­ti Lie­tu­vos žur­na­lis­tus į įvai­riau­sias mo­ky­mų prog­ra­mas, pa­vyz­džiui, šią sa­vai­tę 10 Lie­tu­vos žur­na­lis­tų da­ly­vau­ja se­mi­na­re Ry­go­je. Ska­ti­na­me Lie­tu­vos ži­niask­lai­dos bend­ra­dar­bia­vi­mą su „Lais­vo­sios Eu­ro­pos" ra­di­ju ir „Lai­vės" ra­di­ju.

Di­džiu­lių po­ky­čių ti­kė­tis ne­ver­ta, ta­čiau tin­ka­mai nau­do­jant tu­ri­mus iš­tek­lius, ak­ty­viau pa­si­nau­do­jant in­ter­ne­to tei­kia­mo­mis ga­li­my­bė­mis ga­li­ma pa­siek­ti tei­gia­mų re­zul­ta­tų.

- Lie­tu­vo­je nė­ra daug ru­sa­kal­bių ži­niask­lai­dos šal­ti­nių. Ar jų gal­būt tu­rė­tų bū­ti dau­giau? Gal spe­cia­lus te­le­vi­zi­jos ka­na­las?

- Lie­tu­va yra ES ir NA­TO na­rė, to­dėl ga­li pa­si­nau­do­ti įvai­riais šal­ti­niais, kad pa­įvai­rin­tų gy­ven­to­jams siū­lo­mą tu­ri­nį. Pa­vyz­džiui, te­ko gir­dė­ti, kad Lie­tu­vo­je pra­dės trans­liuo­ti „Deut­che Wel­le“.

Tu­rint ne­gau­sius iš­tek­lius su­dė­tin­ga kon­ku­ruo­ti (su Ru­si­jos ži­niask­lai­da – aut. pa­sta­ba). Ne­ma­nau, kad Lie­tu­va aps­kri­tai tu­rė­tų tai da­ry­ti. Daug svar­biau pa­siū­ly­ti di­des­nį pa­si­rin­ki­mą, nei pa­teik­ti dau­giau in­for­ma­ci­jos ku­ria nors vie­na kal­ba. Eu­ro­pie­čiai ti­krai tu­ri iš ko rink­tis.

Glo­ba­li grėsmė

- Mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius ska­ti­no JAV ak­ty­viau įsi­trauk­ti į pro­ce­sus, su­si­ju­sius su da­bar vyks­tan­čiu in­for­ma­ci­niu ka­ru. Ar ame­ri­kie­čiams dar ne­at­si­bo­do ra­gi­ni­mai da­ly­vau­ti spren­džiant vi­sas pa­sau­lio prob­le­mas?

- Tie­sa, į JAV iš tie­sų krei­pia­ma­si daž­nai. Vis dėl­to Eu­ro­pa mums yra ne­ap­sa­ko­mai svar­bi, tran­sat­lan­ti­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas yra mū­sų san­ty­kių pa­ma­tas. Į Lie­tu­vą at­vyks­ta JAV vy­riau­sy­bės eks­per­tai, ku­rie ti­ria ga­li­my­bes ak­ty­viau bend­ra­dar­biau­ti. Mums ne­pa­bo­do, mes no­ri­me kar­tu dirb­ti. To­dėl pri­ta­ria­me mi­nis­tro L. Lin­ke­vi­čiaus ra­gi­ni­mams, kad prie ko­vos su pro­pa­gan­da pri­si­dė­tų dau­giau ša­lių.

Ne­se­niai Lie­tu­vo­je lan­kė­si tre­čias pa­gal svar­bą as­muo Vals­ty­bės de­par­ta­men­te – Ri­char­das Sten­ge­lis. Jo vi­zi­tas kaip tik ir bu­vo skir­tas šiems klau­si­mams. Jei ne­klys­tu, Lie­tu­va bu­vo pir­mo­ji vals­ty­bė, ku­ri į jį krei­pė­si dėl Ru­si­jos de­zin­for­ma­ci­jos ke­lia­mos grės­mės. De­zin­for­ma­ci­ja yra glo­ba­li grės­mė. Pa­vyz­džiui „Is­la­mo vals­ty­bė“ so­cia­li­niuo­se tink­luo­se kas­dien pa­skel­bia po 90 tūkst. ži­nu­čių, ra­gi­nan­čių sto­ti į jos gre­tas.

Ne­igia­mo­mis ži­nio­mis nesuvilioja

- Esa­te sa­kiu­si, kad jei pa­sau­lis pa­mirš pro­pa­gan­dos grės­mę, lie­tu­viai vi­sa­da apie ją pri­mins. Ta­čiau šio­je ko­vo­je Lie­tu­va ne­re­tai jau­čia­si ga­na vie­ni­ša. Kri­ti­kai sa­ko, kad dėl ge­res­nių san­ty­kių su Ru­si­ja anks­čiau ar vė­liau tu­rė­si­me at­si­sa­ky­ti da­bar­ti­nės po­zi­ci­jos.

- Dėl sa­vo is­to­ri­nės pa­tir­ties Lie­tu­va la­bai jau­tri jos de­mo­kra­ti­jai ky­lan­čioms grės­mėms, o da­bar ir pa­sau­lis su­vo­kia Ru­si­jos de­zin­for­ma­ci­jos grės­mę. Lie­tu­vos pa­siųs­tas sig­na­las pa­skli­do tarp­tau­ti­nė­je are­no­je.

Jū­sų ša­lis ga­li pa­siū­ly­ti uni­ka­lų pa­vyz­dį, kaip bu­vu­sios so­vie­ti­nės res­pub­li­kos ga­li tap­ti kles­tin­čio­mis de­mo­kra­ti­jo­mis. Ga­li­te bū­ti pa­vyz­džiu Mol­do­vai ir ki­toms ša­lims. Taip pat ir žmo­nėms, sie­kian­tiems lais­vės Ru­si­jo­je. Lie­tu­vos vaid­muo yra kur kas svar­bes­nis nei jos dy­dis ar iš­tek­liai.

- Ru­si­jos pro­pa­gan­dos srau­tai čia yra mil­ži­niš­ki, bet ne­ma­žai lie­tu­vių pui­kiai pri­si­me­na, kas yra so­vie­ti­nė pro­pa­gan­da, ir ge­ba ją at­skir­ti nuo ti­kros in­for­ma­ci­jos. Ko­kia pa­dė­tis Va­ka­rų ša­ly­se? Ar pro­pa­gan­dos šal­ti­niai, to­kie kaip „Rus­sia To­day“, tu­ri po­vei­kį vi­suo­me­nei?

- Jū­sų mi­nė­tas te­le­vi­zi­jos ka­na­las yra prie­ina­mas žiū­ro­vams, ta­čiau net ir bū­da­mas dos­niai fi­nan­suo­ja­mas jis ne­pa­ten­ka tarp po­pu­lia­riau­sių. Svar­biau­sia tai, kad mū­sų žiū­ro­vai tu­ri iš ko rink­tis, jiems prie­ina­mi vi­si šal­ti­niai. „Rus­sia To­day“ nė­ra la­bai įta­kin­gas, nes tai - tik vie­nas iš dau­gy­bės in­for­ma­ci­jos šal­ti­nių.

Ne­su šios sri­ties eks­per­tė, ta­čiau man at­ro­do, kad „Rus­sia To­day“ pa­da­rė tą pa­čią klai­dą, kaip ir „Al Ja­zee­ra“, su­tel­ku­si vi­są dė­me­sį į ne­igia­mą in­for­ma­ci­ją apie JAV, to­dėl ne­už­ka­ria­vo di­des­nės au­di­to­ri­jos. Vei­kiau­siai nuo­la­ti­nis ne­igia­mos in­for­ma­ci­jos apie mus srau­tas mū­sų ša­ly­je po­vei­kio ne­pa­da­ro.