Jaunimo organizacijos dėl nelietuviškos asmenvardžių rašybos: Baltijos šalims kiltų grėsmė
Pa­trio­ti­nio jau­ni­mo sam­bū­ris „Pro Pa­tria“,  Stu­den­tų at­ei­ti­nin­kų są­jun­ga, De­ši­nio­sios min­ties cen­tras, Jau­nie­ji krikš­čio­nys de­mo­kra­tai, Lie­tu­vos tau­ti­nio jau­ni­mo są­jun­ga ir stu­den­tų kor­po­ra­ci­ja Neo-Lit­hua­nia iš­reiš­kė vie­šą par­amą rug­sė­jo pra­džio­je VRK už­re­gis­truo­tai pi­lie­čių ini­cia­ty­vai „TAL­KA už Lie­tu­vos vals­ty­bi­nę kal­bą“.

Jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos at­krei­pia dė­me­sį, kad įvyk­džius Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos rei­ka­la­vi­mą dėl as­men­var­džių ra­šy­bos ofi­cia­liuo­se do­ku­men­tuo­se ne lie­tu­vių kal­ba, bū­tų su­kur­tas pre­ce­den­tas Ru­si­jai spaus­ti Lat­vi­ją ir Es­ti­ją, rei­ka­lau­jant įtei­sin­ti pa­na­šią pra­kti­ką.

Jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų tei­gi­mu, Kons­ti­tu­ci­jai, tarp­tau­ti­nei pra­kti­kai ir vi­suo­me­nės nuo­mo­nei aki­vaiz­džiai prieš­ta­rau­jan­tys siū­ly­mai vie­to­je vals­ty­bi­nės kal­bos ra­šy­ti ki­to­mis kal­bo­mis jau prieš ke­le­tą me­tų bu­vo ka­rin­ga re­to­ri­ka iš­kel­ti LLRA – par­ti­jos, ku­ri sie­ja­ma su Krem­liu­mi dėl jos ly­de­rio par­ei­gų Mask­vos lei­džia­muo­se pro­pa­gan­di­niuo­se lei­di­niuo­se ir VSD at­as­kai­to­se fik­suo­tų par­ti­jos at­sto­vų lan­ky­mo­si Ru­si­jos pre­zi­den­to ad­mi­nis­tra­ci­jos pa­da­li­nių su­si­ti­ki­muo­se.

„Nė­ra di­des­nės klai­dos nei ban­dy­mai nuo­lai­das dėl įra­šų pa­suo­se ki­to­mis kal­bo­mis vaiz­duo­ti kaip nau­din­gus geo­po­li­tiš­kai. Tei­sės ra­šy­ti pa­suo­se ne­vals­ty­bi­ne kal­ba lau­kia pir­miau­siai Ru­si­ja. Ją įtei­si­nus kaip to rei­ka­lau­ja LLRA ir kai ku­rie so­cial­de­mo­kra­tai, Lie­tu­vos ru­sai ga­lė­tų skųs­tis dis­kri­mi­na­ci­ja – da­bar­ti­nę vi­sų tau­ty­bių gy­ven­to­jų ly­gy­bę prieš vals­ty­bi­nę kal­bą pa­keis­tų sa­vo­tiš­ka seg­re­ga­ci­ja, kai pri­vi­le­gi­jos bū­tų su­teik­tos tik lo­ty­niš­ko pa­grin­do kal­boms. Lie­tu­vos ru­sai ra­šy­ti pa­suo­se vis tiek ne­ga­lė­tų, o tai jau pa­grįs­tas Ru­si­jai tai­ky­ti sa­vo tau­tie­čių tei­sių už­sie­ny­je gy­ni­mo kon­cep­ci­ją.

Dar bai­ses­nė iš­da­vys­tė tai bū­tų kai­my­ni­nėms NA­TO par­tne­rėms Lat­vi­jai ir Es­ti­jai, ku­rios nuo­lat su­si­du­ria su to­kiais Ru­si­jos rei­ka­la­vi­mais ir yra aiš­kiai pa­sa­kiu­sios, kad nuo­lai­dos Lie­tu­vo­je bū­tų pa­pil­do­mas gink­las prieš jas Krem­liaus ran­ko­se. Lie­tu­va šio­je si­tua­ci­jo­je tu­ri elg­tis la­bai at­sa­kin­gai ir ieš­ko­ti komp­ro­mi­si­nio spren­di­mo bei pro­tin­go dia­lo­go su Len­ki­jos po­li­ti­kais“, – tvir­ti­na jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai.

Pi­lie­čių ini­cia­ty­va „TAL­KA už Lie­tu­vos vals­ty­bi­nę kal­bą“ sie­kia pa­teik­ti Sei­mui pri­va­lo­mai svars­ty­ti pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­grin­di­nia­me pa­sų pus­la­py­je, kaip ir da­bar, bū­tų lei­džia­mi įra­šai tik vals­ty­bi­ne kal­ba pa­gal ta­ri­mą, o pa­pil­do­mų įra­šų pus­la­py­je ar­ba ta­pa­ty­bės kor­te­lės ki­to­je pu­sė­je no­rin­tis pi­lie­tis ga­lė­tų už­si­ra­šy­ti var­dą ir pa­var­dę ki­ta sa­vo no­ri­ma kal­ba. Ini­cia­to­rių tei­gi­mu, taip bū­tų iš­veng­ta fak­ti­nio ki­tų kal­bų pri­ly­gi­ni­mo vals­ty­bi­nei kal­bai, kas įvyk­tų, jei Lie­tu­vos pi­lie­čiams kil­tų bū­ti­ny­bė mo­ky­tis, kaip iš­tar­ti ar už­ra­šy­ti pi­lie­čių var­dus pa­gal ki­tų kal­bų tai­syk­les. Pra­ėju­sią sa­vai­tę dau­giau nei pu­san­tro šim­to ži­no­mų as­me­nų pa­skel­bė vie­šą laiš­ką, ku­riuo reiš­kia par­amą šiai pi­lie­čių ini­cia­ty­vai.