J. C. Junckeris žada, kad naujas ES biudžetas finansuos IAE uždarymą
Lie­tu­vo­je vie­šin­tis Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Jea­nas Clau­de'as Junc­ke­ris ket­vir­ta­die­nį par­eiš­kė, kad ki­ta­me Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) biu­dže­te tu­ri bū­ti nu­ma­ty­tas Ig­na­li­nos at­omi­nės elek­tri­nės už­da­ry­mo fi­nan­sa­vi­mas.

„Aš manau, kad klausimo, apie kurį jūs kalbate, mes neišspręsime iki 2020 metų. Pagalba ir palaikymas iš ES pusės tęsis ir po šios datos, todėl tai turi būti įtraukta, integruota į kitą finansinę perspektyvą“, – žurnalistams Vilniuje sakė J. C. Junckeris, atsakydamas į BNS klausimą.

Kartu su juo vakarienei į vieną sostinės restoranų atvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pakomentavo: „Praktiškai gavome pažadą“.

Ignalinos AE uždarymas pradėtas 2004-asiais, Lietuva planuoja darbus pabaigti iki 2038 metų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuva per paskutinius metus padarė „didelę ir akivaizdžią pažangą“ nutraukiant Ignalinos AE eksploataciją.

„Dabar nutraukimo procesai vyksta laiku, sklandžiai, kokybiškai ir džiaugiamės, kad Europos Komisija tuos mūsų darbo rezultatus mato ir vertina“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

Ministro komentarą BNS perdavė jo atstovė spaudai Aurelija Vernickaitė.

Energetikos ministerija skaičiuoja, kad jėgainės uždarymui iš viso dar reikia beveik 1,6 mlrd. eurų. Didžiąją dalį šių pinigų Lietuva tikisi gauti iš ES.

J. C. Junckeris teigė, jog per vakarienę su Lietuvos prezidente taip pat kalbėsis apie tiesiamos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ateities finansavimą.

ES parama skirstoma daugiamečiais biudžetais, dabartinis baigiasi 2020 metais.

D. Grybauskaitė ketvirtadienį Vilniuje besilankančiam Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui įteikė Baltijos šalių lyderių laišką, kur taip pat prašoma naujame Bendrijos biudžete numatyti lėšų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa.

Baltijos šalys nori per artimiausią dešimtmetį savo tinklus atjungti nuo posovietinės energetinės sistemos ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema. Taip tikimasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.

Laiške taip pat rašoma, kad nepaisant Jungtinės Karalystės pasitraukimo Baltijos šalys nori išsaugoti dabartinį ES biudžeto dydį, o tai galėtų būti daroma per padidintus šalių indėlius daugiametei finansinei perspektyvai arba kuriant galimus naujus būdus jai pildyti.

ES lyderiai taip pat paraginti suvienodinti išmokas žemdirbiams, skirti daugiau dėmesio saugumui, išorinių sienų stiprinimo klausimams.

Būsimojo daugiamečio ES biudžeto projektas turėtų būti pristatytas gegužę.