Izraelio spaudoje – nauji Rūtos Vanagaitės priekaištai Lietuvai
Lie­tu­vai be­si­ruo­šiant iš­kil­min­goms Adol­fo Ra­ma­naus­ko – Va­na­go lai­do­tu­vėms, spa­lio 3 die­ną Iz­rae­lio lei­di­ny­je „The Je­ru­sa­lem Post“ pa­si­ro­dė Rū­tos Va­na­gai­tės straips­nis, ku­ria­me ji vėl pa­si­sa­kė apie lie­tu­vių da­ly­va­vi­mą Ho­lo­kaus­te ir ne­ap­len­kė vie­no iš po­ka­rio pa­sip­rie­ši­ni­mo va­dų – Jo­no No­rei­kos – Ge­ne­ro­lo Vė­tros.

Laiško forma surašytame straipsnyje Rūta Vanagaitė kreipėsi į „brangųjį nužudytą Lietuvos žydą“ ir sielojosi, kad nebegyvendama Lietuvoje, jaučiasi jį apleidusi. Skandalingų knygų ir publikacijų autorė straipsnyje rašo apie lietuvių savisaugos batalionų karių dalyvavimą žydų žudynėse ir Jono Noreikos vaidmenį Holokauste.

Anot Rūtos Vanagaitės, „Lietuvoje vyksta aršūs debatai“ ar reikia nuimti memorialinę Generolo Vėtros lentą ir netiesiogiai pašiepia Genocido centro istorikų teiginius, esą naciai „įtraukė“ Joną Noreiką į žydų žudynes.

Straipsnio autorė retoriškai klausia: „Ką iš tiesų Jonas Noreika darė po to, kai buvo „įtrauktas“ į nusikaltimą?“ ir pateikia atsakymą: „Jis įsakė visus Šiaulių žydus perkelti į getą. Jie niekada nesugrįžo“.

Rūta Vanagaitė pažymėjo, kad nacių okupacijos metais lietuviai buvo tokie efektyvūs, kad administracijos ir policijos struktūrose beveik neprireikė vokiečių, o lietuviams nekilo jokių problemų vykdyti vokiečių valdžios įsakymus.

Rūta Vanagaitė primena, kad 1943 metais Jonas Noreika, kaip ir daugelis kitų lietuvių, pasipriešino nacių planams mobilizuoti žmones į SS dalinius. Už tai Jonas Noreika ir dar apie 50 lietuvių buvo išsiųsti į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Tačiau, pasak Rūtos Vanagaitės, ten jis buvo „garbės kaliniu“, nes „Naciai negalėjo visai neatsižvelgti į tai, kaip jis jiems nusipelnė 1941 – 1942 metais“.