Izraelio premjeras Lietuvoje džiaugėsi draugyste tarp „dviejų mažų demokratijų“
Lie­tu­vo­je vie­šin­tis Iz­rae­lio prem­je­ras Ben­ja­mi­nas Ne­ta­nya­hu sek­ma­die­nį džiau­gė­si drau­gys­te tarp „dvie­jų ma­žų de­mo­kra­ti­jų“.

Susitikęs su Lietuvos žydais Vilniaus choralinėje sinagogoje ministras pirmininkas tvirtino, kad jo vizitas į Lietuvą sustiprins šalių ryšius.

„Su šia nepriklausomybe mes turime naujas draugystes – tokią draugystę turime su Lietuvos demokratija. Izraelis ir Lietuva – dvi mažos demokratijos, susiduriančios su iššūkiais, bet įsitikinusios savo galimybe pasinaudoti ateitimi“, – kalbėjo B. Netanyahu.

„Ir kartu mes ta galimybe galime pasinaudoti geriau. Šis vizitas padarė tai labiau įmanomu dalyku“, – pridūrė jis.

Į susitikimą su Izraelio ministru pirmininku atvyko apie 300 žmonių, teigė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

B. Netanjahu dėkojo Lietuvos vyriausybei už besitęsiančią kovą su antisemitizmo apraiškomis ir „tiesos gynimą“.

„Mes jus palaikome ir skatiname jus daryti tai daugiau ir daugiau“, – sakė jis.

Lietuva tradiciškai yra tarp tvirčiausių diplomatinių Izraelio rėmėjų Europoje, iš dalies dėl Holokausto istorijos ir pozicijų derinimo su Jungtinėmis Valstijomis.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvos diplomatijai vis dažniau tenka laviruoti tarp išsiskiriančių ES ir JAV nuomonių. Laikydamasi europinio solidarumo, Lietuva neseka JAV pavyzdžiu pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir remia susitarimą su Iranu dėl branduolinės programos, nepaisant JAV ir Izraelio priešiškumo.

Lietuva kritikuoja Izraelio vykdomą žydų naujakurių plėtrą okupuotose palestiniečių teritorijose, tačiau tai daro ne taip aštriai kaip kai kurios kitos Vakarų Europos šalys.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė žurnalistams sakė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų aktyviau bendradarbiauti su Izraeliu.

„Aišku, nemalonu, kad ES ir Izraelio nuomonės daug kur išsiskiria. Aš, aišku, suprantu Lietuvą, kuri vientisai vykdo ES sutartis, politiką ir taip toliau“, – teigė F. Kukliansky.

„Izraelis yra pati demokratiškiausia šalis Artimuosiuose Rytuose. Tai kodėl gi ES nebendradarbiauti su Izraeliu, turinčiu tokį didelį mokslinį potencialą, tokį didelį žmonių resursų potencialą?“, – kalbėjo ji.

Prisiminė Vilniaus getą

Izraelio premjeras Lietuvos žydams pasakojo šeštadienį vaikščiojęs po buvusio Vilniaus geto teritoriją sostinės senamiestyje.

1941 metų rugsėjį įkurtas getas buvo likviduotas 1943 metų rugsėjo 23–24 dienomis.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilniuje žydai sudarė apie trečdalį miesto gyventojų, Lietuvos sostinė buvo svarbus žydų kultūros centras. Po karo iš maždaug 57 tūkst. Vilniaus žydų gyvi liko apie 2 tūkstančiai.

Dažnai padedami vietos kolaborantų, naciai Lietuvoje iš viso nužudė daugiau nei 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

„Mes matėme žydų namus, (žmona – BNS) Sara sakė, kad ji galėjo matyti žydų vaikų veidus. (...) Mes matėme žydų teatrą ir galėjome girdėti muziką, mes matėme šimto žydų sinagogų patalpas“, – kalbėjo B. Netanyahu.

„Mes taip pat matėme kiemus, kur žydai buvo surenkami prieš išvežant juos į Panerius, kur jie buvo sušaudomi lietuvių kolaborantų ir nacių ir tada metami į mirties duobes. Mes visa tai matėme“, – pridūrė jis.

„Aš mačiau jų nuotraukas ant geto sienų, aš girdėjau jų istorijas ir norėjau jiems pasakyti: mes esame čia, mes sugrįžome, mes gyvi“, – sakė Izraelio premjeras.

„Kokį atstumą per 75-ius metus mes nukeliavome nuo mirties duobių Paneriuose iki kylančios pasaulio galios“, – tvirtino ministras pirmininkas.

Prisiminęs savo lietuviškas šaknis, B. Netanjahu pavadino save litvaku „iš abiejų pusių“. B. Netanyahu seneliai buvo kilę iš istorinės Lietuvos – Šeduvos ir Krėvos dabartinėje Baltarusijoje.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų.