Įvardino svarbiausius metų įvykius
Be­si­bai­giant me­tams Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to po­li­to­lo­gai įvar­di­no 10 svar­biau­sių 2015 me­tų įvy­kių, pa­vei­ku­sių Lie­tu­vą ir pa­sau­lį.

Pa­sau­lio įvykiai

1. Kri­zės Vi­du­rio Ry­tuo­se pa­aš­trė­ji­mas ir Ru­si­jos įsi­trau­ki­mas į konf­lik­tą Sirijoje

Tai reikš­min­gas lū­žis Si­ri­jos konf­lik­te – iki tol Va­ka­rų ša­lys ban­dė tik „kon­tro­liuo­ti“ ISIS plė­trą, vyk­dy­da­mos oro ants­kry­džius, ta­čiau tai da­rė itin men­ką po­vei­kį. Ru­si­jos ak­ty­vus įsi­trau­ki­mas į konf­lik­tą Si­ri­jo­je ir par­ama A.Al Bas­ha­ro pa­kei­tė jė­gų ba­lan­są šia­me konf­lik­te ir net po­ten­cia­liai – vi­sa­me Ar­ti­mų­jų ir Vi­du­rio Ry­tų re­gio­ne. Iš re­gio­no be­si­trau­kian­čios JAV su­kū­rė tam ti­krą va­kuu­mą, ku­rį ban­do už­pil­dy­ti Ru­si­ja. Tai ga­li keis­ti il­gą lai­ką vy­ra­vu­sias geo­po­li­ti­nio žai­di­mo tai­syk­les ir Ru­si­jai su­teik­ti dau­giau sver­tų siek­ti su­sig­rą­žin­ti „di­džio­sios vals­ty­bės“ sta­tu­są.

2. Mig­ra­ci­jos kri­zės ES

Mig­ra­ci­jos kri­zė – tai ES vie­ny­bės ir so­li­da­ru­mo iš­ban­dy­mas. Jis iš­ryš­kė­jo 2015 m. vi­du­ry­je, ta­čiau ne­abe­jo­ti­nai truks ir per 2016 m. Bū­tent po­žiū­ris į mig­ra­ci­jos kri­zę iš­ryš­ki­no es­mi­nius ES ša­lių skir­tu­mus ir dar kar­tą pa­tvir­ti­no, kad ES nuo­lat su­si­du­ria su iš­šū­kiu pa­lai­ky­ti vie­ny­bę ir bend­rą po­zi­ci­ją tiek už­sie­nio po­li­ti­kos ir sau­gu­mo klau­si­mais, tiek ir vi­daus po­li­ti­kos de­ri­ni­mo at­ve­jais. Kri­zė ta­po ir Vo­kie­ti­jos ly­de­rys­tės ES iš­ban­dy­mu.

3. Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės par­la­men­to rinkimai

Kon­ser­va­to­rių par­ti­jos per­ga­lė ir Da­vi­do Ca­me­ro­no ne­tie­sio­gi­nis „per­rin­ki­mas“, su­tei­kiant jam pa­si­ti­kė­ji­mą to­liau va­do­vau­ti Vy­riau­sy­bei yra svar­bus ne tik dėl po­li­ti­kos tęs­ti­nu­mo, bet ir dėl bū­si­mų spren­di­mų. Kar­tu su šia per­ga­le D. Ca­me­ro­nas įsi­pa­rei­go­jo su­reng­ti ir re­fe­ren­du­mą dėl Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės at­ei­ties Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Ma­no­ma, kad re­fe­ren­du­mas ga­li įvyk­ti jau 2016 m. Tai bus itin svar­bus įvy­kis vi­sai ES, nes re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tas jau da­bar tam­pa itin reikš­min­gu kin­ta­muo­ju tiek Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, tiek ES at­ei­čiai.

4. Grai­ki­jos fi­nan­si­nė ir po­li­ti­nė krizė

Grai­ki­jos rin­ki­mai 2015 m. sau­sio mėn., SY­RI­ZA par­ti­jos per­ga­lė ir dar vie­na, pa­kar­to­ti­nė per­ga­lė rug­sė­jo mėn. ilius­truo­ja Grai­ki­jos vi­suo­me­nės des­pe­ra­ci­ją ir po­žiū­rį į pa­sta­rų­jų me­tų Grai­ki­jos fi­nan­si­nę kri­zę. Vie­na ver­tus, no­ri­ma nu­si­mes­ti tau­py­mo ir su­var­žy­mo po­li­ti­ką, ta­čiau iš ki­tos pu­sės su­pran­ta­ma, kad bet ku­ri po­li­ti­nė val­džia pri­va­lės lai­ky­tis ES ir TVF rei­ka­la­vi­mų tau­py­ti bei re­for­muo­ti Grai­ki­jos eko­no­mi­ką. Vis dėl­to il­ga­lai­kis Grai­ki­jos po­lin­kis į po­pu­liz­mą, ne­ga­ty­vus po­žiū­ris į ES, SY­RI­ZA par­ti­jos flir­ta­vi­mas su Ru­si­ja lei­džia ma­ny­ti, kad Grai­ki­ja iš­liks „silp­niau­sia gran­di­mi“ ES. Grai­ki­jos iš­ėji­mo iš eu­ro­zo­nos sce­na­ri­jai vis dar yra rea­lūs ir ES ga­li bū­ti pri­vers­ta grįž­ti prie šios kri­zės spren­di­mų.

5. Naf­tos kai­nų kritimas

Tai net ne įvy­kis, o pro­ce­sas, ku­ris api­ma la­bai daug po­li­ti­nių spren­di­mų ir ten­den­ci­jų. Pra­de­dant nuo su­si­ta­ri­mo dėl Ira­no bran­duo­li­nės prog­ra­mos, Ki­ni­jos eko­no­mi­kos lė­tė­ji­mo, JAV ska­lū­ni­nių du­jų eks­por­to ir bai­giant spau­di­mu Ru­si­jos eko­no­mi­kai – vi­si šie ir dar daug ki­tų veiks­nių ro­do, kad naf­tos kai­na iš­lie­ka itin reikš­min­gas geo­po­li­ti­nių pro­ce­sų at­spin­dys.

Lie­tu­vos įvykiai

6. Pir­mi tie­sio­gi­niai me­ro rin­ki­mai Lietuvoje

Dar anks­ti da­ry­ti iš­va­das, ta­čiau pre­li­mi­na­rūs ženk­lai (ypač di­de­lis pa­si­ti­kė­ji­mas me­rais Kau­ne, Vil­niu­je) yra po­zi­ty­vūs. Klau­si­mas iš­lie­ka, ar il­ges­nia­me lai­ko­tar­py­je aki­vaiz­dūs rin­kė­jų sig­na­lai par­ti­joms (vi­suo­me­ni­nių ko­mi­te­tų ir jų kan­di­da­tų sėk­mė) pa­virs į ati­tin­ka­mas iš­va­das ir par­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų ar­ti­ni­mą prie vi­suo­me­nės, ar lems par­ti­nės sis­te­mos to­les­nį silp­nu­mą.

7. Sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rinkimai

Rin­ki­mai šiek tiek su­pur­tė ša­lies po­li­ti­nį land­šaf­tą, ta­čiau ne per smar­kiai. Li­be­ra­lų Są­jū­dis įtvir­ti­no sa­vo pre­ten­zi­jas pa­tek­ti į stip­riau­sių­jų par­ti­jų tre­je­tu­ką. Vi­suo­me­ni­nių ko­mi­te­tų sėk­mė pa­liu­di­jo, kad Lie­tu­vos rin­kė­jus ne­sun­ku su­vi­lio­ti nau­ju­mu ir kar­tu at­skleis­ti ša­lies par­ti­nės sis­te­mos tra­pu­mą.

8. Eu­ro įvedimas

At­ro­do, kad bent iš pra­džių vi­suo­me­nė pri­ėmė šį žings­nį ga­na pa­lan­kiai, ta­čiau vis dar ne­aiš­ku, ar tai ne­taps vie­nu iš es­mi­nių klau­si­mų 2016 m. rin­ki­muo­se, dis­ku­tuo­jant apie kai­nų au­gi­mą (ne­bū­ti­niai ob­jek­ty­viai).

9. Dar vie­nas biu­dže­to de­fi­ci­to ma­ži­ni­mo pla­nų nukėlimas

Šį spren­di­mą lė­mė ar­tė­jan­tys Sei­mo rin­ki­mai. Tai ženk­las, kad tę­sia­ma prieš kri­zę vyk­dy­ta po­li­ti­ka, kai rin­ki­mai tam­pa svar­bes­niais už vie­šų­jų fi­nan­sų su­tvar­ky­mą. Be to, kar­tu tai ir įspė­ji­mas apie ga­li­mas po­pu­lis­ti­nes ini­cia­ty­vas 2016 m.

10. Sim­bo­li­nis elek­tros jung­čių su Len­ki­ja ir Šve­di­ja užbaigimas

Elek­tros jung­čių pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mas ga­li bū­ti lai­ko­mas reikš­min­giau­siu Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos pa­sie­ki­mu nuo ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo. Nors pro­jek­tas rea­li­zuo­sis tik 2016 m., šio žings­nio nau­dą pa­jus ne tik stam­bie­ji elek­tros ener­gi­jos var­to­to­jai, bet ir kiek­vie­nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas. Tai ro­do ir tai, kad tik skir­tin­goms po­li­ti­nėms par­ti­joms su­ta­rus dėl il­ga­lai­kių stra­te­gi­nių pro­jek­tų ir tę­siant anks­tes­nių vy­riau­sy­bių pra­dė­tus dar­bus ga­li­ma pa­siek­ti sėk­min­gų re­zul­ta­tų.