Įtakos žaidimai stabdo mokslo pažangą
Prieš be­veik de­šimt me­tų po­li­ti­kų pri­im­ti spren­di­mai, iš ki­tų moks­lų iš­sky­rę so­cia­li­nę ir hu­ma­ni­ta­ri­nę sri­tis bei lei­dę jų at­sto­vams vir­ti sa­vo­se su­lty­se, ne­sie­jant veik­los fi­nan­sa­vi­mo su dar­bų pri­sta­ty­mu tarp­tau­ti­nė­je are­no­je, ken­kia ša­lies pa­žan­gai. Tarp­tau­ti­niai eks­per­tai fik­suo­ja Lie­tu­vo­je itin že­mą šių sri­čių moks­lų ly­gį, o si­tua­ci­ja kei­čia­ma vėž­lio žings­niu.

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos (ŠMM) duo­me­ni­mis, šie­met Lie­tu­vo­je vyk­do­miems moks­li­niams ty­ri­mams iš vi­so bu­vo pa­skirs­ty­ta be­veik 46,3 mln. eu­rų. Dau­giau kaip ket­vir­ta­da­lis šios su­mos – 16,6 mln. eu­rų – moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­joms pa­da­ly­ta pa­gal moks­lo dar­bų ver­ti­ni­mo re­zul­ta­tus.

Vie­nas pa­grin­di­nių kri­te­ri­jų ver­ti­nant moks­li­nin­kų veik­lą – jų dar­bų pub­li­ka­vi­mas tarp­tau­ti­nį rei­tin­gą tu­rin­čiuo­se moks­lo žur­na­luo­se ir spaus­di­ni­mas pa­sau­li­niu mas­tu pri­pa­žin­to­se lei­dyk­lo­se. Toks me­to­das pa­si­rink­tas ne­tru­kus po Ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo, sie­kiant pa­ge­rin­ti Lie­tu­vos moks­lo ko­ky­bę ir tarp­tau­ti­nį ži­no­mu­mą. Po 2000-ųjų tarp­tau­tiš­ku­mo rei­ka­la­vi­mas dar su­stip­rė­jo: pa­gal tuo me­tu įsi­ga­lio­ju­sią tvar­ką Lie­tu­vos moks­li­nin­kų dar­bai, pa­skelb­ti tarp­tau­ti­niu lyg­me­niu, ver­ti­nant įga­vo maž­daug du kar­tus di­des­nį svo­rį, nei vie­ti­niuo­se spe­cia­li­zuo­tuo­se žur­na­luo­se ar lei­dyk­lo­se iš­spaus­din­ti straips­niai bei mo­nog­ra­fi­jos.

Kal­ba apie lo­bis­ti­nes grupes

Si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė, kai į val­džią at­ėjo cen­tro-de­ši­nės Vy­riau­sy­bė. Tuo­me­ti­nio švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tro Gin­ta­ro Ste­po­na­vi­čiaus 2009-ųjų bir­že­lio 29 die­ną pa­si­ra­šy­ta, o ki­tais me­tais pa­to­bu­lin­ta nau­ja moks­li­nės pro­duk­ci­jos ver­ti­ni­mo me­to­di­ka nu­sta­tė, kad tarp­tau­tiš­ku­mas, kaip svar­bus ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus, to­liau bus tai­ko­mas tech­ni­nių, fi­zi­nių, gam­tos moks­lų at­sto­vų dar­bams, ta­čiau so­cia­li­nių ir hu­ma­ni­ta­ri­nių sri­čių moks­li­nin­kams pa­kaks pub­li­kuo­tis vie­tos žur­na­luo­se bei lei­dyk­lo­se. Šių moks­lų dar­bų ver­ti­ni­mo me­to­di­kos pa­grin­du ta­po mo­nog­ra­fi­jų pus­la­pių skai­čius, pa­ska­ti­nęs leis­ti šim­tais la­pų skai­čiuo­ja­mus vie­ti­nės reikš­mės vei­ka­lus.

„Ži­no­te, yra lo­bis­ti­nių gru­pių, ku­rios da­ro di­de­lę įta­ką po­li­ti­kams. Ir la­bai ne­ge­rai, kad į tuo me­tu su­kur­tą re­zer­va­tą leis­ta pa­tek­ti ir so­cia­li­niams moks­lams. Pra­ėju­siais me­tais bu­vo pa­skelb­tos dve­jus me­tus tru­ku­sio už­sie­nio eks­per­tų, ver­ti­nu­sių Lie­tu­vos moks­lo si­tua­ci­ją, taip pat tai, kaip at­ro­do lie­tu­viš­kos pub­li­ka­ci­jos tarp­tau­ti­nia­me kon­teks­te, ty­ri­mo iš­va­dos. Jų nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je yra so­cia­li­nių moks­lų ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios ne­sie­kia net vi­du­ti­nio mū­sų ša­lies ly­gio, to­dėl ne­tu­rė­tų bū­ti va­di­na­mos moks­lo pa­da­li­niais“, – apie šią si­tua­ci­ją „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­sa­ko­jo Vy­riau­sy­bės kanc­le­rio pa­va­duo­to­jas, ke­lio­se vy­riau­sy­bė­se švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nis­tro par­ei­gas ėjęs Ri­man­tas Vait­kus.

Siū­ly­mai tai­ky­ti iš­skir­ti­nius hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dar­bų ver­ti­ni­mus pa­si­gir­do ge­ro­kai anks­čiau, nei bu­vo pa­si­ra­šy­tas mi­nė­tas mi­nis­tro spren­di­mas. Dar 2006 me­tais tuo­me­tis pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus su­da­rė dar­bo gru­pę, ku­ri tu­rė­jo su­for­mu­luo­ti Lie­tu­vos hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų spe­ci­fi­ką ir mi­si­ją ati­tin­kan­čius ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus, – taip esą siek­ta ap­sau­go­ti šią sri­tį nuo „gam­tos moks­lų do­mi­na­vi­mo“. Pa­teik­tų pa­siū­ly­mų pa­grin­du bu­vo par­eng­ta li­tua­nis­ti­nės plė­tros prog­ra­ma, o vė­liau Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­bo­je, skirs­tan­čio­je lė­šas moks­li­niams ty­ri­mams, su­kur­tas at­ski­ras Hu­ma­ni­ta­ri­nių ir so­cia­li­nių moks­lų ko­mi­te­tas.

Andrius Kubilius: “Deja, socialinių mokslų indėlis formuojant mūsų valstybės politiką šiuo metu nėra toks, koks galėtų būti.”"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Ta­pa­ty­bei puoselėti

Tuo­me­tis Vy­riau­sy­bės va­do­vas And­rius Ku­bi­lius, va­do­va­vęs mi­nis­trų ka­bi­ne­to spren­di­mu su­da­ry­tai Li­tua­nis­ti­kos plė­tros ko­mi­si­jai, „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė esąs įsi­ti­ki­nęs, kad ap­ta­riant su­sik­los­čiu­sią moks­li­nių dar­bų ver­ti­ni­mo si­tua­ci­ją rei­kė­tų aiš­kiai at­skir­ti hu­ma­ni­ta­ri­nius ir so­cia­li­nius moks­lus.

„Tam, ką va­di­nu bal­tis­ti­ka ar­ba li­tua­nis­ti­ka (lie­tu­vių kal­ba, li­te­ra­tū­ra, tau­to­sa­ka, is­to­ri­ja ir kul­tū­ra), tai­ky­čiau vi­sai ki­to­kius rei­ka­la­vi­mus, nes jie rei­ka­lin­gi mū­sų tau­ti­nei ta­pa­ty­bei, men­ta­li­te­tui, ga­lų ga­le – pa­vel­dui įpras­min­ti. Jų ver­ti­ni­mo orien­ta­ci­ja tik į tarp­tau­ti­nius žur­na­lus ka­žin ar bū­tų ab­so­liu­tus ma­tas. Tų ty­ri­mų rei­kia mums pa­tiems, to­dėl, ma­nau, ši sri­tis tu­rė­tų gau­ti iš­skir­ti­nį fi­nan­sa­vi­mą, ver­ti­nant ne vien stan­dar­ti­nius ro­dik­lius, kaip tarp­tau­ti­nės pub­li­ka­ci­jos, bet ir vi­so mū­sų pa­vel­do, sa­vi­vo­kos klau­si­mus“, – aiš­ki­no jis.

Po­li­ti­ko ma­ny­mu, ki­to­kia yra so­cia­li­nių moks­lų si­tua­ci­ja, jų ty­ri­mai tu­rė­tų bū­ti ver­ti­na­mi taip pat, kaip ir ki­tų moks­lo ša­kų. „De­ja, ten­ka pa­sa­ky­ti, kad so­cia­li­nių moks­lų in­dė­lis for­muo­jant mū­sų vals­ty­bės po­li­ti­ką šiuo me­tu nė­ra toks, koks ga­lė­tų bū­ti. Tiks­lie­ji moks­lai nu­ro­do svar­bią to­les­nę Lie­tu­vos mo­der­nios eko­no­mi­kos vys­ty­mo­si kryp­tį, li­tua­nis­ti­ka at­lie­ka sa­vo funk­ci­ją, pa­dė­da­ma vi­suo­me­nei su­si­vok­ti, o so­cia­li­niai moks­lai pa­sta­ruo­ju lai­ko­tar­piu ne­vai­di­na to­kio vaid­mens, ko­kį ga­lė­tų, net ko­kį vai­di­no anks­čiau, pri­si­me­nant aka­de­mi­ko Eduar­do Vil­ko ly­de­rys­tę“, – kal­bė­jo A. Ku­bi­lius.

Ini­cia­ty­va – iš mokslininkų

ŠMM tuo me­tu va­do­va­vęs G. Ste­po­na­vi­čius „Le­tu­vos ži­nioms“ sa­kė, kad spren­di­mas į at­ski­rą gru­pę iš­skir­ti so­cia­li­nius ir hu­ma­ni­ta­ri­nius moks­lus ki­lo Lie­tu­vos švie­ti­mo sis­te­mo­je die­giant skan­di­na­viš­ką­jį mo­de­lį. „Siek­ta, jog ne­bū­tų įtam­pos tarp so­cia­li­nių-hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų ir tiks­lių­jų bei tech­no­lo­gi­nių moks­lų“, – tvir­ti­no jis.

G. Ste­po­na­vi­čius griež­tai ne­igė, kad to­kiam spren­di­mui tu­rė­jo įta­kos lo­bis­ti­nių gru­pių spau­di­mas, ta­čiau pra­si­ta­rė, esą pa­kei­ti­mų ini­cia­ty­va „išp­lau­kė iš moks­li­nin­kų bend­ruo­me­nės“. „Tai bu­vo moks­lo sa­vi­val­dos klau­si­mas“, – pri­dū­rė po­li­ti­kas.

Bu­vu­sio švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tro Dai­niaus Pa­val­kio nuo­mo­ne, so­cia­li­niai moks­lai į vie­ną gru­pę su hu­ma­ni­ta­ri­niais pa­te­ko dėl to, kad po­li­ti­kai pri­ven­gė po­li­to­lo­gų – so­cia­li­nių moks­lų at­sto­vų, ga­lin­čių su­kel­ti re­zo­nan­są vi­suo­me­nė­je. „Vis­kas pra­si­dė­jo dar Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės pra­džio­je. So­cia­li­niai moks­lai ka­dai­se tar­na­vo So­vie­tų Są­jun­gos ir Ko­mu­nis­tų par­ti­jos ideo­lo­gi­jai, jiems per­sio­rien­tuo­ti bu­vo ga­na su­dė­tin­ga. Ne­kal­tin­čiau tos sri­ties žmo­nių, ta­čiau so­cia­li­niai-eko­no­mi­niai moks­lai yra la­bai svar­būs, to­dėl ir Lie­tu­vo­je jie tu­rė­tų bū­ti ver­ti­na­mi kaip vi­si ki­ti“, – svars­tė D. Pa­val­kis.

Gintaras Steponavičius prasitarė, kad iniciatyva į atskirą grupę išskirti socialinius ir humanitarinius mokslus „išplaukė iš mokslininkų bendruomenės“."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Ką reiš­kia iš­ly­gos, lei­du­sios so­cia­li­niams moks­lams vir­ti sa­vo­se su­lty­se, at­sklei­dė 2014–2015 me­tais Lie­tu­vo­je vyk­dy­tas 46 tarp­tau­ti­nių eks­per­tų ty­ri­mas, per ku­rį ver­tin­ta vi­sų Lie­tu­vos moks­lo ins­ti­tu­ci­jų ku­ria­mo moks­lo ko­ky­bė. Dau­giau­sia ba­lų – 5 – ne­ga­vo nė vie­na Lie­tu­vos moks­lo įstai­ga iš 126 ver­tin­tų. Dar blo­giau: net 49 įstai­gos bu­vo įvar­dy­tos kaip silp­nos ar­ba pa­ten­ki­na­mos net na­cio­na­li­niu lyg­me­niu. Ge­riau­siai Lie­tu­vos pa­sie­ki­mai bu­vo įver­tin­ti fi­zi­nių ir me­di­ci­nos moks­lų sri­ty­se, o so­cia­li­nių ir hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų ga­lu­ti­niai ba­lai – kur kas ma­žes­ni. Vie­nas pa­grin­di­nių siū­ly­mų, pa­teik­tų Lie­tu­vai, – di­din­ti moks­lo ty­ri­mų tarp­tau­tiš­ku­mą, tai yra pub­li­kuo­ti juos ne na­cio­na­li­niuo­se, bet ki­tų ša­lių lei­di­niuo­se.

At­ve­ria rezervatą

Rei­ka­la­vi­mas, sie­kiant fi­nan­sa­vi­mo, pub­li­kuo­ti sa­vo dar­bus tarp­tau­ti­niu mas­tu pri­pa­žin­tuo­se žur­na­luo­se į hu­ma­ni­ta­ri­nių ir so­cia­li­nių moks­lo sri­čių ver­ti­ni­mus su­grį­žo pra­ėju­sių me­tų pra­džio­je. Šiuo me­tu ŠMM ren­gia nau­ją moks­lo veik­los ver­ti­ni­mo me­to­di­ką. Jos es­mė – įtei­sin­ti tvar­ką, pa­gal ku­rią 50 proc. lė­šų moks­li­niams ty­ri­mams ir eks­pe­ri­men­ti­nei plė­trai bū­tų ski­ria­ma pa­gal pa­ly­gi­na­mo­jo eks­per­ti­nio moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jų veik­los ver­ti­ni­mo re­zul­ta­tus, kas pen­ke­rius me­tus pa­si­tel­kiant už­sie­nio eks­per­tus, ki­ti 50 proc. – pa­gal tre­jų pa­sku­ti­nių me­tų for­ma­lio­jo ins­ti­tu­ci­jų veik­los ver­ti­ni­mo re­zul­ta­tus, api­man­čius ir moks­li­nės veik­los, tai­gi ir tarp­tau­ti­nių pub­li­ka­ci­jų, ver­ti­ni­mą.

Kaip „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė ŠMM Moks­lo sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas dr. Sta­nis­lo­vas Žu­raus­kas, po­ky­čiai kol kas la­biau pa­lies­tų so­cia­li­nių moks­lų at­sto­vus – hu­ma­ni­ta­rai ne­rti į tarp­tau­ti­nius van­de­nis bus ska­ti­na­mi pa­ma­žu. „Šiuo me­tu at­ren­ka­me ver­tin­ti­nų dar­bų rū­šis. Ma­no­me, kad į so­cia­li­nių moks­lų sri­tį rei­kia grą­žin­ti tarp­tau­ti­nius ver­ti­ni­mo ele­men­tus, di­din­ti jų svo­rį. So­cia­li­niai moks­lai yra ly­giai to­kie pa­tys, kaip ir vi­si ki­ti, ta­čiau ku­rį lai­ką jie pa­tys bu­vo už­si­da­rę tar­si re­zer­va­te, o jis – ža­lin­gas. Kai dings­ta tarp­tau­ti­nės eks­per­ti­zės, dings­ta bend­ra­vi­mas su už­sie­niu, ty­rė­jai ap­si­ri­bo­ja vie­ti­nė­mis prob­le­mo­mis, ku­rios, ži­no­ma, svar­bios, bet kaip moks­li­nin­kai jie ne­to­bu­lė­ja“, – kal­bė­jo ŠMM at­sto­vas.