Išvados patvirtintos, bet tebeskaldo
Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) at­lik­to par­la­men­ti­nio ty­ri­mo iš­va­dos dėl vers­lo ir in­te­re­sų gru­pių įta­kos po­li­ti­niams pro­ce­sams bei spren­di­mų pri­ėmė­jams su­skal­dė par­la­men­ta­rus. Vie­ni ma­no, kad ty­ri­mas pri­si­dė­jo ar­dant ko­rup­ci­nius vo­ra­tink­lius, ki­ti pik­ti­na­si jo se­lek­ty­vu­mu.

Nuo spalio Seimo NSGK vykdytas tyrimas sukėlė nemažai aistrų. Komiteto, o vakar ir Seimo patvirtintose išvadose dominuoja trys verslo subjektai. Konstatuota, kad Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ veikla Lietuvoje remiasi neteisėta valdžios institucijoms daroma įtaka, o jos tikslas – dominuoti regiono energetikos sektoriuje. Koncernas „MG Baltic“, kaip nurodoma, kelia grėsmę valstybės sąrangai, nes aktyviai kišosi į politinius procesus, darė poveikį tam tikriems politikams, valstybės tarnautojams, įmonių vadovams, teisėjams.

Kaip neskaidrus projektas minimas LEO LT. 2006–2007 metais įmonių grupės „Vilniaus prekyba“ akcininkai ir vadovai, norėdami įgyvendinti šį projektą, siekė kompromituoti, papirkti ar kitokiais būdais paveikti jam nepritariančius ar besipriešinančius politikus, institucijų vadovus ir visuomenės veikėjus. Vienas Seimo NSGK pasiūlymų – kreiptis į Seimo Energetikos komisiją, kad ši įvertintų, kokią žalą dėl LEO LT veiklos patyrė ar galėjo patirti valstybė. Pateiktos priemonės, kaip ta žala būtų atlyginta. Minėta, jog valstybė galėtų siekti atgauti 1,5 mlrd. eurų.

Kišosi į politinius procesus

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas tvirtino, kad „MG Baltic“ ir kitos verslo, interesų grupės atsidūrė parlamentinio tyrimo dėmesio centre, nes jų kišimasis į politinius, visuomeninius procesus yra ne atsitiktinis, o sisteminis, trukęs daug metų. „Sprendimai turi būti priimami čia, Seime, Vyriausybėje. Teismai, prokuratūra, kitos valstybės institucijos negali tapti atskirų interesų grupių tarnaitėmis“, – Seime kalbėjo jis.

V. Bako teigimu, parlamentiniame tyrime minimų interesų grupių užduotis buvo ne laimėti kokį nors pavienį konkursą, o sukurti sistemą, kuri nuolat aprūpintų jas pajamomis. Šių grupių vadovų veikloje NSGK pirmininkas įžvelgė esant organizuoto nusikalstamumo požymių.

NSGK narys Dainius Gaižauskas aiškino, kad tyrimu siekta apvalyti Lietuvą. „Tarnaukime žmonėms, o ne koncernams“, – iš parlamento tribūnos kalbėjo jis.

Atsidūrė nepatogioje pozicijoje

Anot Seimo NSGK nario Arvydo Anušausko, įtakos parlamentiniam tyrimui turėjo tai, kad nežinomu būdu paviešinta jo pagrindu buvusi medžiaga, tad komitetas atsidūrė nepatogioje pozicijoje. „Tyrimas, sakyčiau, galbūt neteko dalies savo vertės“, – svarstė konservatorius.

Seimo NSGK diskutuojant apie išvadas, kalbant apie verslininkus, verslo grupių ar atskirų įmonių interesus ir jų siekius, pasak A. Anušausko, kildavo natūralus klausimas, ar buvo pasiekta tai, ko siekta? „Išvadose to nėra. Tačiau iš bendro politinio proceso, kuris vyko tais laikais, žinome, kad dauguma tų siekių nebuvo įgyvendinti. Taip, „Nukem“ turėjo ir, spėju, tebeturi stiprių lobistų Briuselyje, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke. Jie įvardyti komiteto gautoje medžiagoje. Be abejo, būtent tuo metu – 2010–2011 metais – jie susidūrė su Lietuvos pozicija pareikalauti atlikti nepadarytus darbus, už kuriuos jau buvo sumokėta. Beje, pabrėšiu, iki 2009 metų sumokėta beveik pusė lėšų. Būta labai stipraus susikirtimo su aukšto rango Briuselio lobistais, kurie tebeužėmė politinius postus Europos Komisijoje. Žinoma, vėliau Lietuvai teko rinktis, ką daryti su atominės elektrinės uždarymo projekto finansavimu“, – aiškino parlamentaras.

Daug bravūros

Seimo Liberalų sąjūdžio, kuris, anot NSGK išvadų, buvo įsteigtas artimai bendradarbiaujant su „MG Baltic“, frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikino susilaikysiantis per balsavimą dėl išvadų. „Kolegos, niekaip nesueina galai, kas vyksta šioje valstybėje. Jeigu kai kurie koncernai, verslas turi tokią įtaką politikams, ir tai seniai fiksuojama Valstybės saugumo departamento (VSD) ar kitų specialiųjų tarnybų, kodėl politikai, kurie yra įtariami, gaudavo leidimus dirbti su slapta informacija?Turiu omenyje savo buvusius kolegas Gintarą Steponavičių ir Eligijų Masiulį. Čia man trūksta analizės arba faktų įvertinimo. Tada galbūt būtų įvardyta, kad tie faktai ne visada yra teisingi“, – pažymėjo jis.

E. Gentvilas taip pat aiškino, kad VSD pažymose matyti daug „MG Baltic“ vadovų ir su koncernu susijusių politikų bravūros. „Pasakysiu, ko trūksta. „Vičiūnų grupė“ 2016 metais užima antrą pagal dydį miestą. Neslepiama, kad visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ gaudavo šio verslo paramą. Nutylėta apie „Vikondą“. Ar tuo laikotarpiu nebuvo „Vikondos“ galbūt neteisėtos įtakos? „Agrokoncernas“ – atsibodusi tema, bet irgi siūlau pasikrapštyti akis ir pažiūrėti, ar viskas ten gerai. Neanalizuota „LUKoil“ įtaka. O „Gazprom“ ir Žygaičiai? Pamiršome? „Rosatom“ ir nauja atominė elektrinė. Čia nėra Rusijos įtakos?“ – klausė jis.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija už tyrimo išvadas balsavo ne dėl konkrečių teiginių, o dėl esminės nuostatos – pripažindama, kad valstybėje yra rimtų problemų dėl politinės korupcijos. Vis dėlto parlamentarė Rasa Budbergytė kritikavo tyrimą. „Selektyvus tyrimo objektų pasirinkimas, bandymas politizuoti kai kuriuos aspektus, populistiniai pasiūlymai, varžantys spaudos laisvę, arba pasiūlymai dėl milijardų išieškojimo be teisinio pagrindo labiau primena prasidėjusią rinkimų kampaniją nei nuoseklų ir išsamų parlamentinį tyrimą“, – kalbėjo ji.