Istorinį pastatą nusižiūrėjo valdininkai
Grei­tai mi­nė­si­me vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­tį, o Vil­niu­je yra vie­ta, iš ku­rios 1919 me­tais gin­ti at­kur­tos Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės iš­ėjo pir­mi sa­va­no­riai. Šį is­to­ri­nį pa­sta­tą iš griu­vė­sių pri­kė­lė Lie­tu­vos lais­vės ko­vų drau­gi­ja „Miš­ko bro­liai“, ta­čiau jos na­riai iki šiol pri­vers­ti grum­tis su val­di­nin­kais, sie­kian­čiais jį na­cio­na­li­zuo­ti.

Nau­jų­jų lai­kų me­traš­ti­nin­kas, „Miš­ko bro­lių“ drau­gi­jos įkū­rė­jas Al­bi­nas Ken­tra, su­bū­ręs bend­ra­min­čius ir at­sta­tęs is­to­ri­nį pa­sta­tą sos­ti­nės cen­tre, lai­mė­jo teis­mą dėl jo, ta­čiau vis dar ne­ga­li vyk­dy­ti veik­los, apie ku­rią Lie­tu­vos lais­vės ko­vų drau­gi­jos va­do­vas se­niai sva­jo­ja. Lie­ka vie­nin­te­lė vil­tis, kad Vy­riau­sy­bė įtrauks šį pa­sta­tą į Vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čio mi­nė­ji­mo prog­ra­mą ir pa­ga­liau bus iš­spręs­tas se­nas ne­su­sip­ra­ti­mas. To­kį krei­pi­mą­si „Miš­ko bro­lių“ drau­gi­ja įtei­kė prem­je­rui Al­gir­dui But­ke­vi­čiui.

Ne­pails­tan­tis metraštininkas

Už vaiz­do ir gar­so ar­chy­vus, kaup­tus nuo 1965 me­tų ir at­spin­din­čius Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) li­tua­nis­ti­nės veik­los rai­dą bei Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės sie­kius, A. Ken­tra 2008 me­tais bu­vo ap­do­va­no­tas Kal­bos pre­mi­ja. Jo fil­muo­tos me­džia­gos su­kaup­ta apie 2000 ki­no juo­stos ri­ti­nių, maž­daug 1000 fo­to­juos­tų ri­ti­nė­lių, 1000 mag­ne­ti­nių gar­so įra­šų. Tarp A. Ken­tros nuo­pel­nų ski­riant pre­mi­ją mi­nė­tas ir is­to­ri­nis na­mas: „Už pa­sta­to Vil­niu­je, To­to­rių g. 9/Lab­da­rių g. 10, at­kū­ri­mą iš griu­vė­sių, iš čia 1919 me­tais su­si­rin­kę sa­va­no­riai iš­ėjo gin­ti Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės; už ini­cia­ty­vi­nę veik­lą, tru­ku­sią dau­giau kaip 15 me­tų, ku­rios re­zul­ta­tas – iš­sau­go­tas Lie­tu­vos pa­vel­do ob­jek­tas, pri­tai­ky­tas is­to­ri­jos ir kul­tū­ros veik­lai.“

"Kaip galima paversti šį pastatą valstybės turtu, kai į jį įdėta tiek daug privačių lėšų?" - stebėjosi Albinas Kentra.LŽ archyvo nuotrauka

Ta­čiau dėl pa­sta­to Vil­niaus se­na­mies­ty­je A. Ken­trą, bu­vu­sį par­ti­za­ną, po­li­ti­nį ka­li­nį, ap­do­va­no­tą Sau­sio 13-osios me­da­liu, Vy­čio Kry­žiaus or­di­nu, teis­mų ma­ra­to­nai var­gi­no dau­giau kaip de­šimt me­tų. Ga­liau­siai 2011-ai­siais Vy­riau­sia­sis ad­mi­nis­tra­ci­nis teis­mas ne­skun­džia­ma nu­tar­ti­mi pri­pa­ži­no šį ob­jek­tą „Miš­ko bro­lių“ nuo­sa­vy­be. Ta­čiau jau ki­tais me­tais Vy­riau­sy­bė, ne­pai­sy­da­ma teis­mo spren­di­mo, nau­ju pot­var­kiu per­da­vė na­mą Vals­ty­bės tur­to fon­dui. Nuo ta­da su­sto­jo ir jo re­kons­truk­ci­ja.

Pi­lie­tiš­ku­mo centras

A. Ken­tra ti­ki­si, kad da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė pa­keis ne­tei­sin­gą pot­var­kį ir įtrauks Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bei reikš­min­gą pa­sta­tą į Vals­ty­bės šimt­me­čio mi­nė­ji­mo prog­ra­mą. Ta­da bus baig­ti su­sto­ję re­kons­truk­ci­jos dar­bai ir ja­me įsi­suks veik­la.

Įvai­ria­ly­pei pa­skir­čiai pri­tai­ky­ta­me pa­sta­te ke­ti­na­ma de­mons­truo­ti gau­sią drau­gi­jos su­kaup­tą fil­muo­tą me­džia­gą apie Lie­tu­vos ke­lią į lais­vę, įskai­tant ir VU in­dė­lį, or­ga­ni­zuo­ti kon­fe­ren­ci­jas, par­odas, pa­skai­tas, tea­tri­nius ren­gi­nius, kon­cer­tus, taip pat įreng­ti bib­lio­te­ką-skai­tyk­lą, mu­zie­jų. „La­bai no­rė­tu­me, kad šie svar­būs rū­mai, ne­tu­rin­tys ana­lo­gų Lie­tu­vo­je ir ne­dub­liuo­jan­tys ki­tų is­to­ri­nės at­min­ties ob­jek­tų, kuo grei­čiau pra­dė­tų at­lik­ti pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mo, is­to­ri­nės at­min­ties iš­sau­go­ji­mo ir sklei­di­mo, vi­daus ir už­sie­nio tu­riz­mo po­pu­lia­ri­ni­mo bei ki­tus vi­suo­me­nei svar­bius vaid­me­nis“, – ra­šo­ma krei­pi­me­si į Vy­riau­sy­bę.

A. Ken­tros fil­muo­ta me­džia­ga – mil­ži­niš­ki Lie­tu­vos is­to­ri­jos ar­chy­vai – su­skait­me­nin­ta Ka­zic­kų šei­mos fon­do lė­šo­mis ir sau­go­mos ke­lios ko­pi­jos (kol kas ne­skel­bia­ma kur). 86 me­tų me­traš­ti­nin­kas fil­muo­ja iki šiol ir ti­ki­si, kad jo su­kaup­ti ar­chy­vai ka­da nors, kai iš griu­vė­sių pa­ki­lęs ir pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mo cen­tru ta­pęs pa­sta­tas sos­ti­nės cen­tre at­vers du­ris, taps prie­ina­mi pla­čia­jai vi­suo­me­nei. Už­sie­nio tu­ris­tai, ku­rie do­mi­si Lie­tu­va, apie A. Ken­tros dar­bus ži­no jau se­niai, to­dėl daž­nai iš anks­to su­si­ta­ria ir at­vy­kę į Vil­nių su­si­tin­ka su me­traš­ti­nin­ku. Šis jiems par­odo iš sa­vo ar­chy­vų su­mon­tuo­tą va­lan­dos truk­mės fil­mą „Dai­nuo­jan­ti re­vo­liu­ci­ja“, pa­pa­sa­ko­ja apie Lie­tu­vos ko­vas už lais­vę.

Sa­va­no­rių įamžinimas

Me­traš­ti­nin­kas jau daug me­tų ban­do iš­sau­go­ti „Miš­ko bro­lių“ drau­gi­jai pri­klau­san­čius rū­mus, ku­riuos val­di­nin­kai vis ban­do na­cio­na­li­zuo­ti.

Kad pa­sta­tas svar­bus mū­sų is­to­ri­jai, ja be­si­do­min­tis A. Ken­tra ži­no­jo se­niai. Iš šio na­mo 1919 me­tais gin­ti Tė­vy­nės iš­ėjo 100 pir­mų sa­va­no­rių. „Vil­niu­je nė­ra jo­kio jų įam­ži­ni­mo ženk­lo, iš­sky­rus kry­že­lius Ra­sų ka­pi­nė­se“, – sa­kė A. Ken­tra. Apie šio įvy­kio įam­ži­ni­mą me­traš­ti­nin­kas kal­ba se­niai – nuo 1989-ųjų, kai bu­vo įkur­ta Lie­tu­vos lais­vės ko­vų drau­gi­ja „Miš­ko bro­liai“. Dėl mi­nė­to pa­sta­to is­to­ri­nės ver­tės drau­gi­ja tuo­met krei­pė­si į Vy­riau­sy­bę ir pa­pra­šė leis­ti pe­rim­ti griū­van­tį ob­jek­tą, nes tuo­me­tis sa­vi­nin­kas (vals­ty­bi­nė įmo­nė „An­ti­kor“) jo ne­re­mon­ta­vo. „Mes tai da­rė­me dėl is­to­ri­nės pa­sta­to ver­tės, juk tik bep­ro­tis ga­li no­rė­ti griu­vė­sių“, – aiš­ki­no A. Ken­tra, kaip ti­kras me­traš­ti­nin­kas iš­sau­go­jęs vi­sus su šia is­to­ri­ja su­si­ju­sius do­ku­men­tus.

Pir­mo­ji par­ama – VLIK'o

Taip 1992 metais atrodė pastatas, atiduotas "Miško broliams" nuosavybės teise. Valdininkai siekia įrodyti, kad tokios būklės namas buvo atiduotas panaudos teise - be teisės ką nors jame keisti./Albino Kentros archyvo nuotrauka

Drau­ge su ki­to­mis at­kur­to­mis re­zis­ten­ci­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis bu­vo kreip­ta­si į Vy­riau­sią­jį Lie­tu­vos iš­lais­vi­ni­mo ko­mi­te­tą (VLIK) dėl lė­šų pla­nuo­ja­mam įsi­gy­ti na­mui, ku­ris tu­rė­jo tap­ti ir jų būs­ti­ne. 1992 me­tų sau­sį VLIK pir­mi­nin­kas Ka­zys Bo­be­lis tuo­me­ti­niam mies­to me­rui Arū­nui Šta­rui at­siun­tė laiš­ką, ku­ria­me pa­ti­ki­no, kad ko­mi­te­tas jo re­mon­to pra­džiai skirs 15 tūkst. do­le­rių. Ta­čiau pi­ni­gus ža­dė­ta per­ves­ti tik tuo­met, kai pa­sta­tas bus „pas­kir­tas ir per­leis­tas mi­nė­tų or­ga­ni­za­ci­jų nuo­sa­vy­bėn“.

1992-ųjų ba­lan­dį mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Ge­di­mi­nas Vag­no­rius Vy­riau­sy­bės pot­var­kiu nu­ro­dė Vil­niaus mies­to val­dy­bai 1006 kvad­ra­ti­nių me­trų na­mą per­duo­ti „neat­ly­gin­ti­nai nau­do­tis „Miš­ko bro­lių“ drau­gi­jai, ku­riai lė­šų re­mon­tui skirs VLIK, o pri­rei­kus – Vy­riau­sy­bė“. A. Šta­ro 1992 me­tų bir­že­lio 4 die­ną pa­si­ra­šy­tas pot­var­kis įpa­rei­go­jo Se­na­mies­čio se­niū­ni­jos val­dy­bą per­duo­ti pa­sta­tą „į „Miš­ko bro­lių“ drau­gi­jos ba­lan­są“.

Drau­gi­jos na­riai or­ga­ni­za­vo daug tal­kų, prie re­mon­to pri­si­dė­jo sa­vo lė­šo­mis. „Ir iki šiol mus daug kas re­mia. Pa­vyz­džiui, dai­li­nin­kas An­ta­nas Kmie­liaus­kas pa­au­ko­jo gau­tą Na­cio­na­li­nę pre­mi­ją. Kaip ga­li­ma pa­vers­ti šį pa­sta­tą vals­ty­bės tur­tu, kai į jį įdė­ta tiek daug pri­va­čių lė­šų?“ – ste­bė­jo­si A. Ken­tra.

Mįs­lin­ga savininkė

Ta­čiau 2000 me­tais, kai na­mas jau bu­vo pri­kel­tas iš griu­vė­sių, pra­si­dė­jo ban­dy­mai jį nu­sa­vin­ti. Idea­lis­tas A. Ken­tra to ne­vie­ši­no, ma­nė, kad ne­rei­kia ne­šti šiukš­lių iš na­mų, ti­kė­jo­si, jog tei­sin­gu­mas ir taip nu­ga­lės.

Pa­skui iš kaž­kur mįs­lin­gai at­si­ra­do JAV pi­lie­tė Mi­ra Ko­wars­ki-Rot­hen­berg. Ta mo­te­ris, grei­tai ga­vu­si ir Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę, pre­ten­da­vo ne tik į šį pa­sta­tą, bet ir į skly­pą prie Ge­di­mi­no kal­no bei na­mą prie Ža­lio­jo til­to. „M. Rot­hen­berg tvir­ti­no, kad jos mo­ti­na bu­vo Vil­niaus žy­dų ge­to ka­li­nė. Mes iš­siaiš­ki­no­me, jog tai ne­tie­sa. Nu­sta­tė­me ir tai, kad mū­sų pa­sta­tas, į ku­rį ji pre­ten­da­vo, prieš An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą bu­vo įkeis­tas vie­nai kre­di­to uni­jai ir net ati­duo­tas iš­var­žy­ti. Va­di­na­si, tai jau ne­bu­vo jos tur­tas“, – dės­tė A. Ken­tra.

Po 1992 metų "Miško broliai" organizavo daug talkų, išvalė šiukšles ir pradėjo namo rekonstrukciją.Albino Kentros archyvo nuotrauka

2000 me­tais Vy­riau­sy­bės at­sto­vas Vil­niaus aps­kri­ty­je Gin­tau­tas Ja­ki­ma­vi­čius M. Rot­hen­berg ir jos ad­vo­ka­tei nu­ro­dė, kad pa­sta­tas, į ku­rį nuo­sa­vy­bę ši pra­šiu­si at­kur­ti, 1992 me­tais per­duo­tas „Miš­ko bro­lių“ drau­gi­jai, ir pa­siū­lė kreip­tis į teis­mą. Taip drau­gi­ja bu­vo įvel­ta į dau­gia­me­čių teis­mų ma­ra­to­ną.

„Miš­ko bro­liai“ val­dė pa­sta­tą nuo­sa­vy­bės tei­se, ta­čiau Vil­niaus mies­to me­ri­jos val­di­nin­kai ban­dė įro­dy­ti, kad jis nė­ra nau­jai su­kur­tas ob­jek­tas, ir mė­gi­no na­mą nu­sa­vin­ti.

Pa­nau­da ar nuo­sa­vy­bė?

„Val­di­nin­kai pri­ki­bo prie 1992 me­tų Vy­riau­sy­bės pot­var­kio žo­džių „per­duo­ti ne­at­ly­gin­ti­nai nau­do­tis“. Anot jų, tai reiš­kia – nau­do­tis pa­nau­dos tei­se, o ne nuo­sa­vy­bės tei­se, – pa­sa­ko­jo A. Ken­tra. – Ta­čiau pa­nau­da ne­lei­džia pa­sta­to keis­ti, pers­ta­ty­ti, lei­džia tik nau­do­tis. O kaip mes ga­lė­jom juo nau­do­tis, jei ten te­bu­vo griu­vė­siai? Tu­riu vi­sa tai įro­dan­čias nuo­trau­kas.“

2005 me­tais da­lis bai­gia­mo re­mon­tuo­ti pa­sta­to sa­vi­val­dy­bės pot­var­kiu ne­ti­kė­tai bu­vo per­duo­ta M. Rot­hen­berg, ki­ta da­lis pa­lik­ta sa­vi­val­dy­bės aps­kai­to­je. „Ta­čiau vė­liau teis­muo­se įro­dė­me, kad „Miš­ko bro­liai“ su­kū­rė nau­ją ob­jek­tą. Tam tu­ri bū­ti pa­keis­ta per 50 proc. kons­truk­ci­jų ir įreng­ta dau­giau kaip 30 proc. nau­jų pa­tal­pų. Mes pa­kei­tė­me 63 proc., su­kū­rė­me 44 proc. nau­jo plo­to, – aiš­ki­no A. Ken­tra. – Krei­pė­mės į teis­mą ir by­lą dėl vi­so pa­sta­to lai­mė­jo­me. Vy­riau­sia­sis ad­mi­nis­tra­ci­nis teis­mas 2011 me­tų spa­lio mė­ne­sį ne­skun­džia­ma nu­tar­ti­mi drau­gi­jos ieš­ki­nį pa­ten­ki­no.“

Ta­čiau 2012-ųjų va­sa­rio 29 die­nos Vy­riau­sy­bės pot­var­kiu na­mas bu­vo per­duo­tas Vals­ty­bės tur­to fon­dui. Ne­kreip­ta dė­me­sio net į Tur­to fon­do di­rek­to­rės Au­re­li­jos Ja­kai­tie­nės raš­tą, kad re­gis­truo­jant pa­sta­tą kaip vals­ty­bės tur­tą kils tei­si­nių gin­čių, nes „Miš­ko bro­lių“ drau­gi­ja su­kū­rė nau­ją ob­jek­tą.

Ne­pra­ran­da vilties

Vi­sas na­mo kon­ser­va­vi­mo, da­li­nio šil­dy­mo iš­lai­das iki šiol den­gia Ka­zic­kų šei­mos fon­das. „Teis­mų ma­ra­to­nas at­ėmė iš mū­sų daug me­tų ir jė­gų“, – ap­gai­les­ta­vo A. Ken­tra. Bet jis vis dar ti­ki, kad 2012 me­tų Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas bus pa­keis­tas ir rū­muo­se bus ga­li­ma vyk­dy­ti Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės šimt­me­čio ju­bi­lie­jui nu­ma­ty­tą veik­lą. Ne­pails­tan­tis ko­vo­to­jas už rū­mų iš­sau­go­ji­mą pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mo tiks­lams vi­lia­si, jog prem­je­ras te­sės sa­vo pa­ža­dą ap­si­lan­ky­ti šia­me is­to­ri­nia­me pa­sta­te ir pri­ims spren­di­mą įtrauk­ti ob­jek­tą į Vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čio mi­nė­ji­mo prog­ra­mą.