Istorinėse bylose – skirtingi lūžiai
Me­di­nin­kų by­lo­je vie­nin­te­lis dėl šios tra­ge­di­jos prieš teis­mą sto­jęs kal­ti­na­ma­sis OMON mi­li­ci­nin­kas Kons­tan­ti­nas Mi­chai­lo­vas įvyk­dė ne ty­či­nę žmog­žu­dys­tę, o nu­si­kal­ti­mą žmo­niš­ku­mui. Kal­ti­ni­mai jam perk­va­li­fi­kuo­ti pra­bė­gus ket­vir­čiui am­žiaus nuo nu­si­kal­ti­mo, o baus­mė ne­pa­keis­ta – jis ka­lės iki gy­vos gal­vos.

Va­ka­rykš­tis Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo ver­dik­tas ge­ro­kai ski­ria­si nuo per­nai pa­skelb­to Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo teis­mo spren­di­mo, ku­riuo OMON Vil­niu­je va­do­vai Bo­les­lo­vas Ma­ku­ty­no­vi­čius ir Vla­di­mi­ras Raz­vo­do­vas bu­vo iš­tei­sin­ti. Pa­sta­ro­ji by­la dar tę­sia­si, o nuo­spren­dis K. Mi­chai­lo­vo by­lo­je da­bar ga­li lem­ti ki­to­kią jos baig­tį.

Pri­mi­nė Niurn­ber­go tribunolą

Tei­sė­jas Aloy­zas Kruo­pys aiš­ki­no, kad nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo me­tu at­sa­ko­my­bė už nu­si­kal­ti­mą žmo­niš­ku­mui ne­bu­vo nu­ma­ty­ta, ta­čiau Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 100 straips­nis tu­ri grįž­ta­mą­ją ga­lią, nes iki jo įsi­ga­lio­ji­mo nu­si­kal­ti­mai žmo­niš­ku­mui, pa­da­ry­ti ci­vi­liams gy­ven­to­jams, tarp­tau­ti­nė­je tei­sė­je bu­vo aiš­kiai apib­rėž­ti, įtvir­tin­ti 1945-ųjų Niurn­ber­go tri­bu­no­lo sta­tu­te. „K. Mi­chai­lo­vas ga­lė­jo nu­ma­ty­ti, kad ga­li bū­ti bau­džia­mas už nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui“, – va­kar pa­brė­žė tei­sė­jas.

Saulius Verseckas /Romo Jurgaičio nuotrauka

Pa­gal tarp­tau­ti­nę tei­sę, ci­vi­lių gy­ven­to­jų nu­žu­dy­mas pri­ski­ria­mas prie nu­si­kal­ti­mų žmo­niš­ku­mui. Teis­mas nu­ro­dė, kad nu­žu­dy­ti par­ei­gū­nai lai­ky­ti­ni ci­vi­liais gy­ven­to­jais tarp­tau­ti­nės tei­sės po­žiū­riu, nes jie ne­pa­te­ko į ka­ri­nes pa­jė­gas. Teis­mas pa­mi­nė­jo, kad Me­di­nin­kų žu­dy­nės bu­vo da­lis So­vie­tų Są­jun­gos tuo me­tu vyk­dy­tos po­li­ti­kos. Į mui­ti­nin­kus ir po­li­ci­nin­kus šau­dy­ta tai­kant jiems į gal­vas, gy­vy­biš­kai pa­vo­jin­gą vie­tą, sie­kiant ty­čia juos nu­žu­dy­ti. „Nu­si­kal­ti­mas bu­vo iš anks­to su­pla­nuo­tas, jam kruopš­čiai ruo­šta­si“, – sa­kė tei­sė­jas.

Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras Sau­lius Ver­sec­kas, iš­gir­dęs teis­mo ver­dik­tą, pa­žy­mė­jo, kad to­kia by­los baig­tis tu­rės įta­kos ir ki­toms te­be­si­tę­sian­čioms by­loms. „Pa­ga­liau tu­ri­me ofi­cia­lią iš­va­dą, kad šis nu­si­kal­ti­mas pa­da­ry­tas po­li­ti­niais mo­ty­vais vyk­dant SSRS po­li­ti­ką. Šis spren­di­mas tu­rės reikš­mės ir ki­toms by­loms, ku­rios su­si­ju­sios su 1991 me­tų įvy­kiais – Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas nag­ri­nė­ja ir Sau­sio 13-osios by­lą. Tai svar­bu ir dėl ki­tų as­me­nų, ku­rie ne­da­ly­va­vo šia­me teis­mo pro­ce­se, nes ne­bu­vo ga­li­my­bės jų pa­trauk­ti at­sa­ko­my­bėn, kol ne­bu­vo pa­keis­ti įsta­ty­mai“, – aiš­ki­no S. Ver­sec­kas.

Kal­tės ne­pri­pa­žįs­ta, nuo­spren­dį skųs

Pats K. Mi­chai­lo­vas va­kar teis­mui sa­kė, kad su­pra­to, jog baus­mė perk­va­li­fi­kuo­ta, ta­čiau ne­va ne­sup­ra­to, kuo re­mian­tis įro­dy­ta jo kal­tė. Nu­teis­to­jo ad­vo­ka­tas Arū­nas Mar­cin­ke­vi­čius vė­liau pra­ne­šė, kad ke­ti­na skųs­ti nuo­spren­dį Aukš­čiau­sia­jam Teis­mui. „Bu­vo pa­sa­ky­ta, jog kal­tė grin­džia­ma To­mo Šer­no par­ody­mais, ta­čiau, ci­tuo­ju, jis sa­ko, kad ne­ma­tė to­kio žmo­gaus tarp už­puo­li­kų“, – kal­bė­jo ad­vo­ka­tas.

Lat­vi­jos pi­lie­tį K. Mi­chai­lo­vą 2007 me­tų lap­kri­čio 28 die­ną su­lai­kė Lat­vi­jos tei­sė­sau­ga, rem­da­ma­si Lie­tu­vos iš­duo­tu Eu­ro­pos areš­to or­de­riu. Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je jis lai­ko­mas nuo 2008-ųjų sau­sio. Vė­liau pa­aiš­kė­jo, kad tei­sia­ma­sis yra įgi­jęs ir Ru­si­jos pi­lie­ty­bę. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas nuo­spren­džiu nu­sta­tė, kad K. Mi­chai­lo­vas, dirb­da­mas So­vie­tų Są­jun­gos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos vi­daus ka­riuo­me­nės ypa­tin­go­sios pa­skir­ties mi­li­ci­jos bū­rio (OMON) mi­li­ci­nin­ku, veik­da­mas šio bū­rio va­do Čes­la­vo Mly­ni­ko su­bur­to­je or­ga­ni­zuo­to­je gru­pė­je, kar­tu su to pa­ties bū­rio mi­li­ci­nin­kais And­re­ju­mi Lak­tio­no­vu ir Alek­sand­ru Ry­žo­vu ty­čia nu­žu­dė tar­ny­bos par­ei­gas vyk­dan­čius Lie­tu­vos mui­ti­nės ir po­li­ci­jos par­ei­gū­nus.

1991 me­tais vy­ko karas

Me­di­nin­kų par­ei­gū­nų žu­dy­nės bu­vo so­vie­tų ag­re­si­jos tą­sa po 1990 me­tų sau­sio 13-osios. Tai yra ak­cen­ta­vęs bu­vęs Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Lands­ber­gis. „O­MON da­li­niai smur­ta­vo, te­ro­ri­za­vo ir ža­lo­jo par­ei­gū­nus, de­gi­no jų pos­tus – vy­ko ka­ras, jis vis la­biau ir la­biau ryš­ki­no, kad Lie­tu­va tu­ri sa­vo sie­nas. Tai er­zi­no so­vie­tų va­do­vy­bę, o mes vyk­dė­me sie­nos ap­sau­gos funk­ci­jas – kas įve­ža­ma, iš­ve­ža­ma. Mū­sų par­ei­gū­nai bu­vo per­se­kio­ja­mi, te­ro­ri­zuo­ja­mi, su­žei­džia­mi ir nu­žu­dy­ti Me­di­nin­kuo­se. Mes ne­ka­ria­vo­me, prieš mus ka­ria­vo. Mes ka­ria­vo­me tik sa­vo iš­tver­me“, – yra liu­di­jęs V. Lands­ber­gis.

Šių me­tų ba­lan­dį jis bu­vo apk­laus­tas kaip liu­dy­to­jas Me­di­nin­kų žu­dy­nių by­lo­je, ku­rią nag­ri­nė­ja Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas. Ru­si­jos pi­lie­čiams, bu­vu­siems omo­ni­nin­kams – A. Lak­tio­no­vui, Č. Mli­ny­kui ir A. Ry­žo­vui – kal­ti­ni­mai par­eikš­ti už akių. Tai – an­tro­ji teis­mą pa­sie­ku­si by­la dėl šio nu­si­kal­ti­mo.

Spren­di­mas su­kė­lė po­li­ti­nę audrą

„Lie­tu­vos ži­nios“ pri­me­na, kad, pa­vyz­džiui, per­nai Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo (VAT) tei­sė­jų ko­le­gi­jos pri­im­tas iš­tei­si­na­ma­sis nuo­spren­dis bu­vu­siems OMON ka­ri­nin­kams B. Ma­ku­ty­no­vi­čiui ir V. Raz­vo­do­vui su­kė­lė po­li­ti­nę aud­rą. Po­li­ti­kai tuo­met teis­mui me­tė kal­ti­ni­mus, kad nuo­spren­dis grįs­tas Lie­tu­vos oku­pa­ci­jos ne­igi­mu.

Ta­čiau tei­sė­jų ko­le­gi­jos na­rys Aud­rius Ci­ni­nas tuo­met aiš­ki­no, kad teis­mas jo­kiais bū­dais ne­nei­gė, kad 1991 me­tais Lie­tu­vo­je vei­kęs OMON fak­tiš­kai vei­kė kaip oku­pa­ci­nės pa­jė­gos. Esą teis­mą su­pan­čio­jo pro­ku­ro­ro at­si­sa­ky­mas bū­tent šį as­pek­tą įtrauk­ti į kal­ti­ni­mą B. Ma­ku­ty­no­vi­čiui ir V. Raz­vo­do­vui. „Teis­mas sa­vo nuo­spren­dy­je ap­lin­ky­bių ne­ga­li lauž­ti iš pirš­to, o tu­ri rem­tis vien to­mis for­mu­luo­tė­mis, ku­rios yra nu­ro­dy­tos kal­ti­ni­me“, – per­nai yra sa­kęs A. Ci­ni­nas. Ši by­la Vil­niaus apy­gar­dos teis­me bu­vo pra­dė­ta nag­ri­nė­ti 2013 me­tų pa­bai­go­je. Ka­ro nu­si­kal­ti­mais Lie­tu­vo­je kal­tin­tas bu­vęs Vil­niaus OMON va­das B. Ma­ku­ty­no­vi­čius per­nai lap­kri­tį mi­rė Mask­vos sri­ties Vid­no­jės mies­te.