Istorinėje byloje – tik dalinio teisingumo nuojauta
Po ket­vir­čio am­žiaus teis­mas at­ver­tė Sau­sio 13-osios by­lą, ku­rio­je de­šim­tims as­me­nų yra pa­teik­ti kal­ti­ni­mai ka­ro nu­si­kal­ti­mais ir nu­si­kal­ti­mais žmo­niš­ku­mui dėl so­vie­tų ag­re­si­jos Vil­niu­je 1991 me­tais. Pa­brė­žia­ma, kad pro­ce­sas – ge­ro­kai pa­vė­luo­tas, o at­pil­do grei­čiau­siai su­lauks ne jo ti­krai nu­si­pel­niu­sie­ji.

Vie­ną reikš­min­giau­sių ir il­giau­siai tir­tų by­lų ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je pra­dė­jo nag­ri­nė­ti Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas. Iš še­šių de­šim­čių kal­ti­na­mų­jų tei­sia­mų­jų suo­le Te­mi­dės ver­dik­to lauks tik du Ru­si­jos pi­lie­čiai, ki­ti bus tei­sia­mi už akių. Tuo­me­čiam SSRS va­do­vui Mi­chai­lui Gor­ba­čio­vui at­si­sa­kius bend­ra­dar­biau­ti su Lie­tu­vos tei­sė­sau­ga, ne­pa­vyks iš­siaiš­kin­ti jo vaid­mens kru­vi­nuo­se įvy­kiuo­se. Dar va­kar mū­sų ša­lies ži­niask­lai­dai jo at­sto­vas per­da­vė, kad dau­giau ko­men­ta­rų dėl Sau­sio 13-osios M. Gor­ba­čio­vas ne­be­teiks.

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­kar sa­kė, kad Sau­sio 13-osios by­la pra­de­da­ma nag­ri­nė­ti ge­ro­kai pa­vė­luo­tai. „Ma­nau, kad bū­tent to­dėl tiek daug ap­li­po ir is­to­ri­jų, ir ne­pa­si­ten­ki­ni­mo, ir kal­ti­ni­mų“, – pa­žy­mė­jo ji. Pa­sak ša­lies va­do­vės, tei­sin­gu­mą tu­rė­jo­me pra­dė­ti vyk­dy­ti anks­čiau. „Bet la­bai ge­rai, kad iš pri­nci­po tai vyks­ta ir ga­lų ga­le tei­sin­gu­mas bus“, – sa­kė D. Gry­baus­kai­tė.

Vytautas Landsbergis: „Manau, kad byla iki šiol vis dar politizuota ir kontroliuojama „iš aukščiau“, kitaip sakant, iš Maskvos, ir jai daroma įtaka.“Romo Jurgaičio nuotrauka

Kon­tro­liuo­ja­ma „iš aukščiau“

Pir­ma­sis at­kur­tos ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos va­do­vas Vy­tau­tas Lands­ber­gis ma­no, kad is­to­ri­nis tei­sin­gu­mas Sau­sio 13-osios by­lo­je ne­bus pa­siek­tas, nes jo­je ne­da­ly­vau­ja kru­vi­nų įvy­kių me­tu SSRS va­do­va­vęs M. Gor­ba­čio­vas. Pro­ku­ra­tū­ra nu­spren­dė jo ne­trauk­ti at­sa­ko­my­bėn, mo­ty­vuo­da­ma tuo, kad ne­tu­ri pa­kan­ka­mai duo­me­nų. At­lie­kant ty­ri­mą jį bu­vo sie­kia­ma apk­laus­ti, bet Ru­si­ja at­si­sa­kė su­teik­ti tei­si­nę pa­gal­bą. „Ko­dėl nė­ra M. Gor­ba­čio­vo, tai mes su­pran­ta­me. Jau iš kar­to pa­žei­džia­me vi­są by­lą. Vie­nas kal­ti­na­ma­sis iš kar­to sa­kė: „Bu­vo vy­riau­sia­sis va­das, ku­rio pa­lie­pi­mą mes vyk­dė­me, o jūs jo net į liu­di­nin­kus ne­trau­kia­te.“ Tad vi­sas ši­tas teis­mas at­ro­do šiaip sau tei­sin­gu­mo po­žiū­riu“, – įsi­ti­ki­nęs V. Lands­ber­gis.

Anot jo, šio­je by­lo­je nuo se­no bu­vo „la­bai keis­tų reiš­ki­nių“: vil­ki­ni­mo, nu­ty­lė­ji­mo, ne vi­sų nu­si­kal­ti­mų kė­li­mo į vir­šų. Jo nuo­mo­ne, by­lai įta­ką da­rė Ru­si­ja. „Ma­nau, kad by­la iki šiol vis dar po­li­ti­zuo­ta ir kon­tro­liuo­ja­ma „iš aukš­čiau“, ki­taip sa­kant, iš Mask­vos, ir jai da­ro­ma įta­ka“, – tei­gė V. Lands­ber­gis. Jis pri­mi­nė, kad da­liai kal­ti­na­mų­jų by­la ga­lė­jo bū­ti nu­trauk­ta su­ėjus 20 me­tų se­na­ties ter­mi­nui – tik prieš ke­le­rius me­tus įta­ri­mai jiems bu­vo perk­va­li­fi­kuo­ti į tarp­tau­ti­nės tei­sės drau­džia­mą el­ge­sį su žmo­nė­mis, o tam se­na­ties ter­mi­nas ne­tai­ko­mas.

„Ne­ži­nau, kaip tai ga­li bū­ti. Nes va­do­va­vi­mas by­lai bu­vo pa­ve­da­mas pro­ku­ro­rams, ku­rie ne­no­rė­jo, kad ji ei­tų pir­myn ir bū­tų lai­ku už­baig­ta, ne­su­lau­kus se­na­ties ter­mi­no. Ga­lų ga­le D. Gry­baus­kai­tė pa­spau­dė ir pa­nai­ki­no tą se­na­ties ter­mi­ną, perk­va­li­fi­ka­vo. Bet be­veik 20 me­tų tai ne­bu­vo kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip nu­si­kal­ti­mas žmo­niš­ku­mui ir ka­ro nu­si­kal­ti­mas, taip pat kaip Me­di­nin­kų by­lo­je. Tos by­los la­bai ne­pa­to­gios da­bar­ti­nei Ru­si­jai, jos slo­pi­na­mos ar­ba vil­ki­na­mos, ir ne­ga­liu nie­kaip pa­ti­kė­ti, kad be Ru­si­jos ži­nios ir įta­kos“, – kal­bė­jo V. Lands­ber­gis.

Il­gai ves­ta byla

Vilniaus apygardos teismas neturi tokių patalpų, kur galėtų tilpti visi proceso dalyviai, tad posėdis transliuotas tiesiogiai į šalia posėdžių salės esančią fojė.Alinos Ožič nuotrauka

Pir­mo­jo ne­prik­lau­so­my­bę at­kū­ru­sios Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro Ar­tū­ro Pa­ulaus­ko tei­gi­mu, tei­sė­sau­ga ty­rė įvy­kius nuo pat 1990 me­tų ko­vo mė­ne­sio, kai pra­si­dė­jo pro­so­vie­ti­nių vei­kė­jų pa­sip­rie­ši­ni­mas, bu­vo ku­ria­mos al­ter­na­ty­vios ins­ti­tu­ci­jos, įvai­rūs ko­mi­te­tai sie­kiant nu­vers­ti tei­sė­tą Lie­tu­vos val­džią. Teis­mui ati­duo­ta ne vie­na su tuo su­si­ju­si by­la.

Kru­vi­ną 1991 me­tų sau­sio 13-ąją A. Pa­ulaus­kas va­di­na mi­nė­to pa­sip­rie­ši­ni­mo kul­mi­na­ci­ja. Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra su tos nak­ties įvy­kiais su­si­ju­sią by­lą bai­gė ruo­šti ir teis­mui ati­da­vė 1997 me­tais. Jo­je kal­ti­na­mai­siais bu­vo pri­pa­žin­ti 48 as­me­nys. Teis­mas pa­da­li­jo by­lą ir žmo­nes, ku­riuos ga­lė­jo aki­vaiz­džiai teis­ti (pa­vyz­džiui, ko­mu­nis­ti­nius vei­kė­jus My­ko­lą Bu­ro­ke­vi­čių ir Juo­zą Jer­ma­la­vi­čių, ku­rie po suo­rga­ni­zuo­tos ope­ra­ci­jos bu­vo par­vež­ti at­gal į Lie­tu­vą iš Bal­ta­ru­si­jos, kur pa­bė­go po 1991 me­tų rugp­jū­čio pu­čo Ru­si­jo­je), nu­tei­sė, o as­me­nis, ku­rie ne­bu­vo pri­sta­ty­ti į teis­mą, iš­sky­rė į ki­tą by­los da­lį ir ją grą­ži­no pro­ku­ra­tū­rai tir­ti pa­pil­do­mai, nes tuo me­tu Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­se ne­bu­vo aiš­kiai su­for­mu­luo­tos tvar­kos teis­ti už akių. Pri­ėmus rei­kia­mas pa­tai­sas to­kia ga­li­my­bė at­si­ra­do, bet pro­ku­ro­rai su­si­dū­rė su Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos ir Ukrai­nos ne­no­ru teik­ti tei­si­nę pa­gal­bą. To­dėl te­ko rem­tis anks­čiau su­rink­tais par­ody­mais.

Anot A. Pa­ulaus­ko, SSRS iš­ti­ki­mi ka­riš­kiai, KGB vei­kė­jai ne­bend­ra­dar­bia­vo su mū­sų tei­sė­sau­ga, par­ody­mų apie Sau­sio 13-ąją ne­da­vė. Ta­čiau po pu­čo A. Pa­ulaus­kas nu­vy­ko į Mask­vą ir iš pa­sku­ti­nio SSRS ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro Ni­ko­la­jaus Tru­bi­no ga­vo da­lį Sau­sio 13-osios by­los, nes SSRS pro­ku­ra­tū­ra sa­vo ruo­žtu taip pat bu­vo pra­dė­ju­si tir­ti kru­vi­nos nak­ties Vil­niu­je įvy­kius. „Jie apk­lau­sė ne­ma­žai ka­riš­kių, de­san­ti­nin­kų, bet ne­ga­lė­jo apk­laus­ti čia nu­ken­tė­ju­sių žmo­nių, Lie­tu­vos pi­lie­čių, nes šie su jais ne­bend­ra­dar­bia­vo. Po pu­čo, rug­sė­jo pra­džio­je, man ati­da­vė da­lį by­los. Kai abi da­lys bu­vo su­jung­tos, by­los kon­tū­rai ta­po aiš­kes­ni, ji ta­po vi­sa­ver­tė. Da­bar ka­riš­kių są­ra­šus, pa­var­des ga­li­me ma­ty­ti tik iš tos SSRS pro­ku­ra­tū­ros by­los. Ki­taip jų nie­ka­da ne­bū­tu­me ga­vę“, – pa­žy­mė­jo A. Pa­ulaus­kas.

Ne­aiš­kus M. Gor­ba­čio­vo vaidmuo

1991-uju sausio 13-ąją sovietu kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą beiLietuvos radijo ir televizijos pastatą žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginkliu žmoniu, tad teisybę šiojebyloje privalo triumfuoti. / Romo Jurgaičio nuotrauka

A. Pa­ulaus­kas pa­brė­žė, kad la­bai svar­bu įver­tin­ti as­me­nų, kal­ti­na­mų ag­re­si­ja prieš Lie­tu­vos gy­ven­to­jus, veiks­mus. Iki šiol kai ku­rie jų, pa­vyz­džiui, bu­vęs spe­cia­lio­jo bū­rio „Al­fa“ va­das Mi­chai­las Go­lo­va­to­vas, įsi­ti­ki­nę, kad dėl krau­jo pra­lie­ji­mo jie ne­kal­ti. M. Go­lo­va­to­vas aiš­ki­no, kad jo bū­rys Vil­niu­je vyk­dė va­do­vy­bės įsa­ky­mus, vei­kė su SSRS va­do­vo M. Gor­ba­čio­vo ži­nia, jis ma­no, jog tuo­met Lie­tu­vo­je ga­lio­jo SSRS kons­ti­tu­ci­ja, įsta­ty­mai ir pan. „Duo­ti tei­si­nį jų vi­sų veiks­mų ver­ti­ni­mą, pa­teik­ti kva­li­fi­ka­ci­ją pa­gal Bau­džia­mą­jį ko­dek­są, ko­kius nu­si­kal­ti­mus jie pa­da­rė, skir­ti baus­mes, ma­nau, yra di­džio­ji tei­sin­gu­mo da­lis. Ki­tas da­ly­kas, ar jie at­liks tas baus­mes. Teis­mo nuo­spren­dis bus vyk­do­mas, jei­gu jie bus su­lai­ky­ti pa­gal iš­duo­tą areš­to or­de­rį ša­ly­se, ku­rios bend­ra­dar­biau­ja su Lie­tu­va, Eu­ro­pos Są­jun­ga. Jei­gu jie liks sa­vo ša­ly­se, Ru­si­jo­je, nie­kur ne­vyks, ko ge­ro, jiems at­sė­dė­ti gal ir ne­rei­kės. Ta­čiau tai, kad jie bus pa­skelb­ti nu­si­kal­tė­liais, pa­da­riu­siais ka­ro nu­si­kal­ti­mus prieš Lie­tu­vą, jau yra di­de­lis žings­nis tei­sin­gu­mo link“, – ak­cen­ta­vo jis.

A. Pa­ulaus­kas pri­mi­nė, kad tik pra­dė­jus by­lą tarp įta­ria­mų­jų bu­vo ir M. Gor­ba­čio­vas. Ta­čiau at­lie­kant ty­ri­mą įta­ri­mai ne­bu­vo pa­tvir­tin­ti, mū­sų pro­ku­ro­rams ne­pa­vy­ko jo apk­laus­ti. „Jis vie­šai vi­sa­da tvir­ti­no, kad tą va­ka­rą mie­go­jo. Nors aš įsi­ti­ki­nęs, kad be jo ži­nios to­kia di­de­lė ka­ri­nė ope­ra­ci­ja ne­bu­vo ga­li­ma: per­mes­ti ka­ri­nius da­li­nius iš Psko­vo, „Al­fos“ gru­pę, KGB. Jis bu­vo vy­riau­sia­sis gink­luo­tų­jų pa­jė­gų va­das ir su­nku pa­ti­kė­ti, kad be jo ži­nios to­kie da­ly­kai bū­tų da­ro­mi. Ta­čiau, ži­no­te, vie­nas da­ly­kas yra ti­kė­ti, ki­tas – su­rink­ti įro­dy­mus. Tai, be abe­jo, su­dė­tin­ga. An­tro­je by­los da­ly­je, ku­rią par­si­ve­žiau iš Mask­vos, M. Gor­ba­čio­vas ne­bu­vo apk­laus­tas ir jo­je jo­kiu sta­tu­su ne­fi­gū­ra­vo“, – aiš­ki­no A. Pa­ulaus­kas.

Ti­ki­si teisingumo

Teismo suole sėdintys kaltinamieji - patys menkiausi. Dešinėje - kaltinamasis Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietis Jurijus Melis prieš teismo posėdį.Alinos Ožič nuotrauka

Kad by­la pa­ga­liau pa­sie­kė teis­mą, pa­sak Sau­sio 13-osios nu­ken­tė­ju­sių­jų drau­gi­jos va­do­vo Ar­nol­do Ba­ry­so, yra ge­ra ži­nia. Jo tei­gi­mu, by­la „lyg ko­kia gu­ma“ bu­vo tem­pia­ma per il­gai. „Čia ma­tau tei­si­nį ni­hi­liz­mą. Ši­tiek lai­ko tam­py­ti žmo­nes ir ne­ras­ti spren­di­mo – tie­siog ne­pa­do­ru. Juk tie žmo­nės nu­ken­tė­jo, jie ir taip psi­cho­lo­giš­kai trau­muo­ti“, – LŽ sa­kė A. Ba­ry­sas. Op­ti­miz­mu jis ne­tryš­ko ir dėl grei­to by­los fi­na­lo. „Rei­kia ti­kė­ti Aukš­čiau­siuo­ju. Gal Die­vas duos ir pa­ga­liau at­si­ras drą­sos pa­sa­ky­ti tie­są. Jos lau­kia vi­suo­me­nė, ypač nu­ken­tė­ju­sie­ji per sau­sio įvy­kius. Jie vi­lia­si tei­sy­bės, vals­ty­bės par­amos, ku­ri kol kas tei­kia­ma su iš­ly­go­mis. Tei­sy­bė šio­je by­lo­je pri­va­lo trium­fuo­ti“, – įsi­ti­ki­nęs A. Ba­ry­sas.

1991-ųjų sau­sio 13-ąją so­vie­tų ka­riuo­me­nei ir spe­cia­lie­siems da­li­niams uži­mant Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­tą bei Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos pa­sta­tą žu­vo 14, nu­ken­tė­jo dau­giau kaip 1000 be­gink­lių žmo­nių. Ka­riai ta­da ne­išd­rį­so pul­ti Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo, ku­ris 1990-ųjų ko­vo 11 die­ną pa­skel­bė Lie­tu­vos Ne­prik­lau­so­my­bės At­kū­ri­mo Ak­tą.

Artūras Paulauskas: „Duoti teisinį kaltinamųjų veiksmų vertinimą, manau, yra didžioji teisingumo dalis. Kitas dalykas, ar jie atliks skirtas bausmes.“

Li­ko ne­at­sa­ky­tų klau­si­mų

Rugp­jū­tį, prieš ati­duo­dant by­lą teis­mui, 1991 me­tais per sau­sio ag­re­si­ją tė­vo ne­te­kęs Ro­ber­tas Po­vi­lai­tis krei­pė­si į Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą ra­gin­da­mas ak­ty­viau tir­ti M. Gor­ba­čio­vo at­sa­ko­my­bę. Pro­ku­ro­rai bu­vo par­agin­ti per­žiū­rė­ti tu­ri­mus įro­dy­mus ir svars­ty­ti dėl spe­cia­laus liu­dy­to­jo sta­tu­so su­tei­ki­mo M. Gor­ba­čio­vui. At­sa­ky­da­ma į R. Po­vi­lai­čio krei­pi­mą­si pro­ku­ra­tū­ra par­eiš­kė ne­tu­rin­ti pa­kan­ka­mai duo­me­nų, kad tuo­me­ti­nį So­vie­tų Są­jun­gos va­do­vą ga­lė­tų pa­trauk­ti at­sa­ko­my­bėn. At­lie­kant ty­ri­mą jį siek­ta apk­laus­ti, bet Ru­si­ja at­si­sa­kė su­teik­ti tei­si­nę pa­gal­bą.

R. Po­vi­lai­čio nuo­mo­ne, net ir pra­ne­šus apie by­los ty­ri­mo pa­bai­gą, jam li­ko daug ne­at­sa­ky­tų klau­si­mų. „No­rė­čiau su­ži­no­ti, ar siek­ta apk­laus­ti M. Gor­ba­čio­vo ap­lin­kos žmo­nes, ar bu­vo bend­ra­dar­biau­ta su tei­sė­sau­ga Gru­zi­jo­je ir Azer­bai­dža­ne, nes žu­dy­nės vy­ko ke­lio­se vals­ty­bė­se, va­do­vau­jant tam pa­čiam pre­zi­den­tui. Taip pat ne­ži­nau, ar ty­ri­me pa­si­telk­ti tarp­tau­ti­niai ka­ro nu­si­kal­ti­mų eks­per­tai“, – sa­kė R. Po­vi­lai­tis. Pa­sak jo, Ru­si­jai at­si­sa­kant bend­ra­dar­biau­ti šis klau­si­mas tu­ri bū­ti ke­lia­mas tarp­tau­ti­niu po­li­ti­niu ly­giu.

Ga­li pa­siek­ti Stras­bū­rą

M. Ro­me­rio uni­ver­si­te­to tarp­tau­ti­nės ir Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ži­no­vo pro­fe­so­riaus Jus­ti­no Ži­lins­ko tei­gi­mu, su Sau­sio 13-osios by­la Lie­tu­va vė­luo­ja be­vil­tiš­kai. „Ži­no­ma, ge­riau vė­liau ne­gu nie­ka­da. Ma­nau, pir­miau­sia ši by­la yra svar­bi ne tiek dėl kal­tų­jų nu­bau­di­mo, kiek dėl pa­gar­bos au­koms, žu­vu­sioms ir su­ža­lo­toms per Sau­sio 13-ąją. Vis dėl­to di­džiau­sia klai­da bū­tų, pra­bė­gus 25-eriems me­tams, im­ti for­suo­ti šią by­lą tik tam, kad ji bū­tų baig­ta. Me­džia­ga – be ga­lo su­dė­tin­ga. Tai ro­do Vil­niaus OMON'o by­los prob­le­mos, su ku­rio­mis teis­mas su­si­dū­rė prieš me­tus ir ku­rio spren­di­mas su­kė­lė di­džiu­lį at­gar­sį vi­suo­me­nė­je“, – LŽ sa­kė J. Ži­lins­kas.

Pa­sak jo, teis­mas ir vėl tu­rės dirb­ti ne tik pa­gal na­cio­na­li­nės, bet ir tarp­tau­ti­nės tei­sės nor­mas, tu­rin­čias sa­vų ypa­tu­mų. „Nes nu­si­kal­ti­mai perk­va­li­fi­kuo­ti į tuos, ku­rie į Lie­tu­vos tei­sės sis­te­mą at­ėjo iš tarp­tau­ti­nės tei­sės. Iš tie­sų mes vis­ką pra­de­da­me iš nau­jo ir tai tur­būt yra pa­sku­ti­nis šan­sas vis­ką pa­da­ry­ti taip, kad kil­tų kuo ma­žiau klaus­tu­kų“, – sa­kė J. Ži­lins­kas. O tų klaus­tu­kų jau ki­lo iš kar­to. Pro­fe­so­riaus tei­gi­mu, teis­mo suo­le sė­din­tys kal­ti­na­mie­ji – pa­tys men­kiau­si. Jis pri­mi­nė, kad mū­sų pro­ku­ra­tū­ra, ne­pai­sy­da­ma vie­no iš au­kų – Apo­li­na­ro Juo­zo Po­vi­lai­čio – sū­naus R. Po­vi­lai­čio nuo­la­ti­nių pa­stan­gų, ne­si­ry­žo pa­teik­ti kal­ti­ni­mų tuo­me­ti­niam SSRS gink­luo­tų­jų pa­jė­gų vy­riau­sia­jam va­dui M. Gor­ba­čio­vui. „Teis­ti as­me­nis už akių – la­bai su­dė­tin­ga ir vi­sa­da la­bai kon­tro­ver­siš­ka, kad ir ko­kia vals­ty­bė to im­tų­si. Tai di­di­na ti­ki­my­bę, kad by­la ga­li ne­si­baig­ti Lie­tu­vo­je, o bus pra­tęs­ta Stras­bū­re. Tad prie 25-erių ga­li pri­si­dė­ti dar 10 me­tų. Ar to­kia by­los truk­mė yra įpras­ta? Ne, nors pa­sau­lio is­to­ri­ja ži­no ir il­ges­nių by­lų“, – pri­mi­nė J. Ži­lins­kas. Ta­čiau, anot jo, rei­kia tu­rė­ti gal­vo­je, kad kiek­vie­na by­la yra uni­ka­li. „O by­la, ku­ri stab­dy­ta, vėl pra­dė­ta, perk­va­li­fi­kuo­ta ir t. t., nė­ra įpras­ti­nė. Prog­no­zuo­ti, kaip plė­to­sis by­los nag­ri­nė­ji­mas, ma­nau, ne­si­ryž­tų nie­kas“, – sa­kė tei­sės ži­no­vas.

Trumpai

Sau­sio 13-osios by­la sa­vo apim­ti­mi ir kal­ti­na­mų­jų skai­čiu­mi yra vie­na di­džiau­sių bau­džia­mų­jų by­lų ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos teis­mų is­to­ri­jo­je. Ją su­da­ro 709 to­mai, iš jų vien kal­ti­na­ma­sis ak­tas – 13 to­mų.

By­lo­je nu­ken­tė­ju­siais pri­pa­žin­ti be­veik 500 as­me­nų, yra apie 1000 liu­dy­to­jų. Kal­ti­na­mai­siais dėl nu­si­kal­ti­mų žmo­niš­ku­mui ir ka­ro nu­si­kal­ti­mų (dėl tarp­tau­ti­nės tei­sės drau­džia­mo el­ge­sio su žmo­nė­mis, tarp­tau­ti­nės hu­ma­ni­ta­ri­nės tei­sės sau­go­mų as­me­nų žu­dy­mo, tarp­tau­ti­nės hu­ma­ni­ta­ri­nės tei­sės sau­go­mų as­me­nų ža­lo­ji­mo, kan­ki­ni­mo ar ki­to­kio ne­žmo­niš­ko el­ge­sio su jais ar jų tur­to ap­sau­gos pa­žei­di­mo, drau­džia­mos ka­ro at­akos, užd­raus­tų ka­ro prie­mo­nių nau­do­ji­mo) pri­pa­žin­ti 65 Ru­si­jos, Ukrai­nos ir Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čiai, tuo me­tu ėję va­do­vau­ja­mas par­ei­gas SSRS ko­mu­nis­tų par­ti­jo­je, Gy­ny­bos, Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­se, Vals­ty­bės sau­gu­mo ko­mi­te­te (KGB), jų su­ka­rin­tuo­se pa­da­li­niuo­se. Tarp kal­ti­na­mų­jų yra ir bu­vęs SSRS gy­ny­bos mi­nis­tras Dmi­tri­jus Ja­zo­vas. Vi­si jie, iš­sky­rus Ru­si­jos pi­lie­čius Ge­na­di­jų Iva­no­vą ir Ju­ri­jų Me­lį, bus tei­sia­mi už akių.

1999 me­tais Sau­sio 13-osios by­lo­je dėl an­ti­vals­ty­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų kū­ri­mo ir ki­tų nu­si­kal­ti­mų ka­lė­ti bu­vo nu­teis­ti še­ši as­me­nys: My­ko­las Bu­ro­ke­vi­čius, Juo­zas Jer­ma­la­vi­čius, Juo­zas Kuo­le­lis, Leo­nas Bar­to­še­vi­čius, Sta­nis­la­vas Mic­ke­vi­čius ir Ja­ros­la­vas Pro­ko­po­vi­čius. S. Mic­ke­vi­čius pa­bė­go iš Lie­tu­vos.