Istorinei atminčiai puoselėti prašoma pinigų
Vy­riau­sy­bės pra­šo­ma skir­ti be­veik 170 tūkst. eu­rų įvai­riems is­to­ri­nės at­min­ties puo­se­lė­ji­mo pro­jek­tams. Kai ku­rie po­li­ti­kai ap­gai­les­tau­ja, kad mū­sų ša­lis įgy­ven­di­na at­ski­ras ini­cia­ty­vas ir iki šiol ne­tu­ri nuo­sek­lios po­li­ti­kos šiuo klau­si­mu.

2015 me­tų is­to­ri­nės at­min­ties puo­se­lė­ji­mo dar­bų są­ra­še - 19 pro­jek­tų. Jiems įgy­ven­din­ti no­ri­ma gau­ti 168,8 tūkst. eu­rų. Už šias lė­šas ke­ti­na­ma įreng­ti eks­po­zi­ci­ją 1991 me­tų Sau­sio 13-osios au­koms at­min­ti, pri­si­dė­ti prie pa­mink­lo ko­mu­niz­mo au­koms Ka­na­do­je sta­ty­bų, at­lik­ti ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­mus vie­to­je, ku­rio­je pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti pa­mink­lą tau­tos pa­triar­chui Jo­nui Ba­sa­na­vi­čiui.

Šį ru­de­nį Sei­mą vėl pa­sieks ini­cia­ty­vi­nės gru­pės pa­to­bu­lin­tas Tau­tos is­to­ri­nės at­min­ties įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­rį ne­sėk­min­gai ban­do­ma pri­im­ti nuo 2012 me­tų.

Ne tik paminklams

Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos su­dė­lio­ta­me is­to­ri­nės at­min­ties puo­se­lė­ji­mo 2015 me­tais pro­jek­tų są­ra­še siū­lo­ma skir­ti fi­nan­sa­vi­mą ke­lių pa­mink­lų sta­ty­bai. No­ri­ma įam­žin­ti Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų Pe­tro Kli­mo ir Ste­po­no Kai­rio, Ne­prik­lau­so­my­bės ko­vų da­ly­vės Vy­čio Kry­žiaus or­di­no ka­va­lie­rės Li­bos Med­ni­kie­nės at­mi­ni­mą Kal­va­ri­jo­je, Ute­no­je bei Šir­vin­to­se. Taip pat ža­da­ma su­kur­ti skulp­tū­ri­nį an­samb­lį, vaiz­duo­jan­tį trem­ti­nių bui­tį Ark­ty­je 1942-1943 me­tų žie­mą, ir pa­sta­ty­ti jį Liau­dies bui­ties mu­zie­ju­je Rum­šiš­kė­se.

5,5 tūkst. eu­rų pra­šo­ma eks­po­zi­ci­jai Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­te 1991 me­tų Sau­sio 13-osios au­koms at­min­ti įreng­ti. No­ri­ma, kad Lie­tu­va skir­tų 10 tūkst. eu­rų pa­mink­lui ko­mu­niz­mo au­koms įam­žin­ti „Tri­bu­te to Li­ber­ty“ Ota­vo­je, Ka­na­do­je.

Sverd­lovs­ke 1942–1943 me­tais su­šau­dy­tų bu­vu­sių Sei­mo, Vy­riau­sy­bės na­rių ir ki­tų as­me­nų at­mi­ni­mą ke­ti­na­ma įam­žin­ti par­en­gus ir iš­lei­dus ka­ta­lo­gą lie­tu­vių bei ang­lų kal­bo­mis „12-asis ki­lo­me­tras: 1942–1943 m. Sverd­lovs­ke su­šau­dy­ti Lie­tu­vos pi­lie­čiai“. Vil­niaus Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­ją sie­kia­ma pa­ženk­lin­ti at­mi­ni­mo len­to­mis, skir­to­mis jos įkū­rė­jams J. Ba­sa­na­vi­čiui, My­ko­lui Bir­žiš­kai ir Po­vi­lui Gai­de­lio­niui. Be­veik 19 tūkst. eu­rų no­ri­ma skir­ti An­ta­no Žmui­dzi­na­vi­čiaus pa­veiks­lo „Re­gė­ji­mas“ rep­ro­duk­ci­joms pa­ga­min­ti.

Stin­ga nuoseklumo

Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to na­rio Va­len­ti­no Stun­džio tei­gi­mu, idė­ja dėl is­to­ri­nės at­min­ties puo­se­lė­ji­mo pro­jek­tų są­ra­šo yra ne­blo­ga. Ta­čiau ini­cia­ty­vas esą pir­miau­sia rei­kė­jo ap­tar­ti vie­šai.

V. Stun­džio nuo­mo­ne, is­to­ri­nė at­min­tis tu­rė­tų bū­ti puo­se­lė­ja­ma kryp­tin­gai, ir tai - vals­ty­bės po­li­ti­kos ob­jek­tas. „Kol kas nuo­sek­lios po­li­ti­kos iš es­mės ne­tu­ri­me. Yra tik at­ski­ri ban­dy­mai įam­žin­ti vie­ną ar ki­tą ob­jek­tą, įvy­kį, as­me­nį. De­ja, vis dar ne­tu­ri­me Tau­tos is­to­ri­nės at­min­ties įsta­ty­mo. Tai bū­tų vie­nas ins­tru­men­tų, lei­džian­čių su­kur­ti bent jau prie­lai­das nuo­sek­liai po­li­ti­kai at­si­ras­ti. Kol kas tu­ri­me tik to­kios po­li­ti­kos epi­zo­dus“, - ap­gai­les­ta­vo par­la­men­ta­ras.

V. Stun­dys yra vie­nas iš Tau­ti­nės at­min­ties įsta­ty­mo ini­cia­to­rių. Lig­šio­li­niai trys ban­dy­mai nu­sta­ty­ti tau­tos is­to­ri­nės at­min­ties ob­jek­tą, Lie­tu­vai svar­baus is­to­ri­nio pa­vel­do at­mi­ni­mą įpras­mi­nan­čios po­li­ti­kos for­ma­vi­mą ir įgy­ven­di­ni­mą bai­gė­si ne­sėk­me. „Per­žiū­rė­jo­me pro­jek­tą, jį pa­tai­sė­me rea­guo­da­mi į iš­sa­ky­tas pa­sta­bas, pa­vyz­džiui, aka­de­mi­kų bai­mes, kad bus ki­ša­ma­si į ty­ri­nė­ji­mų sri­tį. Aiš­kiai už­fik­sa­vo­me, kad jo­kio ry­šio su aka­de­mi­niais da­ly­kais tai ne­tu­ri, į šią sri­tį ne­si­ki­ša­me. Per Sei­mo ru­dens se­si­ją vėl ban­dy­si­me teik­ti šį pro­jek­tą“, - kal­bė­jo V. Stun­dys.