Išsekusios upės keičia poilsiautojų planus
Men­kas kri­tu­lių kie­kis, sau­sa va­sa­ra bei il­giau kaip sa­vai­tę tvy­ro­jęs karš­tis iš­se­ki­no Lie­tu­vos upes, tad van­dens tu­riz­mo mė­gė­jai pri­vers­ti at­si­sa­ky­ti ke­lio­nių bai­da­rė­mis, o mau­dy­nių mė­gė­jams spe­cia­lis­tai pa­ta­ria mau­dy­tis ne nu­se­ku­sio­se upė­se, o ge­ro­kai gi­les­niuo­se eže­ruo­se.

Ke­lio­nių bai­da­rė­mis po Lie­tu­vos upes or­ga­ni­za­to­riai pers­pė­ja, kad to­li gra­žu ne vi­sos upės šią va­sa­rą tin­ka bai­da­ri­nin­kų žy­giams. Strin­ga ir pra­mo­gi­nė lai­vi­nin­kys­tė upė­mis stam­bes­niais laivais

Bai­da­ri­nin­kų nelaukia

Va­rė­nos ra­jo­ne bai­da­rių žy­gius Dzū­ki­jos upė­mis or­ga­ni­zuo­jan­ti Auš­re­lė Gu­dai­ty­tė LŽ pa­sa­ko­jo, kad vi­si, pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis plau­ku­sie­ji Mer­kiu ar Ūla, įsi­ti­ki­no, jog plau­ki­mas ne tik pa­il­gė­ja bent 2–3 va­lan­do­mis, bet ir yra kur kas su­dė­tin­ges­nis nei anks­čiau. „U­pė­se la­bai daug kliū­čių, ku­rias rei­kia ar­ba apip­lauk­ti, ar­ba apei­ti kran­tu per­si­ne­šant bai­da­res. Plau­kiant jos ka­bi­na­si ir už žo­lių, šak­nų, ak­me­nų“, – tei­gė A. Gu­dai­ty­tė. Anot jos, no­rin­čių­jų plauk­ti bai­da­rė­mis yra dau­giau nei ga­li­my­bių pa­ten­kin­ti jų no­rus.

Kaip LŽ sa­kė bai­da­rių žy­gių or­ga­ni­za­to­riai, da­bar plauk­ti te­ga­li­ma vien Ūla, Mer­kiu bei Verk­ne. Ki­to­mis upė­mis – itin su­dė­tin­ga ar net ne­įma­no­ma. No­rin­tie­ji pa­plau­kio­ti Mi­tu­va Jur­bar­ko kraš­te taip pat nu­si­vy­lę, mat to ne­įma­no­ma pa­da­ry­ti net ir jos že­mu­py­je, nors iki šiol jis bu­vo la­bai mėgs­ta­mas bai­da­ri­nin­kų.

Ge­riau ežeruose

Šių­me­tė va­sa­ra ap­vy­lė ir mau­dy­nių Lie­tu­vos upė­se mė­gė­jus. Štai vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tai ne­re­ko­men­duo­da­vo mau­dy­tis nu­se­ku­sio­je Ne­vė­žio upė­je Kė­dai­nių mies­to J. Bi­liū­no gat­vės ga­le įreng­to­se mau­dyk­lo­se. Ti­riant van­dens mė­gi­nius ja­me bū­da­vo ap­tin­ka­ma sal­mo­ne­lių. Anot Kė­dai­nių ra­jo­no vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro vi­suo­me­nės ste­bė­se­nos spe­cia­lis­tės Dai­vos Mic­ke­vi­čie­nės, ti­kė­ti­na, kad Ne­vė­žio van­duo bu­vo už­terš­tas po lie­taus, kai ter­ša­lai kar­tu su lie­taus van­de­niu iš mies­to bu­vo nu­plau­ti į upę.

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, mau­dan­tis mi­kroor­ga­niz­mais už­terš­ta­me van­de­ny­je, ga­li­ma su­sirg­ti odos, akių, au­sų, vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­nė­mis li­go­mis, ga­li pa­ūmė­ti įvai­rios aler­gi­jos. Be to, upė­je nu­se­kus ir įši­lus van­de­niui kur kas spar­čiau va­go­je au­ga au­ga­li­ja, vei­sia­si įvai­rūs mi­kroor­ga­niz­mai.

Van­dens trūksta

Kiek ne­įp­ras­tus vaiz­dus pa­sta­ruo­ju me­tu ten­ka ste­bė­ti aly­tiš­kiams, at­ėju­siems į Ne­mu­no pa­kran­tę. Mat nu­se­kęs Lie­tu­vos upių tė­vas at­vė­rė re­tai jo par­odo­mas di­de­liais rie­du­liais nu­sė­tas pa­kran­tes.

Jau ku­rį lai­ką Ne­mu­no pa­kran­tė­je il­si­si ir į Drus­ki­nin­kus at­vy­ku­sius tu­ris­tus upe pluk­dęs pra­mo­gi­nis lai­vas – upė­je van­dens yra per ma­žai, kad jis ga­lė­tų plauk­ti. Spe­cia­lis­tų skai­čia­vi­mu, van­dens ly­gis Ne­mu­ne nu­kri­to dau­giau kaip 60 cm, o kai kur, ypač ša­lies pie­tuo­se, – ir dar dau­giau.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Hid­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Alek­sand­ras Ka­ju­tis LŽ tei­gė, kad nu­se­ku­sios be­veik vi­sos Lie­tu­vos upės. Tik dvi – Šven­to­ji, „pa­sis­ko­li­nan­ti“ van­dens iš eže­rų, ir per Šiau­rės Lie­tu­vą te­kan­tis Ne­mu­nė­lis – yra ma­lo­ni iš­im­tis. „Vi­so­se ki­to­se upė­se van­dens ly­gis jau yra ma­žiau­sias ar­ba ar­ti­mas ma­žiau­siam dau­gia­me­čiam van­dens ly­giui. Tad šie me­tai ga­li bū­ti iš­skir­ti­niai, nes dau­ge­lio Lie­tu­vos upių van­dens ly­gis ga­li pa­siek­ti mi­ni­ma­lų“, – tei­gė A. Ka­ju­tis.

Pa­sak A. Ka­ju­čio, la­bai daug įta­kos Lie­tu­vos upėms tu­ri hid­ro­lo­gi­nė pa­dė­tis ša­lia esan­čio­je Bal­ta­ru­si­jo­je, ku­rios te­ri­to­ri­jo­je yra ne­men­ka da­lis – apie pu­sę Ne­mu­no ir Ne­ries ba­sei­no. O ten bū­ta vie­tų, kur bir­že­lį iš­kri­to vos apie 10 proc. mė­ne­sio kri­tu­lių nor­mos. To­dėl ir į Lie­tu­vą šios upės ati­te­ka jau la­bai su­men­ku­sios. Lie­tu­vo­je kri­tu­lių taip pat šią va­sa­rą yra ne­daug. To­dėl jos „pa­si­mai­ti­na“ la­bai men­kai.

Hid­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jo tei­gi­mu, že­mes­nis ir grun­ti­nio van­dens ly­gis, to­dėl dau­ge­ly­je ša­lies re­gio­nų jau iš­džiū­vo šu­li­niai. Sau­sam se­zo­nui at­spa­res­ni tik ge­ro­kai gi­les­ni nei upės ša­lies eže­rai.