Iškils paminklai represuotiems tarpukario ministrams
Į prie­kį stu­mia­si idė­ja įam­žin­ti nu­žu­dy­tų ir rep­re­suo­tų tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos vy­riau­sy­bių na­rių at­mi­ni­mą. Ki­tą­met mi­nint vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­tį Vil­niu­je ir Kau­ne pla­nuo­ja­ma ati­deng­ti jiems skir­tus pa­mink­lus.

Įam­žin­ti tra­giš­ko li­ki­mo iš­ki­liau­sių tar­pu­ka­rio vals­ty­bi­nin­kų at­mi­ni­mą sie­kia­ma dau­giau nei de­šimt­me­tį. Ti­ki­ma­si, kad iki 2018 me­tų va­sa­rio 16 die­nos rep­re­suo­tiems ir su­šau­dy­tiems 1918–1940 me­tų mi­nis­trų ka­bi­ne­tų na­riams bus pa­sta­ty­ti du me­mo­ria­li­niai ženk­lai-pa­mink­lai.

Vie­nas jų tu­rė­tų at­si­ras­ti Vil­niu­je, Vin­co Ku­dir­kos aikš­tė­je prie Vy­riau­sy­bės rū­mų, ki­tas – Kau­ne, Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus so­de­ly­je, ne­to­li rū­mų, ku­riuo­se tar­pu­ka­riu po­sė­džia­vo mi­nis­trai.

Len­te­lių nebekabins

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro (LGGRTC) Me­mo­ria­li­nio de­par­ta­men­to di­rek­to­rės Gin­ta­rės Ja­ku­bo­nie­nės tei­gi­mu, idė­ja įam­žin­ti su­šau­dy­tų tar­pu­ka­rio mi­nis­trų at­mi­ni­mą ki­lo Są­jū­džio at­sto­vams. „Mes, cen­tras, pa­siū­lė­me įam­žin­ti vi­sus mi­nis­trus, mi­ru­sius rep­re­si­jų me­tu. Vyk­do­mas ty­ri­mas, jis šiuo me­tu bai­gia­mas“, – pa­sa­ko­jo ji.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: "Visi sutinkame, kad istorinės atminties įamžinimo reikia, bet priemones turbūt galime svarstyti.“/ Alinos Ožič nuotrauka

Anks­čiau pla­nuo­ta rep­re­suo­tų vals­ty­bės vei­kė­jų at­mi­ni­mą įam­žin­ti spe­cia­lio­mis len­te­lė­mis, jas siū­ly­ta tvir­tin­ti prie mi­nis­te­ri­jų pa­sta­tų. Ta­čiau ki­lo gin­čų, kur kon­kre­čiai – prie da­bar Vil­niu­je vei­kian­čių mi­nis­te­ri­jų ar tar­pu­ka­rio mi­nis­te­ri­jų pa­sta­tų Kau­ne. Ga­liau­siai šios min­ties at­si­sa­ky­ta ir nu­spręs­ta sta­ty­ti pa­mink­lus.

Su V. Ku­dir­ka nekonkuruos

Anot G. Ja­ku­bo­nie­nės, jau par­eng­ti ke­li pro­jek­ti­niai pa­siū­ly­mai, juos ke­ti­na­ma de­rin­ti su at­sa­kin­go­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis ir as­me­ni­mis: Kau­no ir Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė­mis, Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus so­de­lio pro­jek­to au­to­riu­mi ir pan.

Dėl lė­šų pa­mink­lams sta­ty­ti kreip­ta­si į Vy­riau­sy­bę. Skai­čiuo­ja­ma, kad vie­no pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mas ga­li kai­nuo­ti iki 40 tūkst. eu­rų.

„V. Ku­dir­kos aikš­tė­je sto­vi pa­mink­las jam. Su Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­be de­rin­si­me są­ly­gas, bet jo­kiu bū­du tu­ri­me ne­už­gož­ti šio pa­mink­lo ir ne­ga­li­me kon­ku­ruo­ti. Iš mū­sų ga­li­te ti­kė­tis vals­ty­bi­nės sim­bo­li­kos ir tiks­lių is­to­ri­nių duo­me­nų – šie da­ly­kai ti­krai bus“, – pa­ti­ki­no G. Ja­ku­bo­nie­nė.

Par­engs spe­cia­lią par­odą

Taip pat pla­nuo­ja­ma par­eng­ti spe­cia­lią kil­no­ja­mą­ją par­odą rep­re­suo­tiems mi­nis­trams at­min­ti bei iš­leis­ti jiems skir­tą spe­cia­lų lei­di­nį.

Įam­žin­ti rep­re­suo­tų mi­nis­trų at­mi­ni­mą, anot G. Ja­ku­bo­nie­nės, – mū­sų par­ei­ga. „Pri­va­lo­me tai pa­da­ry­ti – su­teik­ti tei­sin­gą in­for­ma­ci­ją ir pa­gerb­ti tuos žmo­nes. Ne­ma­nau, kad vien įam­ži­ni­mas pa­mink­lais yra svar­bus. Svar­bus vi­sas komp­lek­sas. To­dėl sten­gia­mės, kad vi­suo­me­nei bū­tų pri­sta­ty­ta kuo iš­sa­mes­nė in­for­ma­ci­ja“, – sa­kė ji.

LGGRTC yra par­en­gęs po Lie­tu­vą ke­liau­jan­čią kil­no­ja­mą­ją par­odą, skir­tą 77 Sverd­lovs­ke su­šau­dy­tų vals­ty­bės vei­kė­jų at­mi­ni­mui įam­žin­ti. Die­nos švie­są iš­vy­do ir spe­cia­lus ka­ta­lo­gas. LGGRTC va­do­vė Bi­ru­tė Te­re­sė Bu­raus­kai­tė yra sa­kiu­si, kad de­da­mos pa­stan­gos įam­žin­ti nu­žu­dy­tų tar­pu­ka­rio vei­kė­jų at­mi­ni­mą ir už Lie­tu­vos ri­bų.

Ne­to­li Je­ka­te­rin­bur­go (bu­vęs Sverd­lovs­kas), kur ma­si­nė­se ka­pa­vie­tė­se pa­lai­do­ti nuo 1936 me­tų su­šau­dy­ti žmo­nės, tarp jų – ir lie­tu­viai, vei­kia me­mo­ria­las, o iš­mū­ry­to­se spe­cia­lio­se sie­ne­lė­se su­ra­šy­tos nu­žu­dy­tų žmo­nių, ku­rių ta­pa­ty­bė nu­sta­ty­ta, var­dai ir pa­var­dės. Me­mo­ria­le vei­kian­čia­me mu­zie­ju­je bu­vo eks­po­nuo­ta me­džia­ga apie čia su­šau­dy­tus Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės na­rius.

Ke­lia abejonių

Sei­mo Pa­sip­rie­ši­ni­mo oku­pa­ci­niams re­ži­mams da­ly­vių ir nuo oku­pa­ci­jų nu­ken­tė­ju­sių as­me­nų tei­sių ir rei­ka­lų ko­mi­si­jos vi­ce­pir­mi­nin­kė Rad­vi­lė Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė pa­žy­mė­jo, kad įam­žin­ti rep­re­suo­tų mi­nis­trų at­mi­ni­mą la­bai svar­bu. Ta­čiau klau­si­mų jai ke­lia pa­si­rink­ta for­ma – pa­mink­lai.

„Ne­su ti­kra, ar tai ge­riau­sias spren­di­mas. Su vi­sa pa­gar­ba tiems žmo­nėms ir jų li­ki­mams, ma­nau, kad ga­lė­tų bū­ti ir ki­tų prie­mo­nių. Vaiz­di­nių, ino­va­ty­ves­nių, šiuo­lai­kiš­kes­nių, ku­rios ne vien sta­tiš­kai, bet ir ki­tu bū­du pa­trauk­tų dė­me­sį. Tai bū­tų ak­tua­lu jau­na­jai kar­tai“, – kal­bė­jo par­la­men­ta­rė.

R. Mor­kū­nai­tės-Mi­ku­lė­nie­nės nuo­mo­ne, di­džiau­sias pa­mink­las Lie­tu­vai nu­si­pel­niu­siems žmo­nėms yra kal­bė­ji­mas apie juos, jų dar­bus, ži­nių per­da­vi­mas ap­lin­ki­niams. „Aps­kri­tai apie is­to­ri­nės at­min­ties įam­ži­ni­mo pra­smę nė­ra ko dis­ku­tuo­ti – vi­si su­tin­ka­me, kad to rei­kia, bet prie­mo­nes tur­būt ga­li­me svars­ty­ti“, – sa­kė ji.

Rep­re­sa­vo tau­tos žie­dą

1942-ai­siais Sverd­lovs­ko NKVD val­dy­bos vi­daus ka­lė­ji­mo rū­siuo­se bu­vo su­šau­dy­ti aš­tuo­ni 1918–1940 me­tų Lie­tu­vos vy­riau­sy­bių na­riai – mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Pra­nas Do­vy­dai­tis, vi­daus rei­ka­lų mi­nis­trai Pe­tras Ara­vi­čius, An­ta­nas En­dziu­lai­tis, Zig­mas Star­kus, su­si­sie­ki­mo ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Vol­de­ma­ras Vy­tau­tas Čar­nec­kis, švie­ti­mo mi­nis­tras Ka­zys Jo­kan­tas, kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras Juo­zas Pa­peč­kys ir fi­nan­sų mi­nis­tras Jo­nas Su­tkus.

Jie pa­lai­do­ti drau­ge su ki­to­mis po­li­ti­nių rep­re­si­jų au­ko­mis prie Sverd­lovs­ko esan­čia­me miš­ke. Vien 1942 me­tais čia bu­vo su­šau­dy­ta dau­giau kaip 20 tūkst. žmo­nių, iš jų 77 – lie­tu­viai.

Ne­ma­žai aukš­to ran­go tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos vei­kė­jų ka­lė­jo, žu­vo ar­ba bu­vo su­šau­dy­ti Ru­si­jos Vla­di­mi­ro, Toms­ko ka­lė­ji­muo­se. LGGRTC duo­me­ni­mis, An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais ir vė­liau bu­vo rep­re­suo­ta apie 40 tar­pu­ka­rio vals­ty­bės vei­kė­jų.